Kitų ligų patirtis rodo, kad daugeliu atvejų numatyti imuniteto (pavyzdžiui, pagal antikūnų lygį) trukmės yra neįmanoma – skirtingų susirgimų metu situacija vystosi skirtingai ir svarbūs tampa vis kiti imuninės sistemos komponentai. Nepaisant to, jau dabar gana aišku, kad COVID-19 atveju imunitetas, regis, atlaikys: svarbiausia problema dabar – ne mažėjantis antikūnų skaičius, o naujos koronaviruso atmainos, kai kurios iš jų jau dabar išmoko „apgauti“ žmonių apsaugos sistemas.
Tikimybė susirgti pasiskiepijus
Įmanoma susirgti ir po pirmo, ir net po antrojo skiepo. Nė viena iš šiuo metu esančių vakcinų dar negali užtikrinti 100 proc. efektyvumo. Tai reiškia, kad teoriškai susirgti įmanoma ir po vakcinacijos, tik tam gerokai sumažėja tikimybė. Pasiskiepijus 90 proc. efektyvumu pasižyminčia vakcina susirgimo tikimybė sumažėja 10 kartų, o 95 proc. vakcina – net 20 kartų, rašoma „Meduza“.
Kam reikalingos saugos priemonės jau pasiskiepijus ir ar kuo padeda vakcinos nuo viruso?
Net ir sulaukus vakcinos vis tiek galima tapti besimptomiu infekcijos nešiotoju, to nepastebėti ir užkrėsti aplinkinius. Vakcinos nuo kai kurių kitų ligų (pavyzdžiui, poliomielito, raudonukės ir kt.) iš tiesų sukuria ne tik gynybinį, bet ir sterilizuojantį imunitetą, – tokiu atveju patekęs į žmogaus organizmą virusas negali daugintis ir negali būti perduotas kitiems žmonėms.
Tačiau tai yra greičiau išimtis vakcinų pasaulyje negu taisyklė. Mokslas kol kas paprasčiausiai negali atsakyti, ar vakcinos nuo koronaviruso sukuria „sterilizuojantį efektą“. Šiuo metu atliekami tyrimai šia kryptimi dar nėra baigti.
Ką mokslininkai išsiaiškino, tai kad vakcinos apsaugo nuo sunkių ligos atvejų. Iš visų bandymų metu tirtų asmenų, apie kuriuos jau yra pateikti viešai prieinami duomenys (apie 175 tūkst. žmonių), nebuvo nei patekusių į ligonines, nei mirusių dėl COVID-19.
Mirčių tokios apimties žmonių grupėse, aišku, pasitaikė, tačiau jos nebuvo susijusios su koronaviruso infekcija. Imuninis organizmo atsakas virusui buvo labai skirtingas, tačiau jo užteko tam, kad išvengtų sunkios ligos eigos.
Trumpai tariant: vakcina nepavers žmogaus absoliučiai nepaveikiamu virusu, jis ir toliau, tikėtina, gali apsirgti ar net užkrėsti kitus, tačiau blogiausiu atveju ji užtikrins apsaugą nuo sunkios ligos eigos.
Svarbūs ne tik antikūnai
Persirgusių asmenų antikūnų nuo COVID-19 skaičius žmogaus organizme iš tiesų palaipsniui mažėja ir tai buvo įrodyta ne viename tyrime. Tačiau, manoma, kad daugeliu atveju jis išlieka mėnesius, gal net metus.
Pirminiai vakcinuotų žmonių tyrimai parodė, kad galima tikėtis panašaus efekto: nuo vakcinų kai kuriais atvejais netgi susiformuoja daugiau antikūnų už persirgusius. Maža to, Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad svarbūs šiuo atveju yra ne tik antikūnai ar jų skaičius, tačiau ir kitos svarbios imuniteto dalys: (antikūnai plazmoje, atminties B ląstelės, žudančios T ląstelės, tiesiogiai sunaikinančios virusu užkrėstas kūno ląsteles, pagalbinės T ląstelės, reguliuojančios šį procesą ir padedančios T ląstelėms žudyti).
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 95 proc. persirgusiųjų „veikė“ bent trys iš šių gynybos linijų.
Labiausiai pradžiugino B ląstelės, kurios „prisimena“ organizmą užpuolusį virusą ir vėl su juo susidūrusios „reaktyvuojasi antikūnų gamybai“, jų skaičius ne tik nemažėjo ilgainiui, bet ir ir pamažu augo tyrimo metu.
Tai reiškia, kad objektyvių priežasčių teigti, kad imunitetas nuo SARS-CoV-2 gali tiesiog „dingti“, nėra.
Kaip vakcina veikia prieš naujas atmainas?
Deja, tyrimai rodo, kad ne visos vakcinos vienodai efektyviai veikia visų atmainų atveju. Naujosios koronaviruso atmainos, ypač brazilų ir pietų afrikietiškosios, kelia rūpesčių vakcinų gamintojams. Pastarosios mutacijos pasižymi gebėjimu išvengti imuniteto antikūnų.
Oksfordo imunologų atliktas tyrimas parodė, kad „Pfizer/BioNTech“ ar „AstraZeneca“ vakcinoms prireikė 7,6-9 karto daugiau neutralizuojančių antikūnų, negu prieš „įprastą“ koronavirusą. Tiesa, kol kas nėra žinoma, ar tai tiesiogiai koreliuoja su pačių vakcinų efektyvumu, mat iki šiol iki galo nėra išsiaiškintas žmonių imuniteto susidarymo principas.
Nors kol kas nėra patikimų duomenų, tačiau galima tikėtis, kad vakcina nuo koronaviruso bent jau apsaugos paskiepytus asmenis nuo sunkios ligos eigos. Bet kokiu atveju, vakcinų gamintojai jau ruošiasi naujoms koronaviruso mutacijoms ir siekia pateikti į rinką vis pažangesnius preparatus.
