Pradžioje keleiviai nieko nesuprato
Sutikęs anonimiškai pasidalyti savo liudijimu, Darius neslėpė, kad praėjus beveik parai po visų įvykių, vis dar jaučia didelį nuovargį, nors prie streso yra pripratęs. „Privalėjau reaguoti ramiai, kaip ir dauguma keleivių. Buvo aišku, kad tiesiog reikia daryti taip, kaip sakoma“, – kalbėjo jis.
Tačiau esminis dalykas, kurį Darius sako jautęs viso įvykio metu buvo tas, kad iš įgulos veiksmų neatrodė vykstant kažką tokio rimto kaip lėktuvo užminavimas ar siekis jį susprogdinti. „Jei, kaip dabar sakoma, lėktuvas apgręžtas dėl to, kad įtarta, jog jame – sprogmuo, tai įgula buvo pernelyg rami, nesijautė jokios įtampos. Kai nusileidus lėktuvui pamatėme įspūdingas specialiųjų tarnybų ir pareigūnų pajėgas, atrodė, kad vyksta kažkoks parodomasis šou“, – sakė vyras.
Pasak jo, kol žmonės buvo lėktuve, niekas nesuprato, kad lėktuvo apgręžimo priežastis gali būti vienas iš lėktuve esančių keleivių – žurnalistas R. Pratasevičius.
„Niekas nepažįsta kovotojų prieš Baltarusijos režimą lyderių, todėl to vyro elgesys man net pasirodė kaip streso apimto žmogaus ir pradžioje net atrodė, kad jis perdeda. Bet kai pasakė, kad jam Baltarusijoje yra skirta mirties bausmė, tada supratau, kad viskas yra gerokai rimčiau, nes tokiais dalykais žmonės paprastai nejuokauja“, – sakė Darius.
Dariau, paprašysiu jūsų tiksliai papasakoti, kaip viskas vyko, nes per šią parą žiniasklaidoje girdėjome labai daug įvairių versijų. Viena jų – kad orlaivis apgręžtas po incidento lėktuve. Jei toks įvykis buvo, tai jis turėjo būti labai tiksliai suplanuotas, nes skrydis virš Baltarusijos tetrunka 20 minučių?
Nežinau, ar tai galima laikyti incidentu, bet jis įvyko jau po to, kai lainerio kapitonas pasakė, kad lėktuvas saugumo sumetimais leisis Minske. Aš labai nustebau, nes tuo metu jau turėjome pradėti leistis Vilniuje, o čia staiga – pranešimas, kad keičiama kryptis į Minską, kuris mums visai ne pakeliui.
Po šio pranešimo lėktuvas pakeitė kryptį ir tada netoliese sėdėjęs jaunas vyras pašoko ir pradėjo garsiai sakyti, kad jam negalima į Minską, kad jis yra refugee (angl. „pabėgėlis“) ir kad jam Baltarusijoje skirta death penalty (angl. „mirties bausmė“).
Skrydžio palydovai ėmė jį raminti ir jis gana greitai susitvardė, bet aš mačiau to vyro veidą, jo akys pasruvo krauju. Tai atrodė labai rimta. Nestebėjau visko, bet jis paėmė kuprinę iš bagažo skyriaus virš galvų ir gali būti, kad padavė šalia sėdėjusiai draugei. Manau, kad mačiau labai valingą veiksmą, tas vyras po to išliko visiškai ramus. Esu tikras, kad dauguma keleivių vis dar nesiejo lėktuvo apgręžimo į Minską su šiais keleiviais.
Viešojoje informacijoje patvirtinta, kad „Ryanair“ lėktuvą į Minsko oro uostą lydėjo karinis naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24. Ar pastebėjote pro lėktuvo langus šiuos karinius orlaivius?
Sėdėjau ne prie lango, tačiau iš ramaus keleivių elgesio galiu spręsti juos skridus taip, kad keleiviai jų nepastebėtų, nes viso skrydžio ir nusileidimo Minsko oro uoste metu lėktuve buvo labai ramu. Manau, kad žmonės demonstravo išskirtinai adekvatų elgesį.
Kai nusileido lėktuvas, sakėte, kad aplink buvo labai daug specialiųjų tarnybų automobilių, policijos pajėgos su šunimis. Ar neatrodo keista, kad jei lėktuvas gali sprogti, prie jo susirenka tiek daug tarnybų, žmonių? Minėta, kad lėktuvas buvo evakuojamas pačiame oro uoste, o ne kažkur tako nuošalyje?
Taip, šalia stovėjo ir kitas laineris, o tarnybų kiekis labiau priminė kokio veiksmo filmo sceną, bet ne išminavimo operaciją. Tokia mano nuomonė, man viskas atrodė labiau filmo scena, o ne reali operacija. Nebuvo panikos žmonių veiduose, kurie tai darė – net su šypsenom, ramiai, tarsi žinotų baigtį.
Ar stebėjote išlipančius svarbiausius keleivius? Dabar jau žinome, kad tai buvo žurnalistas, dabartinės Baltarusijos opozicijos aktyvistas, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas bei buvęs vyriausiasis redaktorius R. Pratasevičius ir jo draugė, Europos humanitariniame universitete (EHU) Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė S. Sapega.
Kai jau sėdėjome autobuse, mačiau, kad mano bendrakeleiviai yra kitame autobuse, atriboti kitų keleivių, kurie greičiausiai buvo civiliais persirengę pareigūnai. Viskas buvo labai techniškai padaryta, tikrai ne visi suprato, kad ta pora jau yra suimta.
Papasakokite, kas vyko toliau, ar jums buvo paaiškinta, kodėl esate išlaipinti iš lėktuvo ir kiek reikės laukti skrydžio į Vilnių? Kokiomis sąlygomis jūs laukėte visas tas septynias valandas?
Mus nuvežė į oro uosto laukimo salę, kurioje buvo parduotuvė ir nedidelis maisto kioskelis – jame buvo galima kažko nusipirkti pavalgyti. Aišku, reikėjo turėti jų valiutos arba atsiskaityti mokėjimo kortele. Niekas nepasiūlė net vandens, nebuvo teikiama jokia informacija, tačiau buvo interneto ryšys, todėl labai greitai pradėjo aiškėti tikroji situacija iš pranešimų žiniasklaidoje.
Viešai pranešama, kad į Vilnių lėktuve nebeparskrido ne tik suimta pora, bet ir dar trys keleiviai, skirtingų šaltinių duomenimis, tai gali būti Baltarusijos arba Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai. Ar pastebėjote, kad į Lietuvą grįžtančiame lėktuve buvo mažiau keleivių?
Sakyčiau, taip. Tikrai neįsiminiau, kaip atrodė kiti keleiviai, išskyrus tą porą, tačiau įlipus atgal į lėktuvą, matėsi, kad yra lyg daugiau tuščių vietų, bet tiksliai pasakyti, kas ten sėdėjo, negaliu. Visgi į tai jau tikrai nebesigilinome, norėjosi kuo greičiau grįžti namo.
Į Vilnių skridęs lėktuvas nutupdytas Minske
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad ankstyvą gegužės 23-iosios popietę Vilniuje turėjęs leistis „Ryanair“ reisas nr. FR4978 iš Atėnų buvo nukreiptas į Minsko oro uostą. Baltarusijos valstybinis žiniasklaidos kanalas „BelTA“ pranešė, kad keleivinis laineris apgręžtas esą gavus „Hamas“ grasinimą apie orlaivyje esantį sprogmenį – pati „Hamas“ naujienų agentūrai „Reuters“ paneigė ryšį su įvykiu.
Aliaksandro Lukašenkos įsakymu lėktuvą eskortavo karinis naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24. Sprogmenų „Ryanair“ laineryje rasta nebuvo, o Vilnių jis pasiekė tik 21.27 val., vėluodamas daugiau nei septynias valandas.
Avialinijų sekmadienį išleistame pareiškime teigta, kad apie lėktuvui potencialiai kilusį pavojų pilotus įspėjo Baltarusijos oro eismo kontrolė, nurodžiusi tūpti Minske. Čia atlikus patikrinimus, orlaivyje nerasta jokių nepageidaujamų objektų ir 20.50 val. įgulai leista kilti į Vilnių. „Ryanair“ patikino apie incidentą, „kuris buvo ne avialinijų galioje“, informavusi nacionalines ir Europos saugumo institucijas.
LR užsienio reikalų ministerija sekmadienį skelbė turinti informacijos apie lėktuvu skridusius 149 asmenis, tarp jų 1 austras, 1 belgas, 1 bulgaras, 1 kiprietis, 3 vokiečiai, 1 ispanas, 9 prancūzai, 1 sakartvelietis, 11 graikų, 94 lietuviai, 2 latviai, 4 lenkai, 5 rumunai, 4 baltarusiai, 3 rusai, 2 sirai, 1 nigerietis. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis pirmadienį patikslino, kad lėktuvu iš Atėnų skrido 126 žmonės ir įgulos nariai, o po nutupdymo Minske Vilnių pasiekė 121 keleivis.
Baltarusijos sostinėje sulaikytas 26-erių žurnalistas, tinklaraštininkas ir aršus A. Lukašenkos režimo priešininkas R. Pratasevičius, 2015 m. kartu su Stepanu Putila „Telegram“ platformoje įkūręs kanalą „Nexta“.
Kaip rašo BBC, pernai „Nexta“ aktyviai nušvietė protestus prieš A. Lukašenką ir tebėra opozicijai svarbus komunikacijos kanalas, ypač Baltarusijoje vis smarkiau persekiojant žurnalistus ir blokuojant naujienų sklaidą. Pastaruoju metu R. Pratasevičius savo disidentišką balsą buvo perkėlęs į „Telegram“ kanalą „Belamova“, kuris yra antras pagal populiarumą Baltarusijos opozicijos kanalas po „Nexta“.
Gali grėsti mirtis
Kaip pranešė BNS, pernai lapkritį Baltarusijos pareigūnai išdavė R. Pratasevičiaus arešto orderį apkaltinę jį „masinių riaušių ir viešąją tvarką grubiai pažeidžiančių grupinių veiksmų organizavimu“, už ką gresia 15 metų nelaisvės.
Vaikinas taip pat įtrauktas į Baltarusijos sudarytą „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“ sąrašą – į tai savo „Twitter“ paskyroje R. Pratasevičius pašaipiai atsakė, kad yra „pirmasis per istoriją žurnalistas teroristas“. Vis dėlto pridėjus kaltinimus terorizmu, sulaikytajam grėstų 25 metai nelaisvės ar, pasak opozicijos, net mirtis.
Pati „Nexta“ apgaulės būdu perimtą skrydį vadino tiesiog lėktuvo užgrobimu ir ragino Baltarusijos veiksmus laikyti tarptautiniu terorizmu. Anot „The Guardian“, R. Pratasevičius anksčiau sekmadienį kolegoms išsakė nuogąstavimus pakeliui į oro uostą Atėnuose esąs sekamas. Rusiškai kalbantis asmuo neva stojo už jo į eilę ir mėgino nufotografuoti dokumentus. Nuo tos akimirkos daugiau žinių iš tinklaraštininko negauta.
Pirmadienio vakarą „Belamova“ paskelbė nepatvirtintą informaciją iš R. Pratasevičiaus motinos Natalijos Pratasevič, kad pablogėjus sveikatai jis atsidūrė Minsko ligoninėje. Televizijos kanalui „Belsat“ N. Pratasevič patvirtino, jog sūnus turėjo problemų su širdimi. Tarsi Baltarusijos tarnybų atsakas į gandus, po poros valandų valdžiai artimais kanalais paviešintas vaizdo įrašas, kuriame iš pažiūros aplamdytas R. Pratasevičius tikina, kad jam viskas gerai.
„Aš vardu Ramanas Pratasevičius. Vakar buvau sulaikytas VRM darbuotojų Nacionaliniame oro uoste Minske. Šiuo metu esu Minsko miesto 1-ajame tardymo izoliatoriuje. Galiu pareikšti, kad jokių sveikatos problemų, taip pat dėl širdies ar kokių nors kitų organų, man neiškilo. Darbuotojų elgesys su manimi – maksimaliai korektiškas ir atitinkantis įstatymus. Šiuo metu toliau bendradarbiauju su tyrimu ir duodu prisipažįstamuosius parodymus dėl masinių neramumų organizavimo Minsko mieste“, – kalba R. Pratasevičius medžiagoje, kurią Baltarusijos opozicija įvertino kaip nufilmuotą prievarta.
Taip pat pirmadienį 23-ejų S. Sapegos mama Rusijos BBC tarnybai pranešė, kad mergina šiuo metu laikoma Okrestino tardymo izoliatoriuje, garsėjančiame prastomis sąlygomis. Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos, Rusijos konsulas atsisakė padėti S. Sapegai – tėvai dukrai pasamdė advokatą.
Incidentą pasmerkusi Europa ėmėsi veiksmų
Į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo užgrobimas sulaukė griežtų įvertinimų iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo „Twitter“ paskyroje sekmadienį suskubo pareikšti „už bjauraus veiksmo stovint Baltarusijos režimą“ bei pareikalavo R. Pratasevičių paleisti tuoj pat.
Šios pozicijos G. Nausėda laikėsi ir pirmadienį prasidėjusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje – atvykimo pareiškime sankcijos Baltarusijai įvardytos prioritetiniu klausimu, įvykį minėjo ir kiti aukšti ES valstybių vadovai.
Prieš prasidedant EVT susitikimui, priverstinį civilinio orlaivio nutupdymą ir keleivių sulaikymą pasmerkė tiek EVT pirmininkas Charlesas Michelis, tiek ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis dar sekmadienio vakarą nacionalinėje žiniasklaidoje ragino aplenkti Baltarusijos oro erdvę bei drausti šios valstybės oro linijoms skristi virš ES.
Sutarimas dėl tokių sankcijų, nors ir raginamojo pobūdžio, buvo pasiektas aukščiausiu politiniu lygiu vėlų pirmadienio vakarą. EVT išplatintose išvadose dėl Baltarusijos deklaruojama, kad Europos valstybių vadovai „smerkia priverstinį „Ryanair“ orlaivio nutupdymą Minske 2021 m. gegužės 23 d. sukeliant grėsmę aviacijos saugai ir tai, kad Baltarusijos valdžios institucijos sulaikė žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir Sofią Sapegą.“
EVT pirmiausia reikalauja paleisti sulaikytuosius ir užtikrinti jų judėjimo laisvę, o incidentą skubiai ištirti ragina Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją. ES Tarybos prašoma tvirtinti papildomą nepageidaujamų asmenų ir subjektų sąrašą bei ekonomines sankcijas Baltarusijai, taip pat uždrausti Baltarusijos avialinijoms naudotis ES oro erdve ir oro uostais, o ES vežėjus vengti skrydžių virš A. Lukašenkos valdomos valstybės. „Europos Vadovų Taryba ir toliau skirs dėmesio šiam klausimui“, – patikinama pranešime.
Vienas iš tokių draudimų Lietuvoje įsigaliojo jau gegužės 25-osios rytą, 3 val. vietos laiku, Vyriausybei skubos tvarka nusprendus neleisti į Lietuvą ir iš jos skrendantiems lėktuvams kirsti Baltarusijos oro erdvę. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, ribojimai šiuo metu paveiks 26 skrydžių maršrutus, daugiausia pietų kryptimi – Turkiją, Graikiją ir kitas. Pasak ministro, tai reiškia, kad oro bendrovės turės pasirinkti kitą maršrutą. Draudimas nebus taikomas, jeigu lėktuvas tik kerta Lietuvos oro erdvę.
Šiuo metu iš Kauno oro uosto aviakompanijos „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skraidina bent šešiomis kryptimis, keliolika naujų reisų planuojama paleisti nuo birželio, tačiau situacija dėl COVID-19 pandemijos nuolat keičiasi.
Autoriai: Brigita Sabaliaskaitė, Dominykas Biržietis
