Tyrimo komisija trečiadienį surengė savo išvadų pristatymą. Skandalingoms išvadoms dar turės pritarti Seimas, tačiau nėra aišku, kas galėtų sekti po išvadų patvirtinimo: apie apkaltos galimybę G. Nausėdai valdantieji kalba vangiai, nes per mažai laiko iki prezidento rinkimų. Įrodymų, kurie atvedė prie tokios išvados, komisija pateikti negali, nes viskas yra slapta. Tačiau, kaip pasakoja konservatorius Matas Maldeikis, visuomenė galbūt pasidarys savo išvadas.
„Čia klausimas apie viešumą. Mes kalbame apie kreipimąsi į prokuratūrą, kitus veiksmus, bet pats pagrindinis dalykas, kodėl tokie tyrimai, aš esu įsitikinęs, reikalingi, yra viešumas. Kuo daugiau viešumo, ypač tokiuose klausimuose, tuo labiau žmonės galės priimti sprendimus pagal savo sąžinę žinodami visą informaciją, kurios šiuo metu iki galo jie nežino“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė konservatorius M. Maldeikis.
Prezidentas G. Nausėda Laikinosios Seimo tyrimo išvadas atmetė ir pavadino jas netiesa. Šalies vadovas sako, kad minėtoji komisija Seime suburta su tikslu jį diskredituoti, o esą Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinė prokuratūra tapo politinio farso įkaitais. Išvadose visos šios institucijos išties gavo pylos ir yra nepatenkintos, mano, kad komisija viršijo savo įgaliojimus. Pats prezidentas nesutiko atsakyti į Laikinosios tyrimo komisijos klausimus ir susilaukė komisijos verdikto, kad pažeidė priesaiką ir Konstituciją.
Paskelbė šokiruojančią žinią
„Respublikos prezidento Gitano Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais, daro prezidentą pažeidžiamą“, – teigiama komisijos išvadose.
Tačiau neslaptose dalyse Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis liudijo, kad jam nežinomi faktai, jog žvalgyba būtų nustačiusi, jog kas nors iš rinkimus laimėjusio prezidento patarėjų ar administracijos žmonių palaikytų ryšius su baltarusiškomis trąšomis prekiaujančiais verslo atstovais.
Sąsajos su baltarusiškų trąšų verslu siekia laikus, kai Lietuvoje buvo diskutuojama, ar reikia sankcionuoti per Lietuvą gabenamas baltarusiškas trąšas, nes per mūsų šalį ėjo viena pagrindinių trąšų tranzito linijų. Tai buvo 2021-ieji metai, Rusijos karas prieš Ukrainą dar nebuvo prasidėjęs, bet Baltarusijos režimas jau buvo sutriuškinęs opoziciją po suklastotų prezidento rinkimų ir buvo spėjęs neleistinai Minske nutupdyti į Vilnių skridusį „Ryanair“ orlaivį, mat norėjo sulaikyti žurnalistą Romaną Pratasevičių ir Sofiją Sapegą.
Trąšos buvo gausiai gabenamos Lietuvos geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą. Tai buvo naudinga Baltarusijos režimui, nes baltarusiškų trąšų pardavimai papildydavo Aliaksandro Lukašenkos režimo piniginę, bet uždirbo ir Lietuvoje dirbę verslai, tarp jų ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Laikinoji tyrimo komisija šiuo atveju kalba apie Europos Sąjungos sankcijas baltarusiškų trąšų verslui, tačiau anksčiau nei Europos Sąjunga sankcijas „Belaruskalij“ paskelbė Jungtinės Amerikos valstijos. Lietuvos valdantieji užsimojo laikytis amerikietiškų sankcijų, tačiau nesugebėjo to įgyvendinti laiku, tai yra tada, kai jos įsigaliojo. Dėl to vos nežlugo Ingridos Šimonytės Vyriausybė.
Dėl įrodymų įslaptinimo kaltina VSD
„Šita komisijos išvada yra paremta komisijos darbo metu surinkta informacija. Komisija nustatė gana šokiruojančią aplinkybę, kad kelios dešimtys iš pono G. Nausėdos, tuometinio kandidato, piliečio, pretendento, aplinkos yra susiję ne tik su Baltarusijos trąšų verslu, dar daugiau jie susiję su buvusios SSRS ir esamomis žvalgybos tarnybomis, palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais. Palaikė ir palaiko ryšius su priešiškų šalių politikais bei valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais. Šitą dalį įrodymų mes prašėme išslaptinti Valstybės saugumo departamentą. Deja, Valstybės saugumo departamentas tai padaryti atsisakė“, – kalbėjo Vytautas Bakas.
„Mes galime įrodyti šį teiginį, jį įrodo komisijos surinkta medžiaga, kuri yra prie bylos, tačiau ji šiuo metu sudaro valstybės paslaptį. Mes grindžiame išvadą įrodymais, kuriuos surinkome, čia nėra spėjimų, tai yra įrodymai, kurie surinkti. Dabar ieškome sprendimo, kaip tą ryšį, tuos santykius atskleisti. Tą gali padaryti prezidentas, tą gali padaryti Seimas ir Valstybės paslapčių koordinavimo komisija. Arba mes galime pakeisti įstatymus, ką siūlo komisija, jeigu jiems pritrūks kažkokių įgaliojimų“, – pratęsė V. Bakas.
Laikinoji tyrimo komisija savo išvadose rašo, kad kai kurie aukštas pareigas prezidento kanceliarijoje einantys nariai susitikinėjo su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, tačiau liudydami šią informaciją nuslėpė. Pavyzdžiui, Seimo nariai išsiaiškino, kad tokiu verslu besivertę asmenys kanceliarijos kvietimu yra lankęsi oficialiuose renginiuose.
Neva baltarusiškomis trąšomis besivertę asmenys siekė padaryti įtaką Lietuvos sprendimų priėmėjams, norėjo išvengti planuojamų sankcijų arba jas apeiti. Komisija sako, kad 2021 metų birželio mėnesį, kai buvo formuojama bendra Lietuvos pozicija prieš būsimą Europos Vadovų Tarybą dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms įvedimo, Prezidentūra siekė, kad sankcijos trąšoms nebūtų taikomos. Neva G. Nausėdos patarėjai darė poveikį Užsienio reikalų ministerijos pareigūnams ir diplomatams bei norėjo netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.
„Komisija gavo duomenų, kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“, – sako iš politikų suformuota komisija.
Reikia pastebėti, kad Laikinojoje tyrimo komisijai vadovavo V. Bakas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, joje dirbo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Andrius Vyšniauskas, Matas Maldeikis, Bronislovas Matelis, Laurynas Kasčiūnas, Liberalų sąjūdžio parlamentaras Raimundas Lopata ir Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas. Taigi iš esmės komisiją sudarė valdančiųjų atstovai, iš kurių daugiausia yra konservatorių. Kitos opozicinės frakcijos nesutiko dalyvauti šios komisijos darbe.
Prezidentūra išties abejojo sankcijų baltarusiškoms trąšoms prasmingumu. Pavyzdžiui, komisijos išvadose cituojama prezidento patarėja Asta Skaisgirytė, kuri rašė, kad „su trąšomis gausime pirmiausia nuostolių savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti Lietuvos interesus“. Tačiau kiek tokia pozicija yra paveikta įmonių ar verslo atstovų, viešai įrodymų nepateikiama.
Laikinosios tyrimo komisijos išvados TRUMPAI
- VSD direktorius D. Jauniškis 2018-2019 metais rinko žvalgybos informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus, politinę komandą, štabo narius.
- Nepavyko patvirtinti VSD direktoriaus D. Jauniškio teiginių, kad žvalgybos informacija buvo renkama apie visų kandidatų į prezidentus aplinką.
- D. Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie kartu yra ir SEB banko klientai.
- Prezidento rinkimų metu galiojęs teisinis reguliavimas, komisijos nuomone, sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų, o tą akcentavo Vyriausioji rinkimų komisija bei reklamos stebėseną vykdžiusi įmonė TNS LT. Bet komisija neturėjo galimybių įvertinti realių prezidento rinkimų kandidatų išlaidų.
- Komisija mano, kad prezidento G. Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, daro prezidentą pažeidžiamą.
- Generalinė prokuratūra nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad pranešėjo informacija būtų tinkamai ištirta per trumpiausią laiką, o kriminalinės žvalgybos metu nebuvo visapusiškai patikrinta ir įvertinta visa informacija.
- Valstybės institucijos neužtikrino pranešėjo T. Gailiaus konfidencialumo, jo asmens duomenys buvo atskleisti žurnalisto Mariaus Laurinavičiaus. Komisija nustatė, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais.
- STT vadovas Linas Pernavas apsunkino komisijos darbą atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, piktnaudžiavo pareigomis, klaidino komisiją.
- VSD vadovas D. Jauniškis liudydamas komisijai pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, kai kuriuos duomenis nuslėpė.
- Prezidentas G. Nausėda, neatvykdamas į komisijos posėdį ir nepateikdamas atsakymų į raštu suformuluotus klausimus kliudė komisijai atlikti funkcijas, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus bei Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą.
Kodėl buvo sukurta komisija?
Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sukurta nagrinėti Valstybės saugumo departamento buvusio darbuotojo Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie tai, kad 2018-2019 metais žvalgyba galėjo būti pasitelkta patikrinti dar tik kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus bei politinę komandą, nors įstatymai tokių procedūrų nenumato. Taip veikiausiai G. Nausėda siekė išvengti politinių rizikų per rinkimų kampaniją, tačiau paprastai demokratinėse valstybėse kandidatai negali draugystės pagrindais prašyti žvalgybos tarnybų paslaugų.
T. Gailius visą turimą informaciją pateikė tuometiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui, kuris dabar buvo pasirinktas vadovauti Laikinajai tyrimo komisijai. Anuomet Generalinė prokuratūra buvo pavedusi Specialiųjų tyrimų tarnybai ištirti pateiktą informaciją, T. Gailiui suteiktas pranešėjo statusas, bet tyrimas galiausiai buvo nutrauktas.
Paskui T. Gailiaus tapatybė Valstybės saugumo departamente tapo aiški, pareigūnas išėjo iš darbo, įsidarbino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju antikorupcijos klausimais. Seimui nutarus sukurti Laikinąją tyrimų komisiją, T. Gailius išėjo iš darbo ir išsiviešino, nors jo pavardę jau anksčiau buvo paskelbęs žurnalistas Marius Laurinavičius.
