• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina.

REKLAMA

Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai. Lapkričio pabaigoje užfiksuotas koronaviruso protrūkis Jonavoje esančiame audinių ūkyje. Nustatyta, kad audinės užsikrėtė nuo fermos darbuotojų.

Gruodžio pabaigoje pranešta apie dar vieną protrūkį ūkiuose – užsikrėtė ir Radviliškyje esančios fermos audinės.

Jau kuriama vakcina gyvūnams

Vienas populiariausių mokslo žurnalų pasaulyje „Science“ neseniai paskelbė straipsnį apie vakcinas nuo COVID-19 gyvūnams. Antraštėje klausiama, ar vakcina gyvūnams tikrai yra reikalinga.

REKLAMA
REKLAMA

Straipsniu ir trumpu jo vertimu į lietuvių kalbą savo Facebook paskyroje pasidalino profesorius Saulius Čaplinskas.

Straipsnyje rašoma, kad COVID-19 niekada nebuvo tik žmogaus problema. 

„Nuo pat pirmų pandemijos dienų mokslininkai nerimavo dėl COVID-19 sukeliančio viruso poveikio augintiniams, gyvuliams ir laukinei gamtai. Vis dar nėra aišku, kiek šunų ir kačių buvo užsikrėtę SARS-CoV-2, nors rodikliai gali būti panašūs į žmonių“, – savo Facebook rašė S. Čaplinskas.

REKLAMA

Straipsnyje taip pat rašoma, kad užsienyje apie COVID-19 vakcinas gyvūnams jau yra kalbama.

„Rusija paskelbė, kad artėja prie COVID-19 vakcinos, skirtos audinėms ir naminiams gyvūnams, tokiems kaip katės, klinikinių tyrimų pabaigos. Išsami informacija apie vakciną nebuvo viešinama, tačiau vakciną kuriantis valstybinis centras teigė, kad ji gali būti plačiai prieinama jau po kelių mėnesių“, – rašo S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Nors rašoma, kad šunys ir katės neatlieka svarbaus vaidmens perduodant virusą žmonėms ir didelio poreikio specialiai vakcinai nėra, taip pat teigiama, kad vakcina būtų itin naudinga ūkyje.

Skiepai padėtų ūkyje

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Arūnas Stankevičius straipsniui antrina ir sako, kad gyvūnams skirta vakcina kol kas nėra itin reikalinga mūsų augintiniams, tačiau ūkyje būtų naudinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Paskutiniai atvejai Lietuvoje įrodo, kad neabejotinai vakcina būtų labai svarbi ir reikalinga. Audinių tarpe COVID-19 infekcija plito labai greitai. Sutikite, kad prižiūrėtojų ir audinių kontaktas nebuvo labai artimas, bet to pakanka, kad sergantis žmogus galėtų užkrėsti audinę“, – tv3.lt komentuoja A. Stankevičius.

Profesorius teigia, kad protrūkiai audinių fermose gali tapti savotiška tiksinčia bomba. Virusas audinių ūkiuose gali pasilikti ilgesniam laikui. Kaip aiškina profesorius, pastebima, kad virusas audinių fermose truputį pasikeitė ir prisitaikė sparčiau plisti tarp audinių.

REKLAMA

Todėl gali būti, kad susidarys vadinamasis viruso rezervuaras – kai virusas audinių fermose gyvens nuolat. Kadangi virusas gali mutuoti, likęs audinių fermose, mutavęs virusas galėtų vėl užkrėsti žmogų ir sukelti jau mutavusio viruso protrūkius.

„Ten laikoma labai koncentruotai ir labai daug gyvūnų, virusui yra palankios sąlygos plisti. Jeigu jis [virusas] patenka į audinių ūkį, žmonėms būtų sudėtinga kontroliuoti, jei vakcinos nebūtų.

REKLAMA

Pirmiausia vakcina turėtų būti ten, kur daugiausia gyvūnų ir kurie tikrai užsikrečia lengvai. Audinėms būdinga tai, kad COVID-19 infekcija jos užsikrečia palyginus labai lengvai“, – sako A. Stankevičius.

Skiepai būtų naudingi ir katėms

COVID-19 be audinių užsikrėsti dar gali ir šunys, ir katės. Pastarosioms koronavirusai yra labai pavojingi, sukelia sunkias komplikacijas, kurios dažnai baigiasi gyvūno mirtimi. Todėl profesorius sako, kad skiepams atsiradus ir veterinarijos klinikoms pasiūlius tokią paslaugą, savo augintinius skiepyti būtų pravartu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei atsiras tos oficialios vakcinos, tai tikrai veterinarijos gydytojai pasiūlys. Dabar patiems savininkams manau labai sukti nereikia galvos, pirmiausia, manau, savininkams geriausia būtų patiems susivakcinuoti nuo COVID-19 infekcijos ir tokiu būdu apsisaugoti save ir gyvūnus“, – sako A. Stankevičius.

Tačiau iš kitos pusės, paskiepijus augintinius, būtų saugiau ir patiems jų šeimininkams.

Dar profesoriaus teigimu, skiepyti naudinga būtų zoologijos soduose gyvenančius gyvūnus, ypač retas rūšis. Dėl to, kad virusas katėms yra pavojingas, zoologijos soduose skiepyti reikėtų ir visus katinius gyvūnus.

REKLAMA

Skiepo gyvūnams teks palaukti

Paklaustas, kada galėsime skiepyti savo augintinius, profesorius sako neskubėti. Iš vienos pusės, vakcina palyginus su ankstesnėmis vakcinomis, turėtų būti sukurta greitai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas taikomas žmonių vakcinos kūrimui, skiepų augintiniams dar teks palaukti.

„Pagrindinė problema yra ne pagaminti tą pačią vakciną, bet įrodyti, kad ji yra saugi ir efektyvi. Turėtų būti atliekami tyrimai audinių ūkiuose ar katėms, ar šunims. Paruoštą vakciną reikėtų išbandyti ir įrodyti, kad ji yra saugi ir efektyvi. Čia yra pagrindinė problema ir ilgiausiai užtrunka.

REKLAMA

Technologiškai greitai pagamino žmonėms. Per ne pilnus metus mes turime vakciną ir ne vieną ir efektyvumas, jei yra 95 proc., tai čia yra labai geras rezultatas ir tiesiog puikus rezultatas ir manau, kad nebus sunku pagaminti ir gyvūnams“, – komentuoja A. Stankevičius.

Profesorius taip pat sako, kad gali būti, jog žmonėms sukurta vakcina padės greičiau sukurti ir gyvūnams skirtus skiepus.

„Gyvūnams gal net išbandys tą pačią vakciną, kurią sukūrė žmonėms, nes sukėlėjas yra tas pats. Ar jos tiks, ar sukels imuninį atsaką audinėms, reikalingi tyrimai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš esmės vakcina kaip ir paruošta, tik reikia žinoti, kokią dozę, kokiu intervalu, kaip dažnai reikia vakcinuoti, kokios šalutinės reakcijos, ar iš viso tokia vakcina, kuri žmonėms paruošta, gali sukelti audinėms imuninį atsaką ir jos reaguotų ir taptų atsparios virusui“, – dalijasi LSMU profesorius A. Stankevičius.

A. Stankevičiaus teigimu, procesui gali trukdyti finansavimo trūkumas. Gyvūnams skirtoms vakcinoms būna skiriama mažiau lėšų, nei žmonių problemoms spręsti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad vertinant ir valdant koronaviruso plitimo riziką, draudžiama į Lietuvą įvežti gyvas audines iš Danijos, Švedijos, Graikijos, Ispanijos, Olandijos, Italijos, Prancūzijos, JAV ir Kanados. Šiose šalyse žvėrelių ūkiuose buvo nustatytas koronavirusas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų