Panevėžio apygardos teismas Andrių V. pripažino kaltu ir nuteisė už 2021-2022 m. įvykius. Neturėdamas teisėto pagrindo, vyras atvirai savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, vertė žmogų kas mėnesį mokėti po 500 eurų.
Kai išaušo diena, kada nukentėjusysis atsisakė mokėti, Andrius V. jį atviliojo į mišką, šalia Panevėžio miesto kapinių, kur ir įvyko iki teismo atvedęs konfliktas.
Liepė klauptis
Bylos duomenimis, Andrius V. su vienu pažįstamu atvyko į sutartą vietą prie miesto kapinių. Tada sustojo priešais stovintį nukentėjusiojo naudojamą automobilį.
Andriaus V. pažįstamas liko automobilyje, o jis, išlipęs iš automobilio, ėjo link nukentėjusiojo ir šaukė ant jo priekaištaudamas dėl neatvykimo į susitikimą ir pinigų nemokėjimo.
Po to išsitraukė iš krepšio daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir, jį nukreipęs į nukentėjusįjį, priėjo bei vieną kartą koja spyrė pastarajam į šoną bei liepė klauptis.
Nelaimėliui atsiklaupus, vieną kartą koja spyrė jam į galvą ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo perduoti turtą – pinigus, kas mėnesį po 500 eurų.
Po ko nukreipė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, į aukos naudojamo automobilio salone buvusį šunį, o tuo pasinaudojęs nukentėjusysis, palikęs mašiną, iš įvykio vietos pabėgo.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, Andrius V., sėdo į reketuojamo asmens automobilį ir juo iš įvykio vietos išvažiavo.
Taip panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Automobilio vertė 2,7 tūkst. eurų. Šuns – 500 eurų.
Panevėžio apygardos teismas Andrių V. pripažino kaltu dėl nusikalstamų epizodų ir paskyrė jam 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 1 tūkst. eurų suma neturtinei žalai atlyginti.
Pateikė apeliaciją
Vis dėlto, su tokiu nuosprendžiu nuteistasis nesutiko. Jo gynėjas apeliaciniame skunde prašė Panevėžio apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir Andrių V. dėl visų kaltinimų išteisinti, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas Andrių V. pripažino kaltu remdamasis iš esmės nukentėjusiojo parodymais, nes kiti įrodymai yra arba išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų ir savarankiškos įrodomosios vertės neturi, arba jie nepatvirtina kaltinime nurodytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, arba paneigia nukentėjusiojo parodymus.
Pasak nuteistojo gynėjo, neįrodyta, kad Andrius V. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Gynėjo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad tą dieną kas nors būtų smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu.
Andrius V. kategoriškai neigia naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Liudytojas neparodė, jog įvykio metu būtų smurtaujama. Iš liudytojo parodymų ir vaizdo įrašų matosi, kad Andrius V. jokio krepšio neturėjo.
Nuteistojo gynėjo nuomone, šie įrodymai paneigia nukentėjusiojo parodymus apie tariamai Andriaus V. turėtą ginklą, o tuo pačiu kelia abejonių ir dėl kitų nukentėjusiojo parodymų teisingumo.
Iš pareigūnų įrašų analizės matosi, kad nukentėjusysis nė karto nenurodė, jog Andrius V. būtų iš jo reikalavęs pinigų ar atiduoti automobilį, ar kokį kitą turtą, kad būtų naudojęs smurtą jo atžvilgiu.
Aptartos aplinkybės, gynėjo nuomone, leidžia pagrįstai teigti, jog smurto naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu prieš paimant automobilį neįrodytas. Neįrodytas ir joks turto reikalavimas.
Skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė tik perkvalifikuoti vieną nusikalstamą epizodą iš plėšimo į vagystę, tačiau bausmės dydžiui tai įtakos neturėjo. Andrius V. už grotų privalės praleisti 4,5 metų.
