Balandį – sėklidžių vėžio žinomumo mėnesį – Nacionalinio vėžio instituto ekspertai pasidalino įžvalgomis apie savalaikę ligos diagnostiką, Institute taikomus gydymo metodus ir tai, kas priklauso nuo kiekvieno paciento.
Paciento istorija: į medikus kreipėsi dėl stiprių skausmų
Marius Kuzma į medikus kreipėsi praėjusių metų rugsėjį. Vyras džiaugiasi, kad karantino ribojimai jam nesukliudė laiku gauti pagalbą, tačiau pripažįsta, kad ieškoti pagalbos ėmėsi tik tada, kai nebegalėjo ištverti skausmo.
„Mes vyrai, paprastai esame kantrūs, o ir ligų neieškome. Man gydytojų pagalbos niekad nereikėjo, tik išoperuotas apendicitas, o paciento kortelė – vos keli lapai. Taip, buvo skausmai. Taip, nemaži, pilvą pūtė, temperatūra labai žema būdavo, 35 su dalimis. Vis pagalvodavau, kad termometras blogai rodo. Skausmai ir kiti simptomai truko jau kurį laiką, ypač pilvo pūtimas. Kreipiausi į gydytojus, niekaip nerado priežasčių tokiems simptomams, sakė, gal kasa blogai dirba. Patarinėjo maistą pasirinkti, bulvių atsisakyti, duonos nevalgyti. Kas gi čia lieka man valgyti, pamaniau, bandžiau atsisakyti, bet niekas nepadėjo.
Po to prasidėjo dideli skausmai, net ant žemės raičiausi, nepadėjo jokie nuskausminamieji tą lemtingą vakarą. Sulaukęs ankstyvo ryto sėdau į automobilį, nuvažiavau dantis sukandęs pats į ligoninę. Padarė echoskopinį tyrimą, patekau į ligoninę. Operavęs chirurgas Utenoje pasakė – blogai. Atsakyme – nieko gero. Gavau kaip su šlapia skepeta. Tačiau kai susipažinau su daktaru Albertu Uliu, jis pasakė: „Mariau, nesinervink, viskas bus gerai, 99 proc. aš tave išgydysiu penkeriems metams. Duodu garantiją“, – mena vyras.
„Pradėjau gydytis pas Nacionalinio vėžio instituto specialistus. Po multidisciplininės komisijos aptarimo mane gydė gydytojas onkologas chemoterapeutas Vytautas Brasiūnas. Greitai prasidėjo chemoterapija, pusantro kurso nieko blogo nejaučiau, tik 5 valandas reikėdavo ištverti pačią procedūrą, sėdėti, daug skysčių – vandens, gerti, kas pusantros valandos pavalgyti, kad organizmas turėtų daug maistinių medžiagų. Po to netekau ir plaukų, kurie, beje, gana greitai ataugo. Nepaprastai man pasisekė, kad sutikau daktarą Albertą Ulį – aš jo kitaip nevadinu kaip tik „Profesorius Ulys“. Esu jam labai dėkingas“, – vis kartojo pacientas.
43-ejų vyras vyras padėkų negailėjo ne tik medikams, tačiau ir šeimos nariams, savo artimiesiems. Jis taip pat pabrėžė nuo nieko neslėpęs savo diagnozės – onkologinė liga, jo manymu, niekam neturėtų kelti gėdos jausmo, rašoma NVI pranešime spaudai.
Sprendimus priėmė skirtingų specialistų komanda
Nacionaliniame vėžio institute gydoma apie pusę visų sėklidžių vėžiu sergančių Lietuvos pacientų. NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys, komentuodamas paciento istoriją, pripažino, kad M. Kuzma NVI pasiekė būdamas „nepavydėtinos sveikatos“.
Gydytojo teigimu, sėklidžių vėžys yra polimorfiška liga – kartais itin dideli navikai formuojasi pačioje sėklidėje, kartais net maži navikai gali peržengti sėklidės ribas. Aptariamu atveju sėklidės naviko dydis siekė 2,6 centimetro (mažas), tačiau liga išplito limfmazgiuose, galiausiai padidėjusiuose net iki 11 centimetrų. Būtent tai ir sukėlė nemalonius pojūčius, kuriuos pacientas atsiminė jautęs iki skausmo priepuolių.
„Neretai sėklidžių vėžio simptomatika gali apgauti ir atrodo, kad tikroji priežastis – akmenligė ar žarnų nepraeinamumas, tad pilvo skausmo ignoruoti tikrai nereikėtų“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Dr. A. Ulys atkreipė dėmesį, kad sprendimai dėl Nacionalinio vėžio instituto pacientų gydymo priimami multidisciplininėje komandoje – čia dirba radiologai, radioterapeutai, chemoterapeutai, patologai ir kiti specialistai. Pacientui po chirurginio gydymo taikyta chemoterapija (gyd. Vytautas Brasiūnas). Pozitronų emisijos tomografijos tyrimas parodė, kad sumažėjusiuose limfmazgiuose visgi likę aktyvių ligos židinių, tad pacientui (pasitarus su dr. Marijumi Gutausku) buvo nutarta pašalinti pakitusius limfmazgius, buvusius greta aortos bei žarnyne. Histologinis tyrimas parodė, kad tai – nekrotizavę limfmazgiai.
„Džiaugiamės, kad šiais žingsniais drauge su pacientu įveikėme ligą. Nežiūrint to, Marių penkerius metus stebėsime“, – kalbėjo dr. A. Ulys.
Pabrėžė sėklidžių vėžio savityros svarba
NVI onkourologijos skyriaus gydytojas urologas dr. Marius Kinčius pasakojo, kad riziką susirgti sėklidžių vėžiu didina endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), genetiniai veiksniai (taip pat ir šeimos ligų istorija), rasė (baltoji), persirgtos infekcinės bei venerinės ligos, „nenusileidusios“ abi ar viena sėklidės, žinoma, ir amžius – dažniausiai suserga 20–45 metų amžiaus vyrai.
Lietuvos 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai susirgus sėklidžių vėžiu yra patys žemiausi Europoje (siekia 84–88 proc. ir pamažu gerėja, tačiau Vakarų valstybėse jis siekia net 98 proc.). Dr. M. Kinčiaus manymu, tai galima sieti su vėluojančia ligos diagnostika bei tuo, kad daugelyje Europos valstybių stengiamasi centralizuoti onkologines paslaugas. Štai, Švedijoje, kurioje yra 8 mln. gyventojų, yra tik du centrai, kuriuose gydomas sėklidžių vėžys, tuo metu Lietuvoje tokių skyrių yra dešimt.
Prie ankstyvos diagnostikos gali prisidėti kiekvienas pacientas, reguliariai (kartą per mėnesį ar du) atlikdamas sėklidžių apčiuopą, savityrą. Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, geriausiai, pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą, lengviau įsimenamą.
Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, jaunuolis ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės, todėl lengvai supras, jei atsiras kokių nors pokyčių jose. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs – tada lengva pajusti sėklides. Rekomenduojama abi sėklides apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita.
Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedelis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.
Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.
Tokiu būdu ištiriamos abi sėklidės. Suradę kokius nors pakitimus (mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą ar kt.) arba ką nors įtardami – būtinai kreikitės į gydytoją, geriausiai – urologą.
Sergamumo rodikliai auga, tačiau išgyvenamumas ilgėja
NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė informavo, kad sėklidžių vėžys yra pats dažniausias onkologinis vyrų susirgimas, kuris nustatomas jauniems 15-44 m. vyrams. Per metus pasaulyje yra nustatoma daugiau nei 8400 šio vėžio atvejų, jis sudaro apie 1 proc. visų vyrų onkologinių susirgimų. Beveik 400 vyrų kasmet miršta nuo šios ligos.
Sergamumo sėklidžių vėžiu rodiklis pasaulyje yra 1,5 atv. 100 000 gyventojų, tačiau Azijoje, Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje šis rodiklis yra daug mažesnis nei Europoje. Europoje sergamumo sėklidžių vėžiu rodikliai siekiai 7,2-8,7 atv./100 000 gyv.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoja nustatoma 29-40 naujų sėklidžių vėžio atvejų. Visi šio vėžio atvejai buvo nustatyti 15-65 m. vyrams. Daugiausiai atvejų buvo 40-44 m. mažiaus grupėje.
Sergamumo rodiklis – 2,2 atv./100 000 gyv.
2015 m. 6 vyrai mirė nuo sėklidžių vėžio. Mirtingumo rodiklis 0,4 mirtys/100 000 gyv. Pusę visų mirčių buvo 20-29 m. amžiaus grupėje.
„Nors sėklidžių vėžys – geros prognozės onkologinis susirgimas su aukštais išgyvenamumo rodikliais, Lietuvos 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai susirgus sėklidžių vėžiu yra patys žemiausi Europoje. Geriausi išgyvenamumo rodikliai yra Šiaurės Europos šalyse, JAV (95-97 proc). Tuo tarpu Lietuvoje 5-erių metų išgyvenamumo susirgus sėklidžių vėžiu išgyvenamumo rodiklis 2015 m. buvo 84 proc.“, – kalbėjo Vėžio registro vedėja.
Sergamumo rodikliai pasaulyje nuolatos didėja. Mirtingumo mažėja. Išgyvenamumas susirgus – ilgėja.
