Būsima premjere įvardijama I. Šimonytė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad kol kas kandidatų į ministrus pavardžių atskleisti negali, o būsimos valdžios darbų programa gali atitikti tai, ką prezidentas vadina geroves valstybe.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar maždaug prieš pusantro mėnesio ragino partijas paskelbti kandidatus į kertinius Vyriausybės postus tam, kad jis galėtų orientuotis. Ar toliau disorientuosite valstybės vadovą ar galite paskelbti kelias pavardes?
Tikrai negaliu paskelbti jokių pavardžių. Bet vakar su ekscelencija prezidentu buvome susitikę ir jis tikrai nesijautė disorientuotas. Manau, kad labai gerai pasišnekėjom.
Aptarėte kurias nors konkrečias pavardes į ministrų postus?
Kai kurios pavardės nuskambėjo, bet jos nenuskambėjo kaip tos pavardės, kurios yra garantuotos, nes jau esu ne kartą šiomis dienomis sakiusi, kad kol nesusitarsime dėl darbų, dėl žmonių nesitarsime. Kai kurios pavardės, kurios buvo viešumoje minimos, kai kada vidinių šaltinių, o kai kurių partijų įvardintos ir kaip šešėlinis kabinetas, jos už stalo nuskambėjo.
Prezidentas taip pat yra sakęs, kad tvirtins tik tuos kandidatus, kurių nuostatos atitinka gerovės valstybės viziją. Jūs jau aptarėte su koalicijos partneriais, kurių kandidatų nuostatos atitinka gerovės valstybės viziją?
Mes neegzaminavome dar nieko iš gerovės valstybės srities. Manęs prezidentas vakar taip pat neegzaminavo. Manau, kad atidėjus į šalį tą įvardijamą gerovės valstybės, į kurį mes galime talpinti skirtingas sąvokas ar skirtingą turinį, giliau padiskutavę, ko siekiame mes, o, manau, ir koalicijos partneriai, ir prezidentas, daugiau mažiau yra tas pats dalykas. Kad Lietuvos žmonės būtų pasitikintys ir patenkinti tuo gyvenimu, kuris yra čia, Lietuvoje.
Prezidentas žadėjo formuojant Vyriausybė pateikti savo politinę darbotvarkę. Ar jis jau ją pateikė?
Aš kažkaip esu girdėjusi, kad prezidentas ketina pristatyti išsamiau savo tuos pasiūlymus dėl gerovės valstybės. Bet, manau, bus ir diskusijos jau kalbant apie ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą vėliau, ką prezidentas įsivaizduotų ar ką siūlytų atliepti. Bet dėl Vyriausybės programos pirmiausia derėsis partijos, kurios turi pasiekti tam tikrą koalicinį susitarimą, kad Vyriausybės programa apskritai atsirastų.
Kalbant paprastai, jūs derėdamiesi, tiek su partijos bendražygiais, tiek su koalicijos partneriais, jūs jau sutarėte, kad reikės, kuriant gerovės valstybę, pirmiausia galvoti, kaip dalinti pyragą, o ne apie tai, kaip jį didinti?
Su savo bendražygiais jau sutarėme, bet, manau, kad sutarsime ir su kitomis partijomis, kad pirmiausia mes turime sutarti, ko mes siekiame. Tik tada skaičiuoti, kiek tai kainuoja. Mes negalime skaičiuoti kainos, kai nežinome paties daikto. Mes negalime ateiti į prekybos centrą ir pasakyti, kad aš esu pasirengęs mokėti 5 eurus, bet išlieka klausimas, ką aš noriu nusipirkti.
Taip yra ir su gerovės valstybe, viešosiomis paslaugomis ir mokesčiais. Tiek, kiek mes kalbame apie tai, kas yra finansuojama per mokesčius ar per kitas viešąsias lėšas. Pirmiausia, mes turime sutarti, kad mes siekiame tam tikrų tikslų švietime, sveikatos apsaugoje, socialinėje apsaugoje, tada sutarti dėl kainos šiuose įsipareigojimuose ir tada tą kainą sąžiningai paskirstyti skirtingoms visuomenės grupėms.
Kaip jūs tą kainą ketinate paskirstyti? Jūsų partneriai liberalai ketina mažinti gyventojų pajamų mokestį, ar tai reiškia, kad jūs siūlysite didinti pridėtinės vertės mokestį?
Tikrai apie jokius konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių keitimo neina kalba ir, manau, kad jos ir nebus dabar. Mes negalime kalbėti apie mokesčius atsietai nuo kitų klausimų. Nėra atskiro mokesčių klausimo. Būtent taip ir diskutuosime. Pirmiausia turime sutarti, ko mes norime pasiekti tose srityse, už kurias yra atsakinga valstybė ar kurios yra finansuojamos viešomis lėšomis, ir tik tada kalbėti apie tai, kokių mokesčių reikia, kad tai būtų užtikrinta.
Ministras Aurelijus Veryga paragino jūsų kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus atvykti, dalintis patirtimi. Jūs į tai sureagavote, lyg Aurelijus Veryga norėtų kratytis atsakomybės. Kodėl jūs taip sureagavote? Ar tai nėra kaip tik jūsų bandymas kratytis atsakomybės, nenoras dabar kalbėtis?
Labai nuostabu, kad staiga atsirado toks noras. Žodis „nuostabu“ yra iš tos konotacijos, kad tai man kelia šiokią tokią nuostabą. Todėl, kad daugybę kartų ministras Veryga buvo kviečiamas į mūsų frakciją, buvo kviečiami jo kolegos, kurie atsisakydavo ateiti ir pateikti informaciją apie tai, kas vyksta, kokios priemonės yra taikomos, kokie planai, ką ketinama daryti.
Ir dabar staiga, pasibaigus rinkimams, ministras Veryga, kuris net nėra laikinai einantis pareigas, Vyriausybė vis dar pilnai funkcionuoja ir gauna atlyginimą už savo darbą, nusprendžia dalintis atsakomybe su būsima valdžia, kuri dar net nėra suformuota. Aš siūlyčiau ministrui dirbti savo darbą taip, kaip priklauso, o po to, žinoma, tą darbą perduoti naujam ministrui, laikantis demokratijos tradicijų ir geros valios.
Turint omenyje, kokia yra aktualija koronavirusas, gal vis dėlto svarbu buvo išgirsti, ką norėjo pasakyti ministras, o jūs taip iš karto atmetėte jo galbūt ir geranorišką pasiūlymą.
Būtų malonu tai išgirsti, bet labiau norėčiau išgirsti, ką pasakys ekspertai ir tie žmonės, kurie „ant žemės“ turi dirbti su ministro sprendimais.
Ar jūs turite alternatyvią koronaviruso suvaldymo strategiją? Tai, ką girdėjome viešojoje erdvėje, kad jūs labiau tarsitės su ekspertais, tai, matyt, visi planavo ar planuoja tartis su ekspertais. Bet kaip konkrečiai skirsis jūsų strategija ir taktika palyginus su šios Vyriausybės?
Tuo labiausiai ir skirsis, kad tai nebus ministro pasirodymo viešoje erdvėje veikla, nepaaiškinant iki galo savo sprendimų. Tai bus tie sprendimai, kuriuos siūlys ekspertai ir tie sprendimai, kurie nebus susiję vien su tuo, ką uždrausti šiandien arba rytoj, o taip pat paaiškinant visuomenei, kokio tikslo yra siekiama, kokio rezultato tikimasi ir kokie gali būti tolesni veiksmai, jei tie sprendimai nebus priimami.
Jei sveikatos apsaugos ministras ar ministrė būtų Tėvynės sąjungos atstovas ar atstovė, ar Jurgita Sejonienė yra realiausia kandidatė į šį postą?
Aš nė vieno kandidato neįvardinsiu kaip realiausio. Jurgita Sejonienė yra puiki specialistė.
Ar, jei kiltų ginčas su vienais ar kitais liberalais dėl sveikatos apsaugos ministro posto, Tėvynės sąjungos prioritetas būtų išlaikyti šį postą sau?
Tėvynės sąjungos ar mano asmeninis prioritetas būtų šitame poste turėti žmogų, kuris turi visuomenės pasitikėjimą.
Kalbama apie bendradarbiavimą su socialdemokratais, jie patys buvo apie tai užsiminę. Sakykite, tas bendradarbiavimas jiems nesant koalicijoje, ką jis galėtų reikšti? Ar jie norėtų kažkokio posto Vyriausybėje, galbūt Seimo komitete? Vis tiek jie paprašytų kažko. Ar tai būtų toks altruistinis jų bendradarbiavimas?
Kažkurie postai partijoms, nepriklausančioms daugumai, priklauso pagal statutą. Yra komitetų pirmininkų pavaduotojai, yra Audito komitetas, yra Antikorupcijos komisija, tai tas yra pagal tam tikrus principus, kurie statute aprašyti ir čia niekas iš nieko jokių postų, man bent neteko girdėti, kad reikalautų. Manau, kad yra tokių klausimų, dėl kurių, manau, reikia pritarimo platesnio rato ir galbūt socialdemokratai būtų pasirengę tą pritarimą pasiūlyti vienu ar kitu klausimu. Tai nereiškia absoliučios paramos Vyriausybei.
Ką jūs ketinate daryti kitaip dėl Astravo atominės elektrinės, panašu, kad startuosiančios visai netrukus?
Dabar turbūt aktualiausias klausimas yra ta metodika prekybos, kurią kažkodėl labai skubiai bando prastumti energetikos ministras. Mes jau dabar dedam visas pastangas, kad tie sprendimai nebūtų priimami paskutinėmis dienomis, todėl, kad nėra garantijų, kad tokios metodikos pasirašymas neatvertų kelio Astravo elektrai Lietuvoje. Tai reikštų, kad įstatymas yra nevykdomas ir šiuo metu, kiek mūsų dabartinės opozicijos pastangos gali pasiekti, mes stengiamės pasiekti, kad būtų įgyvendintas įstatymas, kuris Lietuvoje galioja.
O apskritai egzistuoja tokia metodika, kuri neleistų Astravo atominėje pagamintai elektros energijai atsirasti Lietuvoje?
Yra tam tikras susitarimas, tam tikra ankstesnė metodika, kuri buvo pasirašyta ir kur Lietuva yra fiziškai yra tų jungčių smaigalyje, tikrai turėjo pakankamai gerus saugiklius dėl savo įstatymo vykdymo. Ir kažkodėl kažkam reikėjo tą metodiką bandyti keisti ir prisidengti kažkokiais Rusijos Federacijos išduodamais sertifikatais, kuriais mes pasitikėti galime panašiai, kaip ir daugeliu kitų dalykų, kuriuos išduoda Kremliaus valdžia.
Ar naujoji valdžia turės kitokių prioritetų užsienio ir saugumo politikos atžvilgiu?
Manau, kad bendra transatlantinė kryptis nesikeis ir ji neturėtų keistis. Galbūt bus daugiau paramos, daugiau aktyvumo ar pagalbos Rytų partnerystės šalims, Baltarusijos pilietinei visuomenei.
Galbūt mažiau susižavėjimo Kinijos režimu, investicijomis ir su tuo ateinančiomis grėsmėmis. Bet bendra kryptis, kuri be kita ko turi būti derinama su prezidentu, nes tai yra sritis, kuri įgyvendinama bendrai, tikrai neturėtų kaži kaip radikaliai keistis.
Tėvynės sąjunga ir visos kitos partijos yra pasirašiusios memorandumą dėl gynybos stiprinimo, taip pat ir dėl finansavimo didinimo. Tikiuosi, kad įsipareigojimai bus vykdomi ir bus išlaikyti.
Kaip greitai ketinate didinti krašto apsaugos biudžetą ir gynybos finansavimą?
Visa tai priklauso nuo konteksto. Kai turime biudžetą tokį, kokį jį iškepė nueinanti Vyriausybė su visai iššūkiais, kurie tame biudžete yra, tai kažkokių didelių pokyčių padaryti jame nepavyks. Kiek mano pirminis vertinimas leidžia daryti, tai įsipareigojimas dėl 2 proc. BVP ir šiek tiek daugiau yra tame biudžete vykdomas.
Dabar turbūt turėsime jį patvirtinti, bent jau šioje pozicijoje, kokioje jis yra. Toliau reikia susidėlioti labai aiškų planą, kaip mes galime stiprinti savo pajėgumus, įvertinant ir pirkimus, ir sprendimus dėl atnaujinimo ginkluotės ir kitų investicijų, kurios yra reikalingos gynybai stiprinti.
Ar galėtumėte prognozuoti, kada krašto apsaugos biudžetas pasieks tuos 2,5 proc.?
Tėvynės sąjunga yra užsibrėžusi siekį, kad tai atsitiktų 2025 m. Bet daug kas priklauso ir nuo mūsų galimybių suderinti visus klausimus, kuriuos Vyriausybė turės. Ir, deja, tų klausimų vienu metu bus ne vienas. Manau, kad partija tikrai to sieks.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad norįs ir ketinąs būti aktyvus vidaus politikoje. Jus džiugina ši žinia? Ar, kaip tik, nuteikia skeptiškai?
Aš į šią žinią žiūriu labai neutraliai. Manau, kad kiekvienas Lietuvos politinio lauko dalyvis turi teisę būti aktyvus politikoje ir, kai sužinosime, ką tas aktyvumas reiškia, tada galima bus labiau kažką vertinti. Manęs tai nei gąsdina, nei džiugina, nei kažkaip kitaip ypatingai nuteikia.
