„Todėl, kad pačiame projekte nebuvo aiškiai apibrėžta, apie kokius darbuotojus kalbama. Čia, matyt, yra keletas klausimų, į kuriuos reikia sau atsakyti. Ar tai yra darbo organizavimo tam tikri klausimai, dėl kurių yra pasiūlymų ir iš darbdavių, kurie norėtų turėti galimybę tokį reikalavimą nustatyti dėl savo darbo organizavimo taisyklių.
Akivaizdu, kad įstatymo projektas tokios situacijos neatlieptų. Pačios formuluotės, kurios projekte buvo pasiūlytos, būtų įvairiai interpretuojamos. Mažiausiai reikėtų įvairaus interpretavimo“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo I. Šimonytė.
Todėl, jos teigimu, ministrai susitarė dar grįžti prie šio klausimo svarstymo. Neatmetama galimybė, kad tam prireiktų keisti Darbo kodeksą.
„Ar tai turėtų būti Darbo kodekso sudėtinė dalis, kuri numato tam tikrą darbo organizavimo tvarką ir darbdavio teises organizuojant darbą? Tada tai būtų kito įstatymo keitimas ir kita procedūra truputėlį kaip Darbo kodekso.
Jeigu vis dėlto būtų nutarta, kad šitame įstatyme galėtų tokios nuostatos atsirasti, tuomet prie šito klausimo būtų galima grįžti. Bet pirmiausiai, manau, reikėtų įvertinti, ar nereikėtų keisti Darbo kodekso. Labai gali būti, kad reikės tai daryti“, – sakė premjerė.
Atsisakė pirminio plano
Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau siūlė, kad karantino arba ekstremaliosios situacijos metu skiepytis būtų privaloma darbuotojams tų profesijų, kurios bus įtrauktos į Vyriausybės sudarytą sąrašą.
Nepasiskiepiję darbuotojai, kuriems tai būtų privalu, nebūtų galėję dirbti kontaktiniu būdu. Jei tai leidžia darbo pobūdis, jie būtų perkelti dirbti nuotoliniu būdu, kitu atveju – toje pačioje darbovietėje būtų perkeliami į kitą darbo vietą.
„Jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra, [darbuotojas] nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol po pasiskiepijimo praeis Vyriausybės sprendime nustatytas laikotarpis, po kurio asmuo laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos“, – rašoma SAM dokumente.
Tačiau galiausiai posėdyje Sveikatos apsaugos ministerija šio plano atsisakė ir vietoj to liko prie kito savo pasiūlymo, kad darbuotojai savo arba darbdavių lėšomis turėtų apmokėti privalomus testus dėl COVID-19.
Už testus valstybė nebemokės
Nuspręsta nustatyti, kad šiuo metu privalomai testuotis dėl COVID-19 turintys darbuotojai tai turėtų daryti nebe valstybės, o savo arba darbdavio lėšomis. Profilaktinis testavimas vykdomas kas 7–10 dienų. Dėl to dar turės apsispręsti Seimas.
„Pokyčio esmė yra, kad nuo šiol sveikatos patikrinimai būtų finansuojami nebe valstybės biudžeto, o darbuotojo arba darbdavio lėšomis“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Periodinis testavimas dėl COVID-19 ligos privalomas atstovams, kurie verčiasi:
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
- socialinės paslaugos ir veikla;
- švietimo paslaugos ir veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- viešojo administravimo subjektų veikla;
- profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
- gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės: kai neužtikrintas vakcinų prieinamumas; kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2021 m. gruodžio 1 d. – iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19.
