Patikslinus statistiką, paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje statistinis sergančiųjų žmonių skaičius siekia beveik 12 tūkst., kai tokie deklaruoti yra 62 tūkst. 586 žmonės.
Kaip aiškina Lietuvos statistikos departamentas (LSD), deklaruotas sergantysis – tai asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 diena.
Kodėl fiksuojamas toks skirtumas? Kaip aiškino LSD duomenų analitikas Jonas Bačelis, viskas priklauso, nuo kada būtų lyginami statistiškai sergantys ir deklaruoti atvejai.
„Šiuo metu jis yra šešis kartus didesnis. Kažkada metų pradžioje jis buvo gal du kartus mažesnis. Nelabai net žinau, ką tas santykis pasako. Tiesiog jis yra mažesnis, gal tai yra natūralu“, – sakė jis.
Anot J. Bačelio, šis sergančiųjų skaičius yra daugiau statistinis, jis niekur nenaudojamas Vyriausybės sprendimams priimti.
„Tiesiog jis padeda orientuotis kiek šiuo metu vaikšto sergančių žmonių. (...) Tačiau dar klausimas, keik žmonių nėra pasidarę testo ir serga. Taigi į sergančiųjų skaičius žiūrėkite savotiškai su kruopele druskos“, – spaudos konferencijoje sakė jis. .
Kreipėsi į šeimos gydytojus
Specialistų teigimu, problema iš dalies atsiranda dėl to, kad šeimos gydytojai „pavėluoja“ uždaryti ligos atvejį arba apskritai nežino, kad jų pacientas serga, o pačiam tikrinti visų pacientų korteles paprasčiausiai nėra laiko.
„Taip, viskas prasideda nuo šeimos gydytojo, kitos institucijos yra tarpinės ir, reikia pripažinti, kad visame šiame mechanizme iki šiol įnešdavo ne daugiau pagalbos, o sumaišties“, – pastebėjo A. Dulkys.
Ministras kartu teigė, kad statistikos duomenų tvarkymo ir kokybės kelionė šiuo metu dar tikrai nesibaigė. Dėl tikslesnių duomenų kreipiamasi ir į šeimos gydytojus.
„Man atrodo, gyvenimas taip ir dėlios, kai tik praktikoje naudosime kažkokius dalykus, gali paaiškėti ir kažkokių papildomų aspektų. Mes taip pat jau kreipėmės į šeimos gydytojus su prašymu, kad jiems jau reikėtų uždaryti savo kortelėje žinomus sirgimo-pasveikimo atvejus. Taip pat, nors buksuojame, bet su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru mėginame daryti pokyčius. Tad dar procesas tęsis“, – žurnalistams aiškino jis.
Dalies įstaigų darbą įvertino kaip prastą
Ministro teigimu, netikslumus statistikoje lėmė ir įsisenėjusios bendrai su e.sveikata susijusios ydos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat yra pabrėžęs, kad kai kurios gydymo įstaigos naudoja atskiras vidines informacijos sistemas, todėl duomenys „ne visada korektiškai patenka į e.sveikatos sistemą“.
„Be abejo, yra ir tam tikri darbo organizavimo dalykai, apie kuriuos, kaip minėjau, bandysime ir organizaciniais metodais, ir darydami kitus stebėsenos metodus keisti šią situaciją.
Bet čia reikės jau visiems – ir gydymo įstaigoms, ir medikams, ir kitoms susijusioms institucijoms tęsti darbo organizavimo pokyčius. Ir, neslepiu, taip šioje vietoje institucijos iki šiol dirbo prastokai“, – pastebėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad sujudimas dėl nesutampančių sergančiųjų skaičių kilo Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei pasidalinus žinia, kad rajone prie šiuo metu sergančiųjų priskaičiuoti ir pasveikę prieš kelis mėnesius. Tą pačią problemą pažymėjo ir Ignalinos, Kretingos, Plungės, Telšių merai.
Paaiškėjo daugiau mirčių
Taip pat patikslinus statistiką paaiškėjo ir tikrasis mirčių mastas.
Ketvirtadienio duomenimis, žmonių, kurių pagrindinė diagnozė buvo COVID-19, iki šiol mirė 3 013. Pridėjus prie šių mirčių visas, kai žmonės mirė turėdami COVID-19 diagnozę, bendras skaičius siekia 5 192 mirčių.
Tuo tarpu prie jų pridėjus visus likusius žmones, kurie mirė per 28 dienas po COVID-19 diagnozės nuo bet kokių ne išorinių mirties priežasčių, mirčių skaičius siekia 5 840.
„Būtent ta mūsų pakeista metodika, ji iš tikrųjų išplėtė tą mirties reiškinio sampratą ir taip, galima pagal tą metodą daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota ta liga“, – sakė ministras.
Lietuvos statistikos departamento vadovės Jūratės Petrauskienės teigimu, departamentas tris mirčių apibrėžimus įvedė norėdamas išsamiau pateikti šiuos rodiklius.
487 atvejai
Per praėjusią parą patvirtinti 487 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 19 žmonių, o bendras mirčių skaičius siekia 3013.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1679 asmenys.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 298 atvejus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 189 tūkst. 58 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 171 tūkst. 777 žmonės (deklaruotas: 120 tūkst. 287 žmonės), statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 96 žmonės (deklaruotas: 62 tūkst. 586 žmonės).
Statistikos departamentas pranešė, jog ketvirtadienį pradėti skelbti duomenys pagal naują metodiką. Sergančiųjų skaičius išskirtas į deklaruotą sergančiųjų skaičių ir statistinį sergančiųjų skaičių.
Praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepyti 4204, antrąja doze – 1486 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 84 tūkst. 150 žmonių, abiem dozėmis – 51 tūkst. 844 žmonės.
