Anot profesoriaus, nuo pat pradžių, kai tapo aišku, kad šis naujasis virusas plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu keliu, likęs neaiškumas, koks yra užkrato platinimo intensyvumas žmonėms, kurie yra besimptomėje stadijoje, koks užsikrėtimo intensyvumas per fekalijas, suprasta, kad susidurta su klastingu virusu.
„Juo labiau nerimą kelia tai, kad sergant koronavirusu sunkiai išreikštų klinikinių atvejų pasitaiko 20 proc. dažniau nei esant gripui, lyginant su juo mirštamumas nuo COVID-19 yra 10 kartų didesnis. Toliau yra tik laiko klausimas, kada šis naujasis virusas ir kokiu mastu atkeliaus į kiekvieną atskirą šalį ar kontinentą“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Augant sergančiųjų skaičiui ne tik Italijoje, bet ir kitose didžiosiose Europos valstybėse – Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje – vis daugiau pradėta kalbėti ir apie iš kitų šalių atvykstančiųjų tikrinimą oro uostuose. Tokios galimybės pirmadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje neatmetė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Riziką parsivežti užkratą ne tik iš rizikos regionais paskelbtų šalių ne kartą akcentavo ir medikai. Kai kurie jų taip pat svarsto, kad praėjo įtartinai daug laiko, kai nebuvo nustatytas antras, trečias ir t.t. koronaviruso atvejai. Tai kelia klausimų, ar išties aiškiai apibrėžėme, ką karatinuojame ir užtikriname, kad asmenys laikosi saviizoliacijos.
Paklaustas, ar išties gali būti taip, kad užsikrėtusiųjų Lietuvoje yra daugiau, nei skelbiama, nes žmonės tiesiog nesikreipia į gydytojus, S. Čaplinskas pabrėžė, kad niekada neįmanoma tiksliai žinoti užkrečiamosios ligos mastų.
„Niekur niekada mes nežinojome ir nežinosim, kiek yra sergančių viena ar kita užkrečiama liga, kaip ir viena ar kita onkologine liga. Tam medikai, mokslininkai, psichologai ir dirba, kad analizuotų ir prognozuotų situaciją, kad numatytume galimus pavojus ir plitimo kelius. Tai nuolat ir yra daroma ir dabar yra klausimas, kiek mes suprasime tą realų pavojų ir kiekvienas solidariai sąmoningai prisidėsime prie jo sumažinimo“, – sakė profesorius.
Visų atvejų suvaldyti neįmanoma
Pasiteiravus, ar įsiplieskus viruso protrūkiui Italijoje nebuvo sureaguota per vėlai, pašnekovas neslėpė, kad viruso plitimo mastai buvo dėsningi.
„Iš pat pradžių buvo aišku, kad 5 milijonai žmonių iš Kinijos provincijos Uhano išvyko atostogų, kai jau virusas buvo pradėjęs plisti šioje provincijoje. Toliau buvo natūralu, kad virusas pasiekė kaimynines provincijas ir kaimynines šalis, iš jų plito toliau.
Lietuvai pasisekė, kad esame toliau nuo pagrindinių srautų, nėra tiesioginio susisiekimo su Kinija. Kai virusas pradėjo plisti Italijoje, tapo aišku, kad užkrato parvežimo į Lietuvą rizika tapo daug didesnė. Tačiau tai nereiškia, kad virusui pradėjus plisti kitose teritorijose, ar tai būtų Latvija, Baltarusija ar Vokietija, jis negali būti į šalį įvežtas iš jų“, – svarstė ULAC vadovas.
Kita vertus, pridūrė jis, ši infekcija tuo ir yra klastinga, kad inkubaciniu laikotarpiu galima ligos žmogui ir nediagnozuoti, bet jis gali būti infekuotas ir platinti ligą. Todėl ir ligos plitimo suvaldymas priklauso nuo to, kaip efektyviai ir operatyviai imamasi prevencinių užkardymo priemonių, kad virusas neišplistų iš tų teritorijų, kur protrūkis jau yra užfiksuotas.
„Nuo pradžių turėjote šansą ir dabar dar turime, kad augimo piką atitolinti ir sumažinti. Galbūt Kinijoje jis jau buvo pasiektas, bet klausimas, ar jis yra pasiektas Italijoje ir kitur. Bijau, kad ne. Kol kas visoms šalima išlieka tas pats uždavinys atitolinti ir sumažinti augimo piką.
Tačiau nekyla abejonių, kad visų atvejų nebus įmanoma suvaldyti, tai buvo iš karto aišku. Tad toliau viskas iš esmės priklauso nuo to, kaip plačiai ir kiek sąmoningai tam bus pasiruošusios bendruomenės ir atskiros šalys, jų medicinos infrastruktūra“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Didžiausia rizika užsikrėsti šeimos nariams
Tačiau, pašnekovo teigimu, reikia niekur neperlenkti lazdos, suprasti, kad gyvenimas negali sustoti dėl to.
„Tiesiog tiems, kam yra rekomenduojama, reikėtų vengti socialinių kontaktų. Iš esmės labiausiai rizikuoja užsikrėsti artimą kontaktą turintys žmonės, t. y. šeimos nariai. Tokiam žmogui patekus į kolektyvą rizikos zonoje atsiduria tik turėję artimą kontaktą. Jei iškart užsikrėstų visi vien patekę į aplinką, tai jau būtų užsikrėtę pusė planetos gyventojų.
Vis dėlto jei nebus imamasi veiksmingų prevencijos priemonių, tai gali ryškus procentas planetos gyventojų bus susidūręs su šiuo virusu ir pagal dabar turimus duomenis 20 proc. jų gali tekti atsidurti ligoninėje“, – sakė S. Čaplinskas.
Taip pat profesorius raminančių žinių neturėjo manantiems, kad viskas šalyje praeis turint tik vieną atvejį.
„Jiems artimiausiu metu, manau, teks įsitikinti, kad, deja, taip nebus. Tam paprasčiausiai nėra jokių medicininių, epidemiologinių, sociologinių prielaidų“, – atkreipė dėmesį jis.
Paklaustas, ar situaciją apsunkina mokslininkų prielaidos apie didesnes grėsmes šiam virusui mutavus, profesorius tvirtino, kad dar anksti dėl to daryti kokias išvadas:
„Svarstymai dėl viruso mutavimo yra įdomūs, bet kažkokias išvadas, kaip tai gali paveikti tolesnį viruso plitimą, dar sunku prognozuoti. Bet apie mutavimo kryptį, faktą duomenų dar yra mažai. Tačiau tai, kad virusai mutuoja tikrai nestebina, tik klausimas, kiek dažnai ir kokia kryptimi ir kokias gali turėti pasekmes.“
Reikia ruoštis blogiausiam
Kalbėdamas apie galimas viruso suvaldymo prognozes, pašnekovas sakė manantis, kad protingiausiai šiandien kalba tie, kurie sako, kad reikia tikėtis geriausio, o ruoštis blogiausiam.
„Yra svarstoma, kad galbūt pasikeitus sezonui ir atšilus orams koronaviruso aktyvumas sumažės, bet taip gali neatsitikti. Taip kad reikia ruoštis blogiausiam. Gal viruso plitimas ir sulėtės, bet klausimas, ar jo plitimas pasibaigs, ar jis pereis į sezoninį virusą.
Tačiau ką bešnekėtume, vėl apsuksime ratą, kad viskas priklauso nuo žmonių elgesio, nes ir pirminis išplitimas priklausė nuo jų elgesio. Matoma, kad net ir kardinalių priemonių nepakako užkirsti kelią viruso plitimui, bet, nereiškia, kad reikia atsisakyti užkardymo priemonių, nes plitimas bus galingesnis“, – aiškino S. Čaplinskas.
Paklaustas, ar šiuo metu patartų vengti kelionių į užsienį, ULAC vadovas pabrėžė, kad žmonės turėtų pasisaugoti ir suprasti, kad platesni socialiniai kontaktai, ypač dalyvaujant užsienyje renginiuose, uždaruose, kur ypač yra daug žmonių ir įvairių šalių, nesvarbu, ar tai būtų sporto varžybos, ar konferencijos, ar meno renginiai.
„Kita vertus, nereikia kelti audros stiklinėje ir suvokti, kad pavojingas artimas atstumas yra iki metro, manoma, kad esant didesniam nei dviejų metrų atstumui pavojus tampa labai menkas. Aišku, daug priklauso nuo kosėjimo, čiaudėjimo, rankų higienos“, – akcentavo profesorius.
Jis pridūrė, kad bet kokioje kelionėje pavojai buvo ir bus pradedant nuo to, kad keliaujant labiau atsipalaiduojama, pasikeičia mitybos įpročiai: „O dabar dar prisidėjo ši nauja COVID-19 liga. Dar vienas pavojus yra ir tai, kad žmogus gali patekti į karantiną svetimoje ar savoje šalyje, tad reikia viską labai pasverti.“
Portalas tv3.lt primena jau rašęs, kokių naujų prevencinių priemonių siekiant stabdyti koronaviruso plitimą ketinama imtis Lietuvoje.
Pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 111,2 tūkst. COVID-19 atvejų, mirė per 4 tūkst. žmonių, 62,3 tūkst. pasveiko. Virusas išplito į daugiau nei 100 šalių.
Šiuo metu Lietuvoje nustatytas vienas koronaviruso atvejis – jis praėjusį penktadienį diagnozuotas iš Italijos grįžusiai 39-erių šiaulietei. Antradienio 13.30 val. duomenimis, iš viso dėl įtariamo koronaviruso yra atlikta 275 mėginių, visi naujai tirti mėginiai yra neigiami, laukiama rezultatų dėl 6 mėginių. Prevenciškai grįžę iš rizikos regionų yra stebimi 5567 asmenys.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso:
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Įtariamu atveju laikomas toks atvejis, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija, t. y., jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Taip pat prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.
Esant galimybei reikėtų dirbti iš namų, šiam laikotarpiui gali būti išduodamas ir nedarbingumas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NVSC puslapyje; nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir pan.
Taip pat – stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).
Jei kitaip sunegalavote, bet nesilankėte minėtose šalyse, dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
***
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
