„Pradedame nuo viešojo sektoriaus, tikrai ateityje galėtume kalbėti ir apie visus darbdavius – nustatyti, kaip yra daugelyje šalių, kurios yra aplink mus, kad darbdaviai ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus, turi pareigą priimti neįgaliuosius į darbą“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė ministras.
L. Kukuraitis nedetalizavo, nuo kada tokia tvarka įsigaliotų, tačiau teigė, jog tokiu darbdavių įpareigojimu būtų skatinama pozityvioji diskriminacija.
„Yra reikalinga tam tikroms grupėms padėti įsidarbinti“, – aiškini ministras.
Jo teigimu, savarankiškai su nedidele valstybės parama atviro darbo rinkoje, o ne socialinėse įmonėse, galėtų dirbti apie 60 proc. socialinių įmonių darbuotojų.
Seime jau yra svarstomos pataisos, kurios nuo kitų metų vidurio nustatys kvotas, kiek neįgaliųjų turėtų būti įdarbinta viešajame sektoriuje.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai numato, kad viešojo sektoriaus organizacijose, turinčiose daugiau kaip 50 darbuotojų, privalėtų dirbti ne mažiau kaip 5 proc. žmonių su negalia. „Sodra“ kontroliuotų, kaip šios nuostatos laikomasi.
Tokią pataisą registravęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas prognozuoja, kad sunkiausia neįgaliesiems bus įsidarbinti savivaldybėse esančiose viešajam sektoriui priklausančiose įstaigose, įmonėse bei organizacijose.
„Savivaldai neturime teisės tiesiogiai nurodyti vykdyti ar nevykdyti. Yra poreikis derybų tarp Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų su savivaldybėmis, kurios turėtų gauti tam tikras finansines paskatas tą kvotų sistemą įgyvendinti“, – teigė T. Tomilinas.
Jo duomenimis, dabar Lietuvoje yra 245 tūkst. neįgaliųjų, iš jų darbingo amžiaus – apie 163 tūkstančių. Darbą turi apie 48,2 tūkst. žmonių su negalia, nedirba beveik 115 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017 metų pradžioje veikė 4 357 viešojo sektoriaus organizacijos, iš kurių 3 463 – savivaldybėse.