Tomas Vytautas Raskevičius – žmogaus teisių gynėjas, vienas pagrindinių „Baltic Pride“ eitynių organizatorių 2013 m. ir 2016 m. Interviu metu jis sakys, kad žmogaus teisės yra ne tik jį dominanti sritis, bet ir jo profesija. Pirmuosius žingsnius politikoje save „profesionaliu gejumi“ pristatantis Tomas žengė Vilniaus miesto taryboje, o dabar jam rūpimus klausimus jis gins Seimo komitetų kabinetuose ir posėdžių salėje.
Interviu su naujienų portalu tv3.lt metu T. V. Raskevičius įvertino Laisvės partijos rezultatus Seimo rinkimuose, būsimą darbą su koalicijos partneriais konservatoriais ir kokių darbų galime tikėtis iš jo.
Viešojoje erdvėje būta įvairių pasvarstymų, ar Laisvės partija pateks į parlamentą, bet pirmajame ture pradėjus plaukti mažųjų apygardų balsams buvo aišku, kad tikrai pateksite į Seimą. Ar jūs asmeniškai tikrai buvote 100 proc. užtikrintas, kad Laisvės partija turės savo frakciją parlamente?
Mes prieš rinkimus savo tikslu kėlėme turėti stiprią ir darbingą frakciją, tai rinkimų rezultatai parodė, kad mes šį savo lūkestį viršijome, mes turėsime 11 narių frakciją Seime ir dėl to mes labai džiaugiamės. Jeigu nebūtume tikėję, nebūtume taip sunkiai dirbę ir dalyvavę rinkiminėje kampanijoje. Bet rezultatai mus tikrai pozityviai nustebino.
Kalbant apie priežastis to rezultato, tai, man atrodo, kad mūsų politikai, taip vadinamas politinis elitas labai ilgą laiką dangstėsi tokia prielaida, kad esą visuomenė nepasiruošusi tam tikroms temoms, buvo delsiama tuos klausimus įtraukti į politinę darbotvarkę ir tokiu būdu buvo dangstomas politikų valios trūkumas.
Laisvės partijos raktas į sėkmę buvo labai aiškus ir konkretus tam tikrų probleminių aspektų įvardijamas, tam tikro impulso visuomenėje užčiuopimas, kad dalis visuomenės nori diskutuoti šiomis sudėtingomis temomis, nori, kad šios temos būtų politinės darbotvarkės dalis ir kad pagaliau būtų išspręstos.
Ar jus nustebino tai, kad daug balsų surinkote regionuose? Prieš rinkimus visgi svarstyta, kad Laisvės partija yra didmiesčių partija.
Matote, kai buvo vertinami Laisvės partijos šansai prieš rinkimus, tai nerodė nė viena sociologinė apklausa tokio rezultato, daugelis politikos apžvalgininkų ir politologų buvo skeptiškai nusiteikę, todėl ir buvo suformuotas tariamai didmiesčių partijos mitas.
Man atrodo, kad progresyvūs, atvirai, tolerantiškai mąstantys žmonės gyvena visoje Lietuvoje. Mes dažnai kalbame apie tą „dviejų Lietuvų“ fenomeną, kad esą yra didieji miestai ir regionai. Tačiau man atrodo, kad įvairūs žmonės gyvena visur. Tą parodė labai aiškiai Laisvės partijos rezultatai ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesnėse apygardose.
Antrasis turas nebuvo toks sėkmingas Laisvės partijai. Kas, jūsų nuomone, lėmė tą prastesnį tiek visos partijos pasirodymą vienmandatėse, tiek jūsų pralaimėjimą Naujamiesčio-Naujininkų apygardoje?
Iš mano asmeninės perspektyvos, aš manau, kad antrasis turas man buvo labai sėkmingas. Mums pavyko padidinti žmonių, kurie balsavo už mane skaičių dvigubai nuo pirmojo turo. Mes tikrai labai sunkiai dirbome: ir bendravome su žmonėmis, ir buvome prie didžiųjų prekybos centrų. Tai buvome matomi tas dvi savaites. Kaip pirmą kartą didžiojoje politikoje dalyvaujančiam politikui, tai, man atrodo, kad rezultatas iš tiesų yra labai geras.
Iš viso mes turėjome 12 dvikovų antrajame rinkimų ture. Iš jų mums pavyko laimėti tris, tai, manau, rezultatas kaip naujai, progresyviai partijai yra iš tiesų labai, labai geras. Kalbant apie sudėtingesnius antrojo turo aspektus, tai turime pripažinti, kad visose vienmandatėse rungėmės su Tėvynės sąjunga. Daugeliu atveju buvo kalbama apie bendrumus, o ne apie skirtumus. Labai džiaugiuosi, kad žmonės pasirinko kryptį, kokios politikos jie norėtų artėjančius ketverius metus.
Po rinkimų jūsų partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tiek socialiniuose tinkluose, tiek po susitikimo su prezidentu teigė, kad per šimtą pirmųjų šios kadencijos Seimo dienų bus siekiama įteisinti partnerystės institutą ir dekriminalizuoti lengvuosius narkotikus. Jūsų nuomone, pavyks įgyvendinti šį A. Armonaitės pažadą?
Jeigu netikėtume, kad tai yra įmanoma, tokio pasiūlymo neteiktume. Mums atrodo, kad šiais klausimais jau nemažai diskutuota, tas diskusijas reikia maksimaliai suintensyvinti, priimti ryžtingus sprendimus ir judėti prie kitų problemų valstybėje sprendimo. Šiandien (su T. V. Raskevičiumi kalbėjomės spalio 29 d.– aut. past.) yra pateikiami mūsų partijos pasiūlymai koaliciniam susitarimui ir šie klausimai įtraukti į tuos pasiūlymus.
Jeigu nepavyktų per šimtą dienų įgyvendinti šių pasiūlymų, ar tada neatsitiktų taip, kad nepavyktų to išvis įgyvendinti per šią kadenciją? Juk kartais svarstoma, kad daug diskusijų sukeliančius sprendimus politikai bando priimti per pirmą kadencijos pusę. Jeigu šie klausimai nusikeltų į antrąją kadencijos pusę, kai artės nauji Seimo rinkimai, ar, jūsų nuomone, yra galimybė, kad jie vėl užstrigtų parlamente?
Ilgą laiką Laisvės partija buvo pravardžiuojama dviejų klausimų partija. Buvo labai įdomu stebėti, kad rinkiminės kampanijos metu, ypač prieš antrąjį rinkimų turą, tie du klausimai staiga tapo visu politinių partijų klausimais ir staiga visos politinės partijos išreiškė savo poziciją. Kažkaip man buvo labai smagu matyti, kad nebuvo ginčijamas apskritai šių problemų sprendimas, kad, ar jis reikalingas. Buvo daugiau diskutuojama, kokiais būdais galima tai išspręsti.
Mes diskutuosime, mūsų partijos principinė pozicija yra pagarba žmogaus orumui, šie klausimai besąlygiškai yra susiję su pagarba žmogaus orumui. Kažkaip net neabejoju, kad Lietuvoje, kuri yra atvira XXI a. valstybė, šiuos klausimus tikrai pavyks išspręsti.
Jei per šimtą dienų pavyktų įteisinti partnerystę, ar jau šioje kadencijoje keltumėte tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimo klausimą?
Šiame etape svarbiausia sutarti dėl partnerystės instituto teisinio reguliavimo. Principinė mūsų partijos pozicija – partnerystė turi įtvirtinti šeimos narių teises ir pareigas. Ji negali būti paversta kažkokiu ūkiniu susitarimu, apie ką kalbėjo ir praėjusios kadencijos valdančioji dauguma.
Tai padėtų išspręsti praktines tos pačios lyties porų problemas ir suteiktų jiems reikalingą šeimos narių pripažinimą. Diskusijos apie santuokos lygybę yra labai reikalingos, nes norėčiau, kad Lietuvoje visi žmonės gyventų oriai ir visų teisės pagal Konstituciją būtų gerbiamos vienodai.
Kalbant apie tos pačios asmenų santuoką, deja, yra reikalinga Konstitucijos pataisa, o tam reikalinga 94 Seimo narių dauguma. Aš nesu įsitikinęs, kad šioje kadencijoje mums pavyks tokią daugumą surinkti, bet diskutuoti ir ruoštis tokiam sprendimui ateityje reikia pradėti ruoštis jau dabar.
Po pirmojo rinkimų turo Ramūnas Karbauskis keletą kartų kartojo, kad jei bus išrinkta Laisvės partija, tai Lietuvoje bus legalizuota prostitucija ir narkotikai. Ką jūs atsakytumėte R. Karbauskiui, kuris dabar jau yra jūsų būsimas kolega Seime?
Man atrodo, praėjusios kadencijos valdančioji dauguma labai kryptingai visu ketverius metus taikė tokią strategiją – bauginti ir skaldyti. Lietuvos žmonės nuo tokios politikos retorikos yra pavargę ir aš labai tikiuosi, kad naujoji valdančioji daugumas bus kitokia.
Bet, jei kalbėtume apie prostituciją, tai yra jūsų partijos programoje išskirtas punktas, kad dėl to reikėtų pradėti diskusiją.
Vienareikšmiškai taip. Mes šiuo metu taikome administracinę atsakomybę žmonėms, kurie verčiasi prostitucija. Man atrodo, kad administracinės atsakomybės taikymas su tokiomis veikomis, kurios susijusios su sekso paslaugomis ar lengvų psichoaktyvių medžiagų aktyvų vartojimu, be tikslo platinti, jos nustumia visą reiškinį į pogrindį. Tai čia tokia strategija, kai strutis įkiša galvą į smėlį ir apsimeta, kad reiškinys nevyksta.
Man atrodo, kad administracinės atsakomybės panaikinimas visų pirmiausia labai reikalingas kaip pagalba pažeidžiamiems žmonėms. O tada taip, mes privalome diskutuoti, ar nebūtų geresnis variantas sureguliuoti, nustatyti aiškias taisykles, surinkti visus įmanomus mokesčius, susijusius su ta veikla, ir tais mokesčiais finansuoti pagalbą žmonėms, kurie tokiose veiklose dalyvauja.
Reikia kalbėti faktais, o ne emocijomis. Yra labai daug Europos valstybių, kurios yra pasirinkusios tą dekriminalizavimo ir net galbūt legalizavimo modelį. Visi statistiniai duomenys rodo, kad visos legalizuotos praktikos yra reguliuojamos geriau ir efektyviau.
Civiliniame kodekse yra numatyta, kad asmuo turi teisę pakeisti lytį, o jos pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Visgi Lietuva iki šiol nėra priėmusi tai reglamentuojančio įstatymo, kas mūsų šaliai atnešė ir pralaimėjimų tarptautinėje teisės arenoje, pavyzdžiui, 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teisme byloje „L prieš Lietuvą“. Ar imsitės iniciatyvos spręst šį klausimą?
Vienareikšmiškai taip. Jau padaryta nemažai žingsnių šitoje srityje. Lietuvos teismai jau yra suformavę tokią praktiką, kad asmens tapatybės dokumentai translyčiams asmenims yra keičiami. 2017 m. Teisingumo ministerija yra parengusi labai progresyvų ir šiuolaikinius standartus atitinkantį Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą. Tas įstatymas niekada nebuvo pateiktas Seimui svarstyti, bet, manau, tikrai atėjo tam laikas.
Kai įsivaizduojate darbą koalicijoje su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD)? Juk šioje partijoje tikrai yra kritinė dalis žmonių, kurie pasisako, jų žodžiais, už tradicines vertybes. O ir šios kadencijos pabaigoje dalis konservatorių parėmė valstiečių parengtą Lukiškių aikštės įstatymą, kuris buvo kaip atsakas į jūsų partijos mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą įkurti pliažą šioje aikštėje. Tai kaip vyks tas darbas tarp Laisvės partijos ir krikdemiškojo TS-LKD sparno?
Aš, kai galvoju apie būsimą darbą koalicijoje, labai tikiuosi, kad tas darbas bus paremtas diskusijomis ir konsensuso paieška. Gali būti, kad būsimi mūsų koalicijos partneriai turi priimti tokį vieną paprastą faktą, kad diskusijų spektras artėjančios kadencijos Seime bus platesnis ir nepavyks tam tikrų klausimų tyliai paguldyti ketveriems metams į stalčius, apie juos reikės kalbėtis.
Kiek susidūriau rinkiminės kampanijos metu su konservatyvesniais politikais iš Tėvynės sąjungos, visi jie pasižymi noru kalbėtis ir diskutuoti. Taip, mes turime skirtingas nuomones, bet, man atrodo, jei mes kalbame faktais, mūsų bendras interesas yra pagarba žmogaus orumui ir siekis išspręsti ilgą laiką egzistuojančias problemas Lietuvoje, tai aš tikrai labai tikiuosi, kad tuos bendrus kompromisinius sprendimus surasti mums pavyks.
O ar nebūtų Laisvės partijai lengviau būti koalicijoje su socialdemokratais, o ne konservatoriais? Ypač kalbat žmogaus teisių klausimais.
Šiaip jūsų klausimas būtų geras, jei Laisvės partija būtų ta politinė jėga, kuri formuoja valdančiąją koaliciją. Šiuo metu esame taip vadinami mažieji partneriai ir mes dalyvaujame tokioje koalicijoje, į kurią sulaukėme kvietimo. Šiuo metu kvietimas yra gautas iš Tėvynės sąjungos.
Vėlgi dalykai, kuriuos akcentuoja mūsų partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, kad svarbiausia yra ne postai, ne dalyvavimas pačioje valdančioje koalicijoje ar valdžioje, bet galimybė įgyvendinti mūsų idėjas. Dėl to šiame etape mes kalbame apie konkrečius mūsų darbus ir pasiūlymus. Jei jų sprendimo būdus pavyks surasti tokioje valdančiojoje koalicijoje, kuri formuojasi dabar, tai bus iš tiesų puiku.
Kokie dar darbai, be čia jau aptartų, jums yra svarbūs šioje kadencijoje?
Man asmeniškai yra labai svarbus lyčių lygybės klausimas. Labai džiaugiuosi matydamas, kad naująją koaliciją formuoja stiprios, drąsios ir kompetentingos moterys. Lietuva yra vienintelė valstybė nuo 2016 m. absoliučiai nepadariusi jokio progreso lyčių lygybės srityje. Tą reikia keisti ir priemonės pirmosios, kuriomis būtų galima tą padaryti, yra neperkeliamas vaiko priežiūros laikotarpis antrajam partneriui, su darbo santykiais susijusių pajamų įteisinimas pirmaisiais vaiko priežiūros metais ir kitos priemonės.
Taip pat labai svarbi yra skirtingą galią turinčių asmenų integracija. Tiek į darbo rinką, tiek universalaus dizaino principas ir prieinamumas. Taip pat asmenvardžių rašyba ir kiti su žmogaus teisėmis susiję klausimai. Mano prioritetas arba lūkestis ateinančiai kadencijai būtų tai, kad ilgą laiką žmogaus teisės buvo pasodintos, kaip galima taip literatūriškai pasakyti, „ant atsarginių suolelio“. Labai norėčiau, kad per ketverius metus mums pavyktų pasiekti, kad žmogaus teisės taptų universaliu matu, kuriuo remdamiesi mes matuojame visus valstybėje priimtus sprendimus.
Kokiuose komitetuose planuojate dirbti? Galbūt jau aptarėte tai su partijos pirmininke ar koalicijos partneriais?
Kaip ir sakiau, joks dalinimasis postais nevyksta, nes šiuo metu svarbiausia yra idėjos ir darbai. Man atrodo, natūralu, kad visi politikai norėtų dirbti tokiuose komitetuose ar struktūrose, kurios susijusios su jų kompetencijomis ar sritimis, iš kurių jie ateina. Tai kadangi mano sritis yra žmogaus teisės, tai kalbant apie komitetus, aš matyčiau darbą arba Žmogaus teisių, arba Teisės ir teisėtvarkos komitete.
O dėl darbo ministerijoje? Ar jūs galite būti galimas kandidatas į ministrų kabinetą?
Pokalbio apie konkrečias pavardes ir postus dar neturime. Bet aš asmeniškai norėčiau šioje kadencijoje susikoncentruoti į parlamentinį darbą.
Ar nors į vieną Seimo posėdį ateisite apsirengęs kaip Okeanidės personažas, ką darėte rinkimų kampanijos metu?
Tą savo personažą aš savotiškai vadinu šauksmu. Ir tas šauksmas buvo reikalingas tam, kad rinkiminės kampanijos metu būtų atkreiptas ir visuomenės, ir politikų, ir galimų oponentų dėmesys į tas problemas, kurios man tikrai labai nuoširdžiai rūpi. Ir tam persirengimui visada yra tinkamai vieta ir laikas. Rinkiminės kampanijos metu tam tikrai buvo tinkama vieta ir laikas, siekiant iškelti tas problemas, diskutuoti jomis aktyviai.
Nemanau, kad tokia vieta ir laikas yra tinkamas darbui Seime, nes Seime reikia ne atkreipinėti dėmesį, o pradėti imtis konkrečių sprendimų. Aišku, jeigu susiklostys kažkokios ypatingos situacijos ar aplinkybės, tokios galimybės neatmesčiau.
Norėčiau dar paklausti apie epitetą – „profesionalus gėjus“ – kuris jums klijuojamas. Ar jūs pats jį susigalvojote ar jums kažkas jį priskyrė?
Tai mano paties sukurtas žodžių junginys. Aš visą laiką juokauju, kad aš ne tik „profesionalus gėjus“, bet ir gėjus mėgėjas. Tas „profesionalaus gėjaus“ epitetas yra susijęs su tuo, kad aš ilgą laiką praleidau dirbdamas LGBT asmenų teisėms atstovaujančiose nevyriausybinėse organizacijose. Žmogaus teisės yra ne tik mano susidomėjimo sritis, bet visą gyvenimą tai buvo ir mano profesija. Iš to ir atsirado tas „profesionalus gėjus“.
Ta frazė pirmą kartą buvo pavartota savivaldos rinkimuose. Žmonės į ją labai aktyviai reaguoja, jiems kyla labai įvairių klausimų, tai tiesiog pasinaudojau ta fraze kaip savotišku talismanu kalbant apie tas problemas, kurios man labiausiai rūpi.
Dar norėčiau sugrįžti prie Laisvės partijos. Jums, kaip partijai, tai buvo pirmi Seimo rinkimai. Kai kurios kitos politinės jėgos, kaip Tautos prisikėlimo partija ar „Drąsos kelias“, po sėkmingo pasirodymo pirmuosiuose savo rinkimuose, po to praktiškai išnyko iš šalies politinės sistemos. Žinoma, aš jūsų nelyginu ideologiškai su įvardintomis partijomis, bet ką reikėtų padaryti, kad Laisvės partijos neištiktų toks likimas? Kad ji įsitvirtintų politinėje sistemoje?
Teisinga jūsų įžvalga apie politinių partijų kaitą Lietuvoje. Man atrodo, Laisvės partija turi unikalią galimybę dalyvauti valdančiosios koalicijos veikloje po šių Seimo rinkimų ir dabar mums teks ypatingai sudėtingas, bet tuo pačiu metu ir geras uždavinys įrodyti savo idėjas ir viziją ne tik pažadais, ryškia komunikacija, bet ir labai aiškiais darbais. Žinau, kad mums pavyks. O rinkėjas po ketverių metų, o šiaip ir po trijų metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose galės tą įvertinti, kaip mums sekasi.
Kalbant apie skirtumus Laisvės partijos ir kitų politinių darinių, tai, kad visi mūsų partijos nariai turi po konkrečią aiškią idėją ir temą, kurią atnešė į politinę darbotvarkę ir rinkimus. Iš tiesų, tai yra labai svarbu tą matyti ir žinoti, kad mes atnešame į politiką tuos klausimus, kurie ilgą laiką nebuvo atstovaujami. Labai tikiuosi, kad tai ir taps tuo raktu į ilgalaikę sėkmę.
Kai paaiškėjo, kad jau tapote Seimo nariu, ko tiems ketveriems metams pats sau palinkėjote?
Labai geras klausimas. Aš tikriausiai sau linkiu (pauzė)… Žinote, aš esu žmogus karštas ir labai tikiu savo idėja. Jau dabar pradėdamas ruoštis darbui Seime sau tikrai linkėčiau atvirumo ieškoti kompromiso. Politikoje tikrai labai daug sulaužoma iečių, bet aš norėčiau tikėti prielaida, kad visi Seimo nariai turi bendrą tikslą – padaryti taip, kad Lietuvoje būtų gera gyventi žmonėms. Ir jeigu į tą kompromisą ir dialogą eini atvira širdimi, manau, tikrai galima bus surasti sprendimus.
