„Saviizoliacijos laisvalaikis – seniai galvoje nešiotas tekstas. Gal todėl ilgas. Bet gal tai bus atsakymas – ar galima nusipirkti imuniteto?“ – rašė Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja savo „Facebook“ paskyroje ir pateikė sąrašą patarimų, kaip gi galima būtų imunitetą sustiprinti.
Kaip atlaikys mano imunitetas?
Gydytoja svarstė, kad turbūt greit sunku bus rasti šalyje šeimą, kuri nebus patyrusi saviizoliacijos – vieną ar net kelis kartus per pandemiją.
„Ir giminės, kurios tarp susirgusių COVID-19 nebus nei vieno, patyrusio gydymą ligoninėje ar net skaudesnių išgyvenimų. Kai koronaviruso plitimas toks nevaldomas, retas nesusimąsto – o kaip atlaikys mano imunitetas?
Saviizoliacijoje atsidūrę po didelės rizikos kontakto dažnai paklausia – ar dabar dar galėčiau ką nors padaryti, kad visgi nesusirgčiau?
Atsakau – vitaminas D, probiotikai (gerosios bakterijos), jei yra galimybių, open-cell spirulina, susirgus – dar papildomai liposominis vitaminas C. Kokiomis formomis – irgi svarbu. Tuomet – galbūt ištrauktas loterijos COVID, gripo bilietas bus ne toks neapdraustas...“ – dėstė ji.
Tačiau gydytoja iškart priduria, kad imunitetu reikia rūpintis kasdien – nepamiršti ir paprastų, bet labai jį palaikančių įgūdžių.
Kenkia per sausas oras
„Kai kalbame apie imunitetą šios pandemijos metu, galime pasikliauti tik savo bendruoju (nespecifiniu/įgimtu) imunitetu – jį sudaro oda, gleivinės, žarnyno mikroflora, fermentai ir specifinės kraujo ląstelės (limfocitai, fagocitai). Apie tai, kaip įmanoma palaikyti gerą imuniteto būklę, apie perkamus palaikytojus – kiek vėliau“, – aiškino J. Dūdienė.
Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į nosies ir gerklės gleivinių būklės svarbą.
„Tam reikia pakankamos drėgmės aplinkoje. Juk ne veltui visais metais peršalimo ir gripo ligų sezonas prasideda, kai subjursta oras ir mūsų namuose prasideda šildymo sezonas.
Tuomet oras aplinkoje išsausėja, drėgnumas, išmatuotas higrometru, pasiekęs žemiau 40–30 proc., yra ypač nepalankus gleivinėms – žymiai lengvesnė galimybė prikibti bet kokiems virusams saujoje, be apsauginių gleivių, nosies gleivinėje. Stenkitės palaikyti namuose 50–60 proc. santykinio drėgnumo. Būtinai vėdinkime kambarius! Jei per šilti radiatoriai nereguliuojami – užmeskime šlapius rankšluosčius ant jų nakčiai“, – patarė gydytoja.
Tinkama gleivinių priežiūra
Kitas žingsnis – nosies plovimas vos grįžus namo. Tai padeda išplauti galimai prikibusius virusus, sumažinti jų kiekį nosyje, taip liga gali neįsisiūbuoti.
„Prasidėjus slogai jau reikalingas nosies plovimas (ne purkštelėjimas iš mažo flakonėlio) druskingu vandeniu – padeda greičiau įveikti slogą. Ne vienas mano pacientas yra gavęs mano vaizdingą instrukciją jau ir ankstesniais sezonais...“ – rašė šeimos gydytoja.
Saldumynams – ne
Ji pabrėžė, kad toliau labai svarbu palaikyti sveiką žarnyno gleivinę su darniai gyvenančiomis savo gerosiomis bakterijomis.
„Tai – galingiausia mūsų imuniteto grandis! Ypač sumažinkime suvalgomų saldumynų kiekį – cukrus yra geriausias maistas blogosioms bakterijoms, kurios gali nustelbti gerąsias. Sveika subalansuota mityba be jokios abejonės – įpraskime kasdien suvalgyti raugintų kopūstų, agurkų, natūralaus jogurto (galime paskaninti natūraliais vaisiais, pirkite neužsaldintus), raugintas pienas“, – vardijo šeimos gydytoja.
Pasivaikščiojimai ir vitaminas D
J. Dūdienė pabrėžė, kad imunitetui būtini ir tokiee dalykai kaip pasivaikščiojimas su šeimos nariais gryname ore, aktyvūs žaidimai, šokiai, sportas, kokybiškas pakankamos trukmės miegas kambaryje, kurio temperatūra 18–19 laipsnių.
„Taip pat jau nebediskutuojamas, kad kiekviena šeima Lietuvoje turi profilaktiškai vartoti vitaminą D! Suaugę 2000–4000 TV, paaugliai – 2000 TV, vaikai 80–1000 T, bet dėl dozių reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jeigu atliktas kraujo tyrimas, jos galimos ir didesnės.
Pandemijos metu jau atlikta daug mokslinių tyrimų, kai matomas akivaizdus skirtumas – net virš 80 proc. ligoninėse gydomų sunkios COVID-19 būklės pacientų vitamino D kiekiai organizme buvo nepakankamumo ir trūkumo ribose. Kiek jau ankstesniais metais esame atlikę senelių namų gulintiems gyventojams – ten skaičiai stulbinamai žemo vitamino D“, – aiškino gydytoja.
Ji kartu pabrėžė ir gamtos dovanų naudą – „spirulinos lobį ir Lietuvos mokslininkų sukurtą open-cell technologijos atrakintą melsvabakterę“.
„Man tai kyla pasididžiavimas Lietuvos mokslininkais jau seniai. Nepražūsim. Atlaikysim. Tik padėkime vieni kitiems“, – dalindamasi nuorodomis į kolegų teikiamus duomenis apie fikocianiną ir chlorofilą, jų naudą, sakė ji.
Gydytojas pataria, kaip dėvėti kaukę:
