„Nešiosiu, jei dalins už dyką“, „tikiuosi, premjeras jau turi planą, kaip aprūpinti visus gyventojus kaukėmis“, „didžioji dalis žmonių gaus sumažintus atlyginimus, o kaukių kainos – tai nė pasakoti nereikia...“ – tokiomis ir panašiomis replikomis gyventojai palydėjo šį naują reikalavimą.
Kartu skubėta priminti, kad ne viena kita to reikalavusi užsienio šalis dalino kaukes nemokamai. Net ir paskelbus žinią, kad dalį kaukių policijos pareigūnai, stebėdami tvarką ir reguliuodami judėjimą, šventinėmis dienomis savaitgalį dalins nemokamai, nestigo besipiktinančių, kad tokiu atveju jų gaus nebent tie, kurie kažkur keliauja iš namų ir yra sustabdomi policijos.
Visus aprūpinti – prabanga
Prieš tai akcentavęs, kad jokio reikalo sveikiems žmonėms dėvėti kaukę nėra, vėliau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išleido įsakymą, kuriuo čiaudėjantiems ir kosėjantiems asmenims viešose vietose rekomenduojama būti prisidengus nosį ir burną.
Pratęsus karantiną dar dviem savaitėms ir kartu numačius tam tikras jo švelninimo priemones, paskelbta, kad šių apsaugos priemonių dėvėjimas tampa privalomas. To nesilaikant gresia ir baudos.
Komentuodamas šį atnaujintą įsakymą ministras sakė, kad tokios prabangos aprūpinti visus gyventojus nėra, tačiau 120 tūkst. kaukių bus išdalinta pasitelkiant policijos pareigūnus.
„Jie ne tik reguliuos judėjimą, prižiūrės tvarką, bet ir padalins kaukių. Nors tai yra santykinai nedidelis kiekis, bet vis tik tai bus praktinė apčiuopiama pagalba, kuriems priemonių įsigyti sudėtinga. Ateityje, tikiuosi, verslas dės visas pastangas, kad tų priemonių atsirastų pardavimo vietose. Apie pirmuosius tokius ženklus jau girdime ir anksčiau ar vėliau tokių priemonių gyventojai galės įsigyti ir patys“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Pasiteiravus, ar nesvarstoma tokiu būdu kaukių nemokamai dalinti parduotuvės, vaistinėse, ministras siūlė veidą prisidengti paprasčiausiu šaliku.
„Nepaisant to, kaip sudėtinga kaukes gauti ar kiek jos kainuotų, namuose tikrai rasite ne chirurginę kaukę, o skarelę ar šaliką ir tuo tikrai galima prisidengti nosį ir burną einant į tokias vietas kaip parduotuvės ar kitos viešos vietos.
Gal tai ir nėra taip patogu, kaip medicininė kaukė, bet atlieka panašų vaidmenį. Tai, kad šiandien ne visi gali įsigyti medicininių kaukių, tai nepaneigia poreikio prisidengti veido tomis priemonėmis, kurios yra prieinamos“, – akcentavo jis.
Naudos turės tik vienu atveju
Gydytojai tokią iniciatyvą sako sveikinantys, tačiau pabrėžia, kad kaukės bet kiek padės mažinti viruso plitimą tik tokiu atveju, jei bus dėvimos tinkamai.
„Jei kaukę dėvėti, tą būtina daryti pagal taisykles, jos nereikėtų užsidėjus liesti rankomis, turi būti tinkamas dydis ir prigludimas.
Reikia stebėti, jei kaukė sudrėko, ji tikrai bus pralaidesnė, tad ją reikia pasikeisti. Bet šiaip jei pasižiūrėtume kitų šalių praktiką, tą pačią su epidemija susitvarkiusią Pietų Korėją, tai ten dėvimų kaukių kiekis viršijo pas mus dėvimų kaukių skaičių“, – aiškino Aukštadvario pirminės visuomenės sveikatos centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Anot jos, jei kalbama apie tai, kad žmogus nejausdamas simptomų gali būti nešiotojas, tai realiai net kalbant yra išskiriami lašeliai, tik jie labai smulkūs ir jų nematom.
„Mokslininkai jau pradeda kalbėti, kad virusas gali plisti ne tik oro lašelių pavidalu, bet ir pačiu mažiausiu aerozoliu“, – pridūrė gydytoja.
Ji pabrėžė, kad kuo tolimesnis nuo savęs kontaktas, bent 2 metrus laikymasis, ir kaukės dėvėjimas, bent šiek tiek prisidės prie viruso plitimo mažinimo.
Visgi kartu J. Dūdienė pastebėjo, kad toks sprendimas jau gali būti kiek pavėluotas.
„Labai gerai atsimenu, kai dar vasario 14 d. pradėjau žurnalistams apie tai kalbėti, viceministras A. Šešelgis stebėjosi, kaip tokios kainos, kaip čia trūksta tų vienkartinių kaukių. Kai sakiau, kad dirbant medikams būtinos kaukės atliekant procedūras, kad į nežmoniškas aukštumas yra pakilusios kainos, net tiekėjai kai kurie nebeturi, tai buvo pasijuokta, kad negali taip būti“, – kalbėjo gydytoja.
Laiku nekeičiant didinama užsikrėtimo rizika
Paklausta, kiek dažnai medicininė kaukė turėtų būti keičiama, gydytoja sakė, kad tai gali būti pakankamai individualu.
„Jei žmogus nieko nekalbės, bus užsičiaupęs, nesportuos, tai kaukė ne tik per 20, bet ir 30 minučių, o gal ir valandos nesudrėks. Viskas yra labai individualu. Tačiau svarbus vien jau barjeras, kad rankomis neliestume veido, burnos ir nosies, tad žmogus bus atsargus, nes palietęs rankomis veidą vėliau galima užkratą išplatinti ant paviršių. Tai būtų dar viena papildoma kaukės funkcija“, – atkreipė dėmesį medikė.
Paprašyta įvertinti nuogąstavimus, kad ilgiau nekeičiant kaukės drėgnoje aplinkoje gali atsirasti kokiems mikroorganizmams daugintis palanki terpė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė pabrėžė kelis dalykus.
„Visų pirma, virusai ne žmogaus organizme nesidaugina. Taigi tie virusai, kurie jau pateko ant kaukės, jų tiek ten ir bus. Tik laikui bėgant, kuo ilgiau ją užterštoje aplinkoje dėvime, ant kaukės gali nukristi daugiau viruso dalelių. Tokiu atveju, virusų didėjantis skaičius didina užsikrėtimo ir viruso praėjimą pro barjerą ir patekimą į kvėpavimo takus riziką“, – aiškino G. Zagrebnevienė.
Kartu ji pridūrė, kad jokių papildomų bakterijų ant kaukės neatsiras tik su sąlyga, kad tos kaukės papildomai neliesime rankomis.
Specialistė pridūrė, kad labai svarbu kaukę ir nusiimti neliečiant išorinio paviršiaus.
Medžiaginės kaukės – menkavertės?
Tuo metu siūlymas dėvėti medžiagines kaukes specialistų vertinamas skeptiškiau.
„Taip, tai bent kažkoks barjeras. Bet nėra tai sertifikuota priemonė, kad būtų paskaičiuota, kiek išfiltruoja oro“, – sakė J. Dūdienė.
Jai antrino ir ULAC specialistė G. Zagrebnevienė pabrėždama, kad jau ir medicininė kaukė negarantuoja 100 proc. apsaugos, o juo labiau nė vienas kitas medžiaginis pakaitalas.
Medicininės kaukės
„Tyrimų ir duomenų nėra, kiek tų lašelių sulaiko medžiaginė kaukė. Nemanau, kad tokie duomenys kada galėtų būti paskelbti, kadangi vis dėlto yra sertifikuotos pagal standartą pagamintos medicininės kaukės. O gyvenant 21 amžiuje dėvima tai, kas rekomenduojama ir įrodyta mokslo.
Kita vertus, matant, kad kadangi viruso paplitimas visuomenėje padaugėjo, tai manome, kad blogiau nebus, jei žmogus nešios bent kokią kaukę“, – sakė specialistė.
Miškuose nereikės?
Nors anksčiau ministras yra užsiminęs, kad miške kaukės dėvėti nereikės, tačiau tą reikės daryti, jei bus galima kontaktas.
„Jeigu jus einate miške vienas, tai yra vienas režimas, bet artėjant žmogui, artėjant galimam kontaktui, tikrai tas priemones reikia dėvėti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Savo ruožtu G. Zagrebnevienė atkreipė dėmesį, kad būnant vieniems miške kaukę dėvėti būtų absurdas.
„Medicininė kaukė yra dėvima ten, kur yra galima rizika arba paskleidimo viruso su lašeliais, arba užsikrėtimo. Jei su savo mašina nuvažiavote į mišką ir aplink kelių kilometrų spinduliu nėra gyvos dvasios, tai dėvėti kaukę būnant miške būtų nusikaltimas pačiam sau. Nes juk čia atvažiavome pakvėpuoti grynu oru. Tokia būtų mano privati gydytojos nuomonė“, – sakė ji.
A. Veryga gi tikino, kad pareigūnai neskubės bausti nedėvinčių kaukės. „Paprasčiausiai raginu saugoti vieni kitus, kad tie rezultatai, kurie buvo pasiekti, nebūtų nubraukti per Velykų savaitgalį. Ypač primenu senesnio amžiaus asmenims neiti į maldos namus, likti namuose, pabendrauti su šeima nuotoliniu būdu", – sakė ministras.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
