Antradienį Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pristato svarbiausius kitąmet įsigaliosiančius ir Vyriausybei teikiamus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus.
Stengsis, kad išsispręstų dviprasmiškos situacijos
„Vairuotojai šiandien susiduria su ne viena dviprasmiška situacija šiandien. Taip pat matome, kad keičiasi apskritai transporto visas sektorius.
Tikrai kiekvienas keliaujame po įvairias šalis ir matome begalę įvairiausių užsienio pavyzdžių, kaip eismas galėtų būti organizuojamas. Atsižvelgiant į visa tai mes inicijuojame didelius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jei šiems pakeitimams trečiadienį pritars Vyriausybė, didžioji dalis pasikeitimų įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., kita dalis, kuriai reikia didesnio pasiruošimo – naujų šviesoforų, kelio ženklų įrengimo – įsigalios nuo kitų metų birželio 1 d.
M. Skuodžio teigimu, laiko prisitaikyti prie taisyklių pakeitimų turės visos pusės.
„Aš tikrai labai tikiuosi, kad kai tuos pasikeitimus turėsime, eismas bus ir saugesnis, ir aiškesnis, ir visi laisvės ir patogumo judėti turėsime daug daugiau“, – įsitikinęs susisiekimo ministras.
M. Skuodis kaip esminius KET pakeitimus išskyrė dviračių gatvės atsiradimą, A ir A+ juostų išskyrimą, atskirus šviesoforus viešajam transportui, draudimą statyti automobilį prie išvažiavimo iš kiemo ir gatvės sankirtos.
„Atsiras ir daugiau naujovių, kurios šiandien yra intuityvios. Jeigu važiuoja policijos automobilis, greitosios automobilis, specialusis transportas, mes privalome trauktis į dešiniąją pusę. Bet gal ir jaučiate iš praktikos, kad kartais vairuotojai automatiškai sudaro vadinamą koridorių, skirtą pravažiuoti specialiajam transportui ir traukiasi į šalis.
Toks eismo organizavimo būdas sudaryti specialų transporto koridorių specialiajam transportui įsigalios, jeigu Vyriausybė jam pritars nuo sausio 1 d. <...> Austrijoje atliktas tyrimas rodo, kad tokiu būdu specialusis transportas tikslą gali pasiekti net 4 minutėmis greičiau, o jeigu įvyksta eismo įvykis, 40 proc. didėja tikimybė išgelbėti sužeistą žmogų“, – dar vieną naujovę pristatė M. Skuodis.
Dar viena naujovė – draudimas važiuoti paspirtukams kai kuriose gatvėse, atsiras ir naujas tai žymintis kelio ženklas. Anot ministro, toks ženklas aktualus, ypač kurortams.
KET taisyklių pakeitimų pristatymo metu atidengta ir pirmoji „Dviračių gatvės“ ženklo lentelė.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikino, kad ypač sostinėje jaučiasi, kad miestas turi būti pritaikytas visiems.
„Nes čia daugiausiai gyventojų, daugiausiai judėjimo. Miesto gatvės skirtos visiems eismo dalyviams, ne tik vairuotojams ar dviračių vairuotojams, bet pradedant nuo pėsčiųjų, visų keleivių, judėtojų ar net stovėtojų ant pėsčiųjų tako. Mes turime čia išsitekti visi“, – kalbėjo R. Šimašius.
Vilniaus meras sakė, kad sostinėje yra šiek tiek daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų gatvių, tad jis norėtų, kad apie pusę jų turėtų būti dviračių gatvės. R. Šimašius pridūrė, kad tokiomis gatvėmis galėtų būti ir sodininkų bendrijose esančios gatvės.
„Tik neklauskit datos kada“, – juokėsi R. Šimašius.
Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad svarbu, kaip žmonės suvoks ir paisys naujų taisyklių.
„Tikiuosi, kad tas laikotarpis iki įsigaliojimo yra pakankamai ilgas ir žmonės, tiek automobilių vairuotojai, tiek pėstieji, tiek paspirtukų vairuotojai, turės [laiko] su tomis KET susipažinti, įsisąmoninti ir suvokti, kad jų privalu laikytis“, – sakė V. Grašys.
Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl naujų KET pakeitimų, kurie įsigaliotų jau nuo kitų metų. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su svarbiausiais KET pokyčiais.
Atsiras dviračių gatvė
Naujose KET atsiranda naujas terminas – dviračių gatvė. Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, argumentuodama poreikį įteisinti dviračių gatvės eismo organizavimo būdą ir nustatyti atitinkamus naujus kelio ženklus ir specialius reikalavimus eismui dviračių gatvėje.
Dviračių gatvė būtų įrengiama ramaus, lėto eismo gatvėje (pavyzdžiui, siaurose senamiesčių, kurortų gatvėse), joje vyktų mišrus motorinių ir ne motorinių transporto priemonių eismas ir galiotų specialūs KET reikalavimai. Atsirastų ir nauji kelio ženklai „Dviračių gatvė“ ir „Dviračių gatvės pabaiga“.
Dviračių gatvėje bus galima važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu ir lenkti.
Tokį dviračių gatvės eismo organizavimo būdą naudoja Nyderlandai, Belgija Vokietija, Latvija ir kitos šalys.
Naujovių sulauks ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Atsiras naujas kelio ženklas „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“, kuriuo būtų galima riboti motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų) eismą tose miestų vietose, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas ar kur eismo sąlygos to reikalauja.
Naujų kelio ženklų gretas papildys ir ženklas „Gyvenamųjų transporto priemonių eismas draudžiamas“ ir nauja papildoma lentele „Gyvenamosios transporto priemonės“.
Šiomis eismo organizavimo priemonėmis ketinama spręsti gyvenamųjų transporto priemonių stovėjimo ir eismo problemas Kuršių nerijoje.
Atsiras ne tik nauji kelio ženklai, bet ir dings moraliai pasenę. Dings kelio ženklai „Radijo stotis“ ir „Internetas“. Susisiekimo ministerijos nuomone, šiais kelio ženklais perteikiama informacija nėra aktuali ir būtina eismo dalyviams, o informacija lengvai pasiekiama kitais būdais.
Viešajam transportui – atskiri šviesoforo signalai
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva siūloma KET reglamentuoti atskirus šviesoforo signalus, skirtus tik maršrutiniam transportui, kuriuos naudojant galima suteikti prioritetą ir lanksčiau reguliuoti maršrutinio transporto eismą.
Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją.
Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
Šviesoforų, skirtų maršrutiniam transportui, balti signalai juodame fone turės šias reikšmes:
S formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą;
horizontalaus brūkšnio formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis;
kartu įjungti S formos ir horizontalaus brūkšnio formos signalai draudžia maršrutinio transporto eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas rodyklės (rodyklių) formos signalas;
rodyklės (rodyklių) formos signalas leidžia maršrutinio transporto eismą nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis).
A juosta galės važiuoti ir motociklai
Keičiamas ir eismo organizavimas A juostose. Pagal naujas taisykles, bus leidžiama maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis važiuoti automobiliams, pažymėtiems skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, kuriais vežami neįgalieji į neįgaliųjų dienos užimtumo centrą.
Be to, motociklininkų bendruomenės iniciatyva, siūloma leisti motociklais važiuoti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu.
Dėl pokyčių atsiras ir naujas A juostų ženklinimas:
raide A, kuriomis gali važiuoti tik maršrutinis transportas (su galimybe jose naudoti atskirus šviesoforo signalus, skirtus vien tik maršrutiniam transportui);
simboliu A+, kuriomis, be maršrutinio transporto, gali važiuoti visos kitos transporto priemonės, kurioms suteikta tokia teisė.
Keičiasi lenkimo taisyklės
Keičiamos ir lenkimo taisyklės. Siūloma aiškiai įvardyti, kad vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms (kai lenkiantysis yra jau persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą), kur toks lenkimas yra leidžiamas.
Kitu pakeitimu siekiama išspręsti daug ginčų ir konfliktų keliuose keliančią eismo situaciją, kuri susidaro transporto priemonėms rikiuojantis kelyje su bendra lėtėjimo ir greitėjimo eismo juosta.
Tokioje situacijoje greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui privalu duoti kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.
Jei greitėjimo juosta važiuojantis vairuotojas neketina persirikiuoti, įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.
Taip pat siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių ir vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Kelių policijos tarnybos parengtoje eismo įvykių apžvalgoje nurodoma, kad 2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose.
Siūlo pokyčius sankryžose
Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti situaciją sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, kai sankryžoje pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judančių transporto priemonių, iš kurių viena apsisukinėja, o kita suka į dešinę, trajektorijos susikerta.
Siūloma nustatyti, kad tokiu atveju tas vairuotojas, kuris apsisuka sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, duotų kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
Siekiant didesnės saugos geležinkelių pervažose, siūloma drausti eismo dalyviams geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.
Taip pat siekiama nustatyti, kad dalis draudžiamųjų kelio ženklų galiotų ne tik iki artimiausios sankryžos, bet ir sankryžos plote.
Keis stovėjimo tvarką
Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė drausti transporto priemonių stovėjimą važiuojamųjų dalių sankirtose. Transporto priemonės, statomos kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.
Sprendžiant elektromobilių įkrovimo stotelių stovėjimo vietų, kai jose paliekami elektromobiliai be tikslo juos pakrauti arba baigę krovimą elektromobiliai laiku nepatraukiami, užėmimo problemą siūloma KET papildyti nauju punktu, įpareigojančiu elektromobilio vairuotoją baigus krovimą nedelsiant patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos.
Taip pat siūloma tikslinti papildomos lentelės „Elektromobiliai“ ir horizontaliojo ženklinimo paaiškinimus – nurodyti, kad tokiu būdu pažymėtos vietos skirtos elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu.
Suvienodins tvarką taksi ir pavežėjams
Naujose KET siūloma pakeisti sąvoką „aptarnaujantysis transportas“ ir nustatyti, kad juo taip pat laikomi lengvieji automobiliai, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, atvežantys į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną keleivius arba atvykstantys jų paimti.
Pakeitimu siekiama suvienodinti taksi ir pavežėjų veiklos ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygas.
Jei šiems pakeitimams trečiadienį pritars Vyriausybė, didžioji dalis pasikeitimų įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., kita dalis, kuriai reikia didesnio pasiruošimo – naujų šviesoforų, kelio ženklų įrengimo – įsigalios nuo kitų metų birželio 1 d.
