„Mes vis girdime ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje, kad vyksta neramus stebėjimas. Matome, kas vyksta aplinkinėse šalyse.
Su kolegomis Seimo nariais ne kartą lankėmės Ukrainoje ir mes ten gauname tam tikrus perspėjimus, pasiūlymus, kad atkreiptume dėmesį į šalia esančius objektus, pasienio ruožą“, – teigė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas, konservatorius Justinas Urbanavičius.
Jo vadovaujama komisija domėjosi, kaip Lietuva pasirengusi galimai avarijai Astravo AE.
„Ramu šiai dienai, bet svarbu, kad įvykus, neduok Dieve, kokiems incidentams, mes būtume pasirengę“, – pridūrė jis.
Pranešimai apie galimą teroro aktą reikalauja papildomo dėmesio
Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Andrius Pulokas priminė, kad Lietuvos pozicija yra, kad Astravo AE yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Anot jo, Astravo AE yra nesaugi dėl ne vienos priežasties. Pirmiausia, elektrinė yra pastatyta netinkamoje vietoje, objektas yra per arti Vilniaus – Astravo AE nutolusi vos 40 km nuo Vilniaus. Taip pat, A. Puloko teigimu, statant elektrinę neatlikti seisminiai aikštelės tyrimai, neįvertintos aikštelių alternatyvos.
„Visi kiti dalykai tik stiprina mūsų nuogąstavimus ir nesaugumo argumentaciją. Aš tik paminėčiau, kad pastarieji metai parodė informacijos, kas vyksta pačioje elektrinėje, slėpimą, neigimą, manipuliacijas. Padėtis su skaidrumu, informacijos pateikimu yra blogėjanti ir tai didelė problema“, – kalbėjo A. Pulokas.
URM atstovo teigimu, Astravo AE projektas ekonominiu požiūriu yra visai nepagrįstas, neturintis jokios perspektyvos.
„Tvarios rinkos šios elektrinės generuojamai energijai nėra, perspektyvos yra miglotos“, – įvertino A. Pulokas.
Astravo AE taip pat laikytina ir hibridinių grėsmių šaltiniu.
„Visi girdėjome tuos signalus, kai Ukrainos pusė visai neseniai išviešino, kad [Astravo AE] yra galimas ir teroristinio akto objektas. Tokie dalykai reikalauja papildomo dėmesio“, – teigė URM atstovas.
Astravo AE I blokas veikia beveik dvejus metus, tačiau elektrinės veiklos istorija kelia daug klausimų, sako A. Pulokas.
„Beveik neveikė pusę laiko iš šių dviejų metų. <...> Skaičiuojame, kiek kartų ji buvo stabdyta, kiek kartų ji buvo remontuojama. Kai kas skaičiuoja, kad dešimt kartų buvo stabdyta, kai kas daugiau. Tai kelia didelį nerimą ir tik stiprina mūsų argumentus, kad tai nesaugi elektrinė ir ji turi būti sustabdyta“, – pasakojo jis.
Pati Baltarusija skelbia, kad užbaigta virš 90 proc. II bloko statybos darbų, tačiau, anot A. Puloko, tai sunku patikrinti. Minskas skelbia, kad II blokas pradės veikti 2023 m. I ketvirtį.
„Sunku komentuoti, ar tai vyks iš tiesų“, – pripažino URM atstovas.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius teigė, kad planai paleisti II bloką stringa. Pirmiausia, anot jo, skelbta, kad blokas pradės veikti šių metų vasarį, tačiau iki šiol jis nepradėjo savo darbo.
Žala siektų dešimtis milijardų eurų
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sako, kad Lietuva turi „branduolinį planą“, ką daryti nutikus nelaimei Astravo AE. Jame numatytos 18 valstybės institucijų funkcijos, ką kiekviena iš jų turėtų daryti nelaimės atveju. Pasak jo, nors planas parengtas 2018 m., tik šiemet jis pradėtas finansuoti, lėšos investuojamos tiek į valstybės institucijų, tiek į savivaldybių pasirengimą.
Taip pat vykdomos civilinės saugos pratybos, šviečiami gyventojai. Be to, Lietuva jau įsigijo perspėjimo sirenų, kurios bus sumontuotos 100 kilometrų zonoje, kurią galėtų paveikti avarija Astravo AE.
„Šitas procesas yra eigoje, yra įvykę pirkimai ir yra tam tikras skaičius sirenų papildomai įsigyta <...>. Laukiame tiekimo. Planas būtų toks, kad apie 75–80 proc. gyventojų, gyvenančių 100 kilometrų atstumu, būtų galimybė juos perspėti sirenomis“, – kalbėjo viceministras.
Jis taip pat pranešė, kad kitais metais vyks kompleksinės elgesio įvykus avarijai pratybos, taip pat 2023 m. ketinama rengti ir bendras pratybas su Lenkija.
Radiacinės saugos centro laikinoji vadovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė teigė, kad netrukus bus įrengta dar viena jonizuojančiosios spinduliuotės lygį vandenyje matuojanti stotis, kuri bus sumontuota Vilniuje, Neryje.
Tai bus penkta tokia vandens radioaktyvųjį užterštumą matuojanti stotis Lietuvoje. Dabar tokios stotys veikia Buivydžiuose, Rusnėje ir Smalininkuose.
V. Dmitrijevas teigia, kad ekspertų vertinimu, įvykus branduolinei avarijai Astravo AE, tai paliestų apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Paskaičiuota, kad pinigine išraiška, žala žemės ūkio, turizmo ir pramonėms sektoriams siektų 13 mlrd. eurų, o žala dėl sveikatos sutrikimų – 7,5 mlrd. eurų.
„Jeigu oro sąlygos būtų kitokios, jeigu, atsitikus avarijai, vėjas pūstų į kitą pusę, matyt, tokių dalykų neatsitiktų“, – aiškino V. Dmitrijevas.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra atlikusi Astravo AE keliamo pavojaus Lietuvai vertinimą. Anot VATESI, juodžiausio scenarijaus atveju, Astravo AE avarijos mastas prilygtų Černobylio ir Fukušimos AE įvykusių avarijų mastams.
Pranešė apie galimą teroro išpuolį Astrave
Lapkričio pabaigoje pranešta, kad Ukrainos žvalgyba gavo informaciją apie tai, kad Rusija ruošiasi teroristinių išpuolių serijai Baltarusijos teritorijoje.
Rusijos specialiosios tarnybos netrukus gali bandyti surengti teroristinius išpuolius Baltarusijos teritorijoje, kad įtrauktų šią šalį į karą prieš Ukrainą.
Lapkričio 20 d. Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas (GUR MO) savo oficialioje svetainėje paskelbė skubų pranešimą šiuo klausimu.
Pranešama, kad rusai, pasitelkdami sabotažą kritinės infrastruktūros objektuose, planuoja Baltarusijoje sukelti žmogaus sukeltą nelaimę. Jie planuoja Astravo atominę elektrinę paversti pagrindiniu puolimo objektu. Incidentai taip pat tikėtini objektuose, kurie ribojasi su Europos Sąjunga.
„Rusijos specialiosios tarnybos užsiima sabotažo įgyvendinimu. Baltarusijos KGB buvo tiesiog informuota. Šiuo metu Baltarusijos KGB, Vidaus reikalų ministerijos ir pasienio kariuomenės padaliniuose jau buvo paskelbta aukšto lygio parengtis“, – pranešė karinė žvalgyba.
Anot žvalgybos informacijos, Rusija ir Baltarusija dėl incidentų kaltomis ketina paskelbti NATO šalis ir Ukrainą. Jau parengta versija apie „Ukrainos kariuomenės uniforma apsirengusius diversantus“. Remiantis Rusijos specialiųjų tarnybų sumanymu, tai, kas vyksta, sustiprins antiukrainietiškas ir antivakarietiškas nuotaikas Baltarusijos visuomenėje, taip pat paspartins tiesioginio Baltarusijos kariuomenės įvedimo į karą procesą.
