Jų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – iki socialinių partnerių derybų.
„Jeigu būtume matę ant stalo tuos tris variantus, būtų daug aiškiau, apie ką kalbame, kokie bus pasiūlymai išnešti į eterį ir tarp ko rinktis galime“, – antradienį posėdyje sakė tarybai pirmininkaujanti Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, Vyriausybės pateiktas siūlymas yra kompromisinis, tikėtina, jis padės peržengti skurdo rizikos ribą.
„Yra kompromisas MMA didinti apie 15 proc. atitinkamai siekiant, kad didėtų pajamos žmonėms į rankas – NPD didinimas. Gera žinia, tikiuosi, jei pavyks pirmą kartą per ilgą laiką su tokiu padidinimu, kad ir kompromisiniu ir mažesniu nei pagal formulę, pavyktų peržengti skurdo rizikos ribą“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministras.
Skurdo rizikos riba vienam žmogui šiemet yra vertinama 516 eurų, o MMA pagal Vyriausybės siūlymą kitąmet siektų 633 eurus „į rankas“. Šiemet ji siekia 550 eurų „į rankas“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė apgailestaujantis, kad socialiniams partneriams nepavyko susitarti. Anot jo, darbdavių atstovai liks prie savo pozicijos MMA didinti iki 800 eurų.
„Mes visi, tiek darbdaviai, tiek socialiniai partneriai, tiek Vyriausybė suinteresuoti, kad išgyventume tą sunkų laiką, kuris bus rudenį, žiemą, pirmąjį ketvirtį (2023 metų – BNS), dėl to siūlėme mūsų variantą. Gaila, nesusitarėm su profsąjungomis“, – teigė jis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanoviskis taip pat teigė, kad socialiniai partneriai buvo arti susitarimo. Anot jo, Lietuvos banko atnaujintas siūlymas dėl MMA didinimo buvo „pastatytas prieš faktą“ ir šalys grįžo prie savo buvusių pozicijų.
„Neabejoju, kad tai nebuvo tyčinis Lietuvos banko išėjimas, bet tas pasiūlymų pateikimas daugelį pastatė prieš faktą. (...) Kalbant apie kompromisą, atėjote, ant stalo padėjote, bet tai, deja, ne kompromisas“, – sakė A. Romanovskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės siūlymą, MMA didinimas yra vienas didžiausių tuo metu, kai vyksta karas ir situacija yra neapibrėžta.
Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienėtaip pat teigė, kad jei centrinis bankas būtų pasiūlęs savo tris variantus kur kas anksčiau, galbūt būtų buvę galima sutarti.
Profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė teigė, kad profsąjungos savo pozicijos nekeičia ir siekia, kad MMA augtų 21,6 proc. iki 888 eurų.
„Susitarimų turėtume laikytis ir auginti darbuotojų pajamas tokiu sunkiu laikotarpiu būtina, nes darbuotojams irgi reikia išgyventi ir sąskaitas apmokėti“, – posėdyje teigė D. Jakutavičė.
Atnaujinęs skaičiavimus Lietuvos bankas rugsėjį teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti 21,6 proc. iki 888 eurų, tačiau bankas teigė labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – 9,4 proc. arba 69 eurais iki 799 eurų, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo birželio galėtų didėti dar 11 proc. iki 888 eurų.
Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė, kad MMA nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai, o joje neradus susitarimo MMA didinimas būtų įteisintas Vyriausybės nutarimu. Ji taip pat sakė tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.
