Praėjusią savaitė EVA paskelbė išvadą, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.
Komentuodamas tai, kaip COVID-19 ir nuo jo apsaugoti skirta vakcina gali būti susijusi su trombozės rizika, VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas prof. D. Jatužis teigė, kad tokių sutrikimų priežastimi gali būti labai daug veiksnių.
„Nepavadinčiau [skiepijimo vakcina] jokia rusiška rulete. Skaitytose išvadose yra konstatuojama, kad vakcinuotiems nuo COVID-19 žmonėms, tam tikrai jų grupei galima tikėtis šiek tiek dažnesnio trombozių atvejo. Trombozė yra kraujagyslės užsikimšimas ir šiuo atveju yra kalbama apie veninės sistemos trombozes.
Tačiau, ką pirmiausia reikėtų pasakyti, kad tie pastebėti atvejai, kai neseniai skiepyti žmonės susirgo tromboze, tarp jų – ir smegenų venų tromboze, yra labai reti. Ir palyginus su ta grėsme labai realiu kasdien mums girdimu pavojumi, kurį sukelia virusas ir COVID-19 liga, tas skaičius yra labai mažas“, – „Žinių radijo“ laidoje kabėjo jis.
Krešėjimo sutrikimų riziką didina daug veiksnių
Kita vertus, anot jo, kaip ir konstatuoja EVA, nėra galutinės įtikinamos išvados, kad ir tie mikroskopiniai rizikos padidėjimai yra neabejotinai susiję su vakcina.
„Veninės sistemos trombozė turi labai daug rizikos veiksnių. Tai yra gerai mums žinoma liga – smegenų trombozė ištinka 3–5 žmones iš milijono gyventojų kasmet. Ir mes Santaros klinikose turime kiekvienais metais 10–15 šios ligos atvejų. Dažniausiai tai yra vidutinio amžiaus žmonės, 35 m. yra vidurkis. Ir dažniau serga moterys“, – aiškino profesorius.
Kaip nurodė jis, tam yra labai įvairios priežastys – geriamieji hormoniniai kontraceptikai, vėžiniai susirgimai ir jiems gydyti naudojami vaistai, sisteminės uždegiminės ligos – vilkligė, bet koks komplikuotas išplitęs uždegimas – net sunki pneumonija, sepsis, skysčių netekimas intensyviai viduriuojant, vemiant.
„Bet tai nėra vienintelės priežastys, priskaičiuoja apie 100 priežasčių, kurios gali sukelti smegenų venų trombozes“, – dėstė D. Jatužis.
Gydytojas priminė, kad su įvairių lokalizacijų tromboze pirmiausia siejama pati COVID-19 liga, o tik jau po to galima kalbėti apie gydymo ar vakcinų galimą poveikį.
„Patirtis jau kaupiasi, ir nekeliama abejonių, kad COVID-19 liga pasireiškia labai aktyvėjančia kraujo krešėjimo sistema ir išties sergant sunkiomis šios ligos formomis ji turi įvairių trombozinių komplikacijų. Tai gerai žinoma ir dėl to skiriamas atitinkamas intensyvus gydymas ligoninėse“, – sakė D. Jatužis.
Daug dažniau sukelia populiarūs vaistai
Paklaustas, kodėl tokios reakcijos fiksuotos būtent po „AstraZeneca“ vakcinos, profesorius teigė, jog negalima atmesti tikimybės, kad tokio tipo vakcinos inicijuojami imuniniai mechanizmai gali būti labiau susiję su trombozių rizika.
„Nes, kas žinoma šiandien, tie reti atvejai, kai įvyksta smegenų venų trombozė, ten stebimas ir trombocitų kraujo krešėjimo kūnelių skaičiaus mažėjimas (trombocitopenija) ir tuo pačiu trombozė. Ir mokslininkai jau atrado ir susiejo, kad šiuo atveju tas smegenų venų ar kitokios sistemos trombozės labai panaši į heparino sukeltą trombocitopeniją ir trombozę.
Heparinas – tai kraujo krešėjimą slopinantis vaistas, kurį vartoja trečdalis visų hospitalizuotų ligonių dėl bet kokios priežasties. O jei imsime reanimacinius ligonius, tai 2 trečdaliai ir daugiau naudoja šį ar panašius medikamentus. Ir heparinas gali labai panašų procesą (trombocitų mažėjimą ir trombozių augimą), amerikiečių duomenimis, sukelti 760 atvejų iš 100 tūkst. gydytų ligonių“, – teigė jis.
Palyginimui gydytojas pateikė vokiečių tyrimus, kurie rodo, kad, kalbant apie skiepijimą nuo COVID-19, nustatytas 1 trombozės atvejis iš 99 tūkst. vakcinuotų asmenų.
„T. y. 10 kartų rečiau nei heparino, kasdien vartojamo visame pasaulyje vaisto, atveju. Tai jei suvakcinuosime 1 mln. Lietuvos gyventojų, tai pagal šią blogiausią prognozę galime tikėtis gal 11–12 atvejų“, – sakė D. Jatužis.
