Komisija siūlo keisti Tarybų, sovietinio funkcionieriaus Romano Žebenkos, Lietuvos komunistų veikėjo Kazio Macevičiaus, rašytojų Liudo Giros, Petro Cvirkos, Juliaus Janonio vardo gatvių pavadinimus. Visgi Salomėjos Nėries vardo gatvės pavadinimui Vilkaviškyje komisija siūlo taikyti išimtį.
„Salomėjos Nėries gimtinė yra Vilkaviškio krašte, todėl pasiūlėme nekeisti gatvės pavadinimo, o pridėti paaiškinamąją lentelę, kad tai yra jos gimtinė“, – Eltai ketvirtadienį po komisijos posėdžio teigė V. Karčiauskas.
„Visgi S. Nėries gatvės Kybartuose, Virbalyje, Pilviškių miestelyje turėtų būti pakeistos, nes nėra tiesiogiai susijusios su poetės gyvenimu ir kūryba“, – pažymėjo komisijos pirmininkas.
Visgi, kaip atkreipė dėmesį V. Karčiauskas, pastarasis principas P. Cvirkos atveju netoli rašytojo gimtinės esančioje Veliuonoje negali būti taikomas.
„Veliuonos bendruomenė prašė palikti P. Cvirkos gatvės pavadinimą, vis tik, priešingai nei S. Nėries atveju, P. Cvirka nenusipelnė, kad jo vardo gatvės pavadinimai liktų gimtinėje – (...) aktyvi veikla sovietinėse struktūrose, draugų skundimai, žmonių tremtys susiję tiesiai su P. Cvirka, bet ne su S. Nėrimi“, – komisijos sprendimą aiškino V. Karčiauskas.
Komisija taip pat rekomendavo nukelti Zarasų rajone stovintį rusų kario su šautuvu paminklą, esantį Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Turmante.
Priėmė sprendimą ir dėl T. Ivanausko paminklo Kaune
Vadinamoji desovietizacijos komisija svarstė ir Lietuvos medžiotojų draugijos prašymą įvertinti gamtininko Tado Ivanausko paminklą Kauno zoologijos sode. Galiausiai komisija priėmė sprendimą memorialo nešalinti.
„Nėra duomenų, kad jis būtų padaręs ką nors nusikalstamo, todėl nepritarėme paminklo Tadui Ivanauskui Kauno zoologijos sode pašalinimui. Tam nėra jokio pagrindo“, – sakė V. Karčiauskas.
Komisija taip pat nesiūlo keisti Romano Marijošiaus, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio vardo gatvių Radviliškyje. Toks pat sprendimas priimtas ir dėl Puškino, Brigados, Pergalės, Mechanizatorių bei Melioratorių gatvių įvairiose savivaldybėse pavadinimų.
„Praėjus kažkiek laiko po sovietinio laikotarpio, tie pavadinimai įgauna visai kitokį atspalvį ir visai kitaip yra suvokiami“, – pažymėjo V. Karčiauskas.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis desovietizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
