Kazlų Rūdos meras sakė, kad skiepijimo politika nublanksta prieš didžiulius renginius, kur dalyviai sėkmingai pamiršta visus saugumo reikalavimus.
O Pagėgių meras pasisakė už mokamus Covid-19 testus ir socialinių kontaktų mažinimą tiems, kas nenori skiepytis. Kauno mietas ypatingą dėmesį skiria vakcinacijai, portalui tv3.lt sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.
Raudona zona tapo netikėtai – kalti 3 atvejai
Kazlų Rūda epidemiologiniame žemėlapyje „paraudo“, nes leistiną ribą peržengė teigiamų tyrimų dalis – rodiklis siekia 4,7 proc.
Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška stebėjosi, kaip ši savivaldybė galėjo pakliūti į raudoną zoną. Pasak jo, pastarosiomis dienomis Kazlų Rūdoje užsikrėtimų skaičius siekė 0. Išsiskyrė tik praeito penktadienio rodikliai.
„Penktadienį yra atsiradę 3 atvejai. <...> Nežinau, ar to pakako, kad mes į raudonąją zoną įskristume. <...> Protrūkių ir židinių mes savivaldybėje neturime“, – pasakojo M. Varaška.
Paklaustas, kaip žada stabdyti koronaviruso plitimą regione, meras atsakė: „Galimybės yra tos pačios, kaip ir anksčiau. Visuotinis skiepijimas.“ Statistikos departamento duomenimis, Kazlų Rūdoje šiuo metu paskiepyta 46,2 proc. gyventojų.
Tačiau šiuo metu Kazlų Rūdos vakcinavimo centro veikla sustabdyta dėl mažesnio susidomėjimo skiepais.
„Per paskutinį mėnesį, kol skiepijimo centras veikė – tai buvo birželio mėnuo – ateidavo <...> po keliolika žmonių. Tapo akivaizdu, kad tokį krūvį gali vykdyti ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos – mes turime 3 poliklinikas“, – minėjo meras.
Paklaustas, ar planuoja atnaujinti vakcinacijos centro veiklą, meras atsakė: „Mes sekame situaciją. Gali būti taip, kad atvejų skaičiui daugėjant ir mums raudonuojant <...> mes tą centrą rugpjūčio mėnesį vėl atkursime.“
Skiepijimo politiką užgožia masiniai renginiai
M. Varaška tikino, kad kovos su koronavirusu strategija Lietuvoje yra neapibrėžta.
„Viena vertus, valstybėje vyksta agitacija dėl skiepų. Kita vertus, toliau proteguojami ir viešinami didžiuliai masino susibūrimo renginiai, įskaitant ir paskutinį [Jūros šventę – aut. past.]. Ji vyko pajūryje, ten dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. <...> Iš fotogalerijų matyti, kiek ten žmonių dėvėjo kaukes, kiek laikėsi atstumų, kiek nesilaikė“, – dalinosi meras.
Dėl menkos renginio saugumo priežiūros darosi vis sudėtingiau žmones įtikinti, kad skiepytųsi, minėjo M. Varaška.
„Jeigu mes leidžiame toliau vykti tokio masto renginiams, tai visa <...> skiepijimosi politika nublanksta. Jeigu darai tokio masto renginius, visgi turi rūpintis ir kontrole. <...> Kadangi kontrolės nėra, žmonės gauna signalą, kad į tokio masto renginius gali atvykti ir nepasiskiepiję, nes vis tiek niekas netikrins“, – svarstė M. Varaška.
Užtat Kazlų Rūdoje vyksiančių renginių saugumas bus atidžiau prižiūrimas, tikino M. Varaška.
„Mūsų šventė numatyta rugsėjo 11 dieną. Mes atidžiai stebime rekomendacijas, vėlgi atsimename, kaip pernai tą šventę vykdėme. Buvo visiška kontrolė, registracija visų asmenų vardais, pavardėmis, tų duomenų perdavimas į mūsų visuomenės sveikatos centrą, dezinfekcijos priemonės ir t. t. Jeigu tie reikalavimai būtų ir šiemet panašūs, be abejo, kad mes juos darytume“, – dėstė mintis jis.
Jo teigimu, Kazlų Rūdoje suvaldyti 2–3 tūkstančių svečių srautą renginiui pritaikytose uždarose teritorijose yra nepalyginti lengviau, negu suvaldyti dalyvių srautą visame Klaipėdos mieste arba pajūryje, kai vykta masinė Jūros šventė.
Darbuotojų skiepai – ginklas prieš Covid-19
Kazlų Rūdos meras tiki, kad išsigelbėjimas nuo Covid-19 yra kuo platesnė vakcinacija. M. Varaška atsargiai vertino privalomus skiepus, tačiau pasisakė už paslaugų teikėjų vakcinavimą.
„Asmenys, kurie dirba viešame sektoriuje, absoliučiai visi turėtų būti pasiskiepiję. <...> Dėl tų, kas vykdo viešas funkcijas arba yra susiję su viešųjų įstaigų veikla, tai atsakymas vienareikšmis – tiktai taip. Nesvarbu, ar tas asmuo yra kolektyve, ar kontaktuojantis su paslaugos gavėju“, – įžvalgomis dalijosi meras.
Jo teigimu, skiepytis turėtų kiekvienas paslaugų sektoriuje dirbantis asmuo – nuo paštininko iki buhalterio. Šitaip kolektyvinė apsauga nuo Covid-19 tik didėtų, įsitikinęs Kazlų Rūdos meras.
Savivaldybė bijo likti nesuprasta, jei imsis griežtų priemonių
Pagėgių savivaldybė į „raudonųjų“ sąrašą pateko pagal teigiamų tyrimų procentų dalį – ji siekia 4,1 proc.
Meras Vaidas Bendaravičius nurodė, kad pirmadienį Pagėgiuose Covid-19 liga serga 5 regiono gyventojai. Du iš susirgusiųjų vos prieš savaitę lankėsi pajūryje, todėl tikėtina, kad ligą parsivežė iš ten, sakė jis.
„Kadangi mūsų gyventojų skaičius nėra didelis, mes iš karto patekome į raudoną zoną. Šiandien po 11 val. pasidarėme raudoni, nors iš ryto buvome geltoni“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip Pagėgių savivaldybė planuoja mažinti Covid-19 plitimą. Meras atsakė – ribojimus, visų pirma, turėtų griežtinti valdžia.
„Jeigu Lietuvos valdžia dabar nesiima griežtesnių priemonių, nesvarbu, kad [savivaldybės – aut. past.] spalva yra kitokia, niekas nesikeičia. Jeigu mes imtumėmės iniciatyvos patys, manau, kad atsidurtume arba teisme, arba būtume nesuprasti“, – nerimavo meras.
Jo teigimu, Pagėgių savivaldybė prašys, kad organizatoriai trumpintų renginių trukmę, mažintų dalyvių skaičių, reikalautų dėvėti kaukes uždarose patalpose.
Visaip ragina vakcinuotis – skiepą veš net į namus
Šiuo metu Pagėgiuose paskiepyti 43,7 proc. gyventojų. „Sumažėjęs noras skiepytis, labai lėtai kyla į viršų“, – situaciją apibūdino V. Bendaravičius.
Nepaisant to, savivaldybė įvairiais būdais mėgina populiarinti skiepus.
„Skatiname labai skiepytis. <...> Dabar važiuosime netgi į namus. <...> Mėginame gyventojus skatinti per tą pusę. Rytoj atvažiuos „Kraujo centras“, skiepys su Johnson&Johnson. Įsidėjome reklamą, kviečiame žmones visus“, – komentavo meras.
Jo teigimu, skiepyti į namus bus važiuojama, jei susirinks grupelė norinčiųjų. Pavyzdžiui, Pfizer gamintojo vakcinos turėtų pageidauti mažiausiai 6 žmonės, o AstraZeneca ir Moderna – 10.
Tiki, kad mokami Covid-19 testai atneš naudos
Pagėgių meras palaikė idėją, kad atsisakantiems skiepo reikėtų kiek apkartinti gyvenimą. Vienas iš būdų, pasak jo, yra apmokestinti Covid-19 testus.
„Laukiu labai to įstatymo, kada bus priimtas mokamas testavimas. Manau, tai tikrai atneš mums naudą. Tą reikėjo seniai daryti: nemokamas skiepas ir mokamas testas“, – svarstė V. Bendaravičius.
Jo teigimu, be skiepo nėra jokio kito varianto apsaugoti save ir kitus.
V. Bendaravičius sakė nelabai įsivaizduojantis, kaip valstybė galėtų įgyvendinti privalomą vakcinaciją.
Jis siūlė griebtis kitokios taktikos: „Galima pasukti per kitą pusę – kad nesiskiepijantys negalėtų dalyvauti renginiuose, eiti į darbą. Kad galėtų darbdavys atleisti iš darbo, sakykime, jei nesivakcinuoja per kažkiek laiko.“
„Tokios priemonės, manau, kad tikrai būtų veiksmingos ir tikrai mes pasiektume rezultatą daug geresnį negu šiandien turime“, – apibendrino Pagėgių meras.
Kauno pagrindinis prioritetas – skiepai
Per savaitgalį prie jau „raudonavusių“ Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių prisijungė ir Kaunas, šiuo metu priklausantis C1 epidemiologinei zonai. Čia naujų atvejų 100 tūkst. žmonių per 14 paskutinių d. rodiklis siekia 109,1, o teigiamų tyrimų dalis – 2,5 proc.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė pasakojo, kad didžiausią dėmesys sutelktas į sklandžią vakcinaciją.
Pasak jos, savaičių duomenys rodo, kad liepos 12–18 ir 19–25 dienomis tiek Kauno ledo arenoje, tiek vakcibuse pirmų skiepo dozių suleista dvigubai daugiau.
„Miesto savivaldybė ruošia antrą vakcibusą, kuris jau trečiadienį pradės savo darbą. Toliau mes tęsime kelionę į atokesnius Kauno miesto rajonus, miegamus rajonus, kur patogu ateiti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir negalią turintiems. Ir į įmones važiuosime. Stengsimės paruoštą vakcinos dozę atvežti kuo arčiau miesto gyventojų“, – komentavo savivaldybės gydytoja.
Šiuo metu Kauno mieste pasiskiepijo kiek daugiau nei pusė gyventojų – 52,3 proc.
„Mes džiaugiamės, kad Kauno mieste esame labai gerai susiskiepiję 65+ amžiaus grupes. Tai reiškia, kad mes turėsime ženkliai mažiau hospitalizacijų ir mirčių, nes visi tyrimai tai rodo“, – pridūrė M. Labašauskaitė.
Kaune paskiepyta beveik 80 proc. 65–79 metų gyventojų. „Labai stengiamės su 80+ amžiaus grupe – šiuo metu jau turime 61,5 proc. paskiepytųjų. Tuo tarpu Lietuva turi 55 proc.“, – minėjo specialistė.
Raudona zona plečiasi
Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu Lietuvoje yra 9 į raudoną zoną įžengusios savivaldybės.
Per savaitgalį prie jau „raudonavusių“ Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių prisijungė ir Kaunas, šiuo metu priklausantis C1 epidemiologinei zonai. Čia naujų atvejų 100 tūkst. žmonių per 14 paskutinių d. rodiklis siekia 109,1.
Pagal didžiausią naujų atvejų skaičių praėjusią savaitę „pirmavusią“ Klaipėdos savivaldybę aplenkė Palanga. Šiuo metu čia minėtasis rodiklis yra 201, Klaipėdoje – 183,8, Kretingos rajone – 155,4, Šilutės rajone – 140,3, Skuodo rajone – 127,7. Šiaulių miestas pagal šį rodiklį (107) nukrito į 7 vietą.
Naujų atvejų skaičius išaugo ir dar prieš kelias dienas buvusioje „žalioje“ Neringos savivaldybėje, ji dabar jau „tamsiai geltona“ su 55 atvejais, tenkančiais 100 tūkst. gyv.
6 savivaldybėse (Biržų, Ignalinos, Kalvarijos, Kupiškio, Pakruojo, Širvintų) 2 sav. naujų atvejų skaičius vis dar siekia 0.
