Profesorius pabrėžė, kad jokiu būdu negalima priešinti vakcinų, neva viena yra „geresnė“, o kita „blogesnė“.
„Visos trys šiuo metu naudojamos vakcinos yra ir saugios, ir veiksmingos, kadangi jos yra patvirtintos ir registruotos Europos vaistų agentūros (EVA). Ši institucija deda parašą ir leidimą duoda tik toms vakcinoms, kurios yra saugios ir veiksmingos.
Tad tikrai nesuprantu, kodėl reikia kažkaip išskirti kurią nors vakciną. Tai yra turgaus terminai – štai šitas batas geresnis, o šitas – blogesnis. Ne jums spręsti, kuri vakcina yra geresnė, yra EVA specialistai Amsterdame, jie gauna didžiulius atlyginimus ir yra nepaperkami. Tad jei jie padėjo parašą ir leido, tad būkim ramūs ir nekelkim emocijų ir pasitikėkime šiomis vakcinomis“, – kalbėjo gydytojas.
Vienodai efektyvios saugant nuo sunkių ligos formų
A. Ambrozaitis akcentavo, kad visos trys vakcinos yra pakankamai veiksmingos apsaugant nuo sunkių ligos formų, nuo mirties ir hospitalizacijų.
„Čia yra 100 proc. veiksmingumas, tačiau skiriasi skirtingų vakcinų veiksmingumas apsaugant nuo ligos. „Pfizer-BioNTech“ atveju jis siekia 96 proc., „Moderna“ – 95 proc., o „AstraZeneca“ – 70 proc. Bet mes sakom, kad ar 95, ar 70 – tai nedidelis skirtumas ir iš esmės yra tas pats, nes mūsų tikslas yra apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties atvejų“, – pažymėjo gydytojas.
Jis kartu priminė, kad įtakos kilusiam šaršalui gal turėjo tai, kad „AstraZeneca“ vakcina po pirmos dozės duoda daugiau nepageidaujamų reiškinių, o „Pfizer“ atveju – po antrosios. Tačiau gydytojas apgailestavo, kad, jo manymu, Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija padariusi labai neatsargų pareiškimą, kad ši vakcina netinka žmonėms virš 65 m.
„Tai buvo didelė klaida. Taip, išties tyrime dalyvavo mažai savanorių virš 65 m., bet dabar jau yra papildomi duomenys ir vakcina pakankamai ištirta ir tarp vyresnių asmenų. Mums svarbiausia, kad žmogus nesirgtų sunkiai – jam tada nereikia vaistų, jį guldyti į ligoninę, deguonies aparato ir t.t. Jis tiesiog pasėdės namuose, izoliuosis, bet vakcina suveikia – ji apsaugo nuo sunkios formos“, – pastebėjo pašnekovas.
Mano, kad padėtų apsispręsti politikų skiepijimasis
Profesorius sutiko, kad visada atsiras bijančių žmonių ir bus įvairių nuomonių, bet teigė, kad reikia tikėti ekspertais.
„Deja, bet jie nėra Lietuvoje pakankamas autoritetas. Todėl, sakyčiau, yra praleidžiama proga, kad mūsų pirmieji valstybės žmonės – Seimo pirmininkė, premjerė, prezidentas – kol kas nesiskiepijo gyvai eteryje prieš visą tautą, kad ir „AstraZeneca“ vakcina.
Prezidentas žadėjo pasiskiepyti, bet tik kukliai pareiškė, kad lauks savo eilės, bet man tai visiškai nesuprantama. Kodėl jis turi laukti eilės, kai yra tiek daug abejojančių žmonių? Ir Amerikoje, ir Izraelyje kiekvieno gripo sezono metu prieš visą tautą pasiskiepija prezidentas ir tai turi didžiulę reikšmę. Manau, tai didelė viešųjų ryšių klaida“, – svarstė jis.
Vakcinų gamybos metodika – skirtinga
Šiuo metu naudojamos vakcinos yra pagamintos skirtingu būdu. Štai „AstraZeneca“ yra pagaminta pagal seną metodiką, o „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos yra sintetinės ir naujoviškos.
„AstraZeneca“ yra įprastinė, daug metų naudojama vakcina, tad ja net labiau galima tikėti. Ten naudojamas šimpanzės adenoviruso vektorius, vakcina yra stabilesnė, nereikia didelės minusinės temperatūros“, – aiškino pašnekovas.
Profesorius pažymėjo, kad, kalbant apie vakcinas, reikia suprasti, kad apsauginiai antikūnai apsaugo nuo mirties, o ne ją sukelia.
„Ta genetinė medžiaga (RNR) pasilieka raumenyse. Ji nepatenka į kraują, tik sužadina spyglio baltymo gamybą, o prieš tą baltymą, kuris atsiranda raumenyse, kur buvo suleista vakcina, organizmas pradeda gaminti apsauginius antikūnus.
Kaip ir reikia suprasti, kad genetinė medžiaga niekaip negali paūminti širdies ligų. Tad visos tos žinutės, kad žmonės neva miršta nuo skiepų, klaidingos. Nes žmonės miršta po skiepų, bet ne dėl skiepo. Juk išgėrus kavos puodelį iš ryto irgi gali ištikti infarktas, bet jis nebus įvykęs dėl kavos puodelio.
Deja, kažkodėl ant vakcinų visi šunys ir katės yra kariami. Bet tokia, matyt, yra žmonių psichologija ir nieko nepadarysi. Žmonės tiesiog nesuvokia, kas yra ta vakcina. Aišku, kita bėda, kad dar yra specialiai vykdoma ir dezinformacija šia tema“, – pažymėjo jis.
Patvirtinta ketvirtoji vakcina
Jau netrukus laukiama dar vieno gamintojo – „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių. Kaip sakė pašnekovas, šių skiepų technologija yra artima „AstraZeneca“ vakcinai.
„Jei pastarosios vektorius yra šimpanzės adenovirusas, tai čia – genetiškai modifikuotas, nukenksmintas žmogaus adenovirusas. Taigi metodika yra panaši, naudota kuriant ir kitas vakcinas, pavyzdžiui, skiepus nuo Ebolos“, – sakė gydytojas.
Teigiama, kad šios vakcinos privalumas tai, kad užtenka vienos dozės. Taip pat, kaip ir „AstraZeneca“ atveju, jos gabenimui nereikia užtikrinti didelio šalčio grandinės, užtenka šaldytuvo.
„Dėl to šia vakcina labiau tinka skiepyti kaimo gyventojus, taip pat fiziškai neįgalius, nejudančius asmenis ir pan. Šios vakcinos bendras veiksmingumas apsaugant nuo ligos – apie 70 proc., nuo sunkių formų – 85 proc. Tai yra mažiau nei „Pfizer“ ir „Moderna“ atveju, bet esama skirtingų duomenų – kai kur buvo aprašyta, kad „Johnson & Johnson“ veiksmingumas nuo hospitalizacijos ir mirties irgi siekia 100 proc. Kita vertus, tie procentai nesudaro didelio skirtumo“, – sakė A. Ambrozaitis.
Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį Europos vaistų agentūra patvirtino ketvirtąją vakciną nuo COVID-19. Pirmųjų šios vakcinos dozių Lietuva galėtų sulaukti balandžio pabaigoje.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 417 žmonių, antra – 674 žmonės. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 241 tūkst. 746 žmonės, abiem dozėmis – 91 tūkst. 546 asmenys.
