Pasak pareigūnų, jų darbas – užtikrinti darbus atliekančių darbuotojų saugumą.
„Dėmesio dėmesio, kviečiame visus padėti, nes ruošiamasi šturmui“, – pamatęs policijos pareigūnus per garsiakalbį pranešė vienas iš protestuotojų.
Protestuotojams neleidžiant „Grindos“ darbuotojams prisiartinti prie K. Škirpos lentos, įmonė atsivežė metalinių tvorelių.
Eltos žiniomis, nepaisant aktyvistų, lentos šalinimo darbus ketinama atlikti sekmadienį.
Primenama, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų.
Prie K. Škirpos atminimo lentos nukabinimui prieštaraujančių aktyvistų prisijungė ir lentą pakabinusios Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Radžvilas. Jis tikino, kad be savivaldybės leidimo pakabintą lentą planuojama ginti.
„Ginamės nuo dar vieno neteisėto valdžios žingsnio. Šita memorialinė lenta formaliai buvo pakabinta neteisėtai, bet tai įvyko tik todėl, kad Vilniaus miesto valdžia trejus metus vilkino sprendimą. Mūsų kantrybė negalėjo būti begalinė. Šiandien yra laisvadienis, šventas, ir, panašu, kad norima ją nukabinti be jokio sprendimo. Atitinkamai šita lenta bus ginama“, – Eltai teigė V. Radžvilas.
„Kada valstybė ir jos viešasis gyvenimas patenka į aklavietę, tokias aklavietes sprendžiama ryžtingais veiksmais“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Penktadienį Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
