Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko pastebėjimu, jau dabar aišku, kad šitas virusas, kaip ir kiti peršalimo ligų virusai, pasižymi sezoniškumu.
Todėl, pažymėjo jis, ir karantino priemonės gali padėti tik laikinai: „Jis gali plisti ir šiltuoju metų laikotarpiu, tačiau plačiau tai vyksta šaltuoju metų laiku. Ir atitinkamai Pietų ir Šiaurės pusrutulyje šie laikotarpiai skiriasi.
Visgi karantinas tik pristabdys viruso plitimą, tačiau vien karantino priemonėmis neįmanoma išnaikinti šio viruso visuomenėje. Kai atsiveria sienos ir žmonės pradeda bendrauti, tai ir iš kitų teritorijų virusas gali atvažiuoti. Taigi vien karantino neužtenka.“
Po 28 dienų atleidus ribojimus – vėl augimas
Pašnekovo teigimu, tokios ne medicininės priemonės kaip karantinas, atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas – tai pirmo fronto linijos priemonės, tačiau vien jų neužtenka. Be kita ko, pabrėžė specialistas, turi būti atitinkama ir diagnostika, gydymas ir ligonių informavimas ir, kiek reikia, jų izoliavimas.
„Dabar logiška, kad sušvelninus ribojimus ir panaikinus karantiną, remiantis kitų šalių pavyzdžiu, galime galvoti, kad, tikėtina, po 28 dienų plitimas vėl gali grįžti į tą patį lygį ir greitį, kuris buvo prieš karantiną. Kiek tas greitis būtų spartus ir kiek ilgai tęstųsi, vėlgi priklauso nuo visos visuomenės elgsenos.
Ir jeigu bus tokios klimatinės sąlygos, o jos panašu ir bus, kai žmonės daugiau laiko leis uždarose patalpose, jei nesikeis elgsena, tai vėl turėsime pakilimą. Tai tokia prognozė yra logiška ir panašiomis bangomis pandemija ir eis visą laiką. Ateis šiltesni orai, tada ji turėtų stipriai sumažėti, bet ne visiškai išnykti“, – aiškino S. Čaplinskas.
Išeitis – nestabdyti gyvenimo?
Profesoriaus manymu, vadovaujantis tokia logika, reikia imtis kitokių priemonių nei ilgalaikis visų įkalinimas karantine.
„Reikia kiek įmanoma grįžti į normalų gyvenimą, tik jį kiek diferencijuoti, kalbant apie tuos pačius barus ir ne tik juos. Turėtų būti kažkiek kitokios buvimo juose ir bendravimo taisyklės.
Bet negalime visą laiką gyventi vien užsidarę. Žmogus yra socialinė būtybė, jam reikalingas socialinis bendravimas, ypač vaikams. Negalime žlugdyti jų, nežiūrint to, kad jie gali platinti virusą, tik gal ne taip plačiai, kaip suaugę, turintys simptomų“, – kalbėjo jis.
Tenka taisyti pirmo karantino spragas
Anot pašnekovo, jei suprantame, kad liga niekur nedings, reikia atitinkamai transformuoti ir stiprinti sveikatos sistemą, kad užtektų pajėgumų tiek covidiniams pacientams, tiek visiems kitiems žmonėms.
„Nes dabar faktiškai planinės sveikatos paslaugos kenčia dėl Covid'o. Ką toliau daryti? Viruso mes nepergudrausim, reikia susitaikyti su tuo ir patiems būti gudriems ir stiprinti tai, kas gali duoti maksimalią naudą ir atneštų kuo mažiau žalos. Laikas pradėti galvoti būtent apie tai. Kovos su liga priemonės neturi atnešti daugiau žalos nei pati liga.
Tam pirmas karantinas ir buvo reikalingas, kai nebuvo išnaudotos jo galimybės. Tai teko įvesti antrą karantiną tam, kad būtų padaryti tie namų darbai, kurie nebuvo padaryti pirmo karantino metu. Pirmiausia tam, kad neperdegtų sveikatos sistema“, – akcentavo virusologas.
Jis pabrėžė, kad sistemos kolapso padėtų išvengti ir saviizoliacijos taisyklių bent jau medikams pakeitimai, kad vos tik turėjus kontaktą su sergančiuoju ar kitu jį gydžiusiu kolega, bet neturint simptomų, izoliacija galėtų būti netaikoma.
Gali prireikti ir 8 savaičių
Portalas tv3.lt primena, kad antrasis karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7-ąją ir šiuo metu numatytas iki lapkričio 29-osios.
Visgi laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad karantiną planuojama siūlyti tęsti Vyriausybei mažiausiai trims savaitėms. Tačiau jis neslėpė, kad šis laikas gali būti ir ilgesnis.
„Atsižvelgiant į tai, kad bus valdžių pasikeitimo kaip tik momentas, žinant, kol viskas įsibėgės, priiminėti sprendimus reikės tikrai labai greitai – gal net ir ilgesnį laikotarpį pasiūlysime“, – sakė ministras.
A. Veryga yra pastebėjęs, kad kol kas teks apsišarvuoti kantrybe ir įprasti prie gyvenimo karantine.
„Kiek esame anksčiau ne kartą tiek mes, tiek įvairūs ekspertai komentavę, kad tam, jog situacija susinormalizuotų ir grįžtų į normalią būklę po karantino paskelbimo, prireikia ne 3, o dažniausiai 6 ar net 8 savaičių, o kartais ir ilgesnio laikotarpio“, – yra pastebėjęs jis.
Piką prognozavo lapkritį
Mokslininkai dar praėjusią savaitę suskaičiavo, kad dabartinėmis karantino sąlygomis Covid-19 pandemijos pikas Lietuvoje gali būti pasiektas artimiausiu metu, t. y. lapkričio pabaigoje. Jų teigimu, jei karantino bus laikomasi ir toliau, naujų užsikrėtimų Covid-19 vėliau turėtų mažėti.
„Nors karantinas prasidėjo, mes dar kol kas nematome visų laukiamo atvejų kritimo. Scenarijai prognozių rodo, kad pikas dar bus lapkričio 27 d. Jei karantino priemonės bus veiksmingos, tuomet nuo to piko bus sumažėjimas“, – prognozes tuomet teikė duomenų valdymo ekspertas dr. Vaidotas Žemlys-Balevičius.
Per pastarąją parą buvo nustatyta 1680 naujų COVID-19 atvejų. Tai reiškia, kad šiuo metu bendras Covid-19 atvejų skaičius Lietuvoje pasiekė 40 492 atvejų ribą.
Nustatyta ir 18 naujų mirčių. Jų skaičius – 341. Nuo šio viruso jau pasveiko 10 008 asmenys.
Šiuo metu izoliacijoje – 86 121 asmenys, o nuo birželio 1 d. užfiksuota 494 įvežtinių atvejų.
Per parą nuo šio viruso pasveiko virš 600 asmenų. 11 žmonių, kurie sirgo koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
