Lyginant su 2021 metų „Zapad“, šios pratybos bus kitokios, sako karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.
„Jeigu prieš tai buvusiose pratybose pagrindinis dėmesys buvo Rusijos galios rodymas ir visa galybė buvo įdarbinta tuose mokymuose, tai šiais metais tai viskas vyksta kukliau. Vis dėlto Rusijai dabar svarbiausia ne parodyti savo galybę, bet kariauti Ukrainoje.
Todėl šios pratybos, ko gero, bus mažiau pavojingos negu prieš tai buvusios. Rusija negalėtų perkelti savo karių iš Ukrainos, nes tokiu būdu susilpnintų savo pozicijas Ukrainoje ir perkeltų [pajėgas] prie žymiai galingesnio savo priešininko, kaip jie mano, prie NATO, sienos“, – komentavo D. Antanaitis.
Nors didžiausią dėmesį šiose pratybose atkreipiame į Rusiją, Baltarusija, nors ir priklausoma nuo Rusijos, taip pat turi savo tikslų.
„Baltarusijos tikslas, ko gero, yra vienas, – apsaugoti savo diktatorių Lukašenką nuo nuvertimo“, – svarstė D. Antanaitis.
Gynybos ir saugumo ekspertas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys taip pat atkreipia dėmesį į mažesnį pratybų mastą.
„Visi Rusijos kariniai ištekliai yra sutelkti ties Ukraina, todėl čia tikrai nebus kažkokių ypač masyvių pratybų. Jeigu lyginsime per paskutinius 20–24 metus, matyt, jos bus vienos mažesnių arba mažiausios pagal savo skaitlingumą“, – sakė jis.
Vis dėlto pratybų atgarsius Lietuva gali pajusti. Anot eksperto, neatmetama, kad Rusija su Baltarusija per „Zapad“ pratybas prieš Baltijos šalis ir Lenkiją imsis provokacijų, kibernetinių atakų, psichologinių operacijų ir kitų priešiškų veiksmų.
„Iš tikrųjų rusai kartu su baltarusiais ir kitais savo kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos dalyviais, (turiu omenyje, Armėniją, Kazachstaną, Turkmėnistaną) greičiausiai pasitestuos, kaip jie gali naudoti elektronines kovos priemones prieš Baltijos šalis, prieš kitas šalis, kurios yra arti Kaliningrado – tai, be abejo, Lenkija“, – komentavo A. Navys.
„Be abejo, galime matyti psichologines operacijas, dronų naudojimą. Dronų naudojimas yra daugiau pagąsdinimui, panikai sukelti. <...> Na, ir be hibridinių bandymų turbūt irgi neapsieisime. Tai yra sabotažai, diversijos. Greičiausiai jie tai pratinsis daryti“, – vardijo jis.
Įrašai apie pavojus šalies viduje, mįslingos žinutės – perspėja neužkibti
Jeigu dronų atakas arba migrantų antplūdį galime nesunkiai pastebėti ir įvardyti kaip prieš mus nukreiptus veiksmus, sudėtingiau suprasti, kas yra psichologinės operacijos.
Paprastai tariant, jos skirtos atkreipti gyventojų dėmesį, sukelti neigiamas emocijas ir priversti imtis (dažnai neapgalvotų) veiksmų. Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgas kūręs A. Navys pateikia keletą psichologinių operacijų pavyzdžių.
„Įsivaizduokite, kad Rusija socialiniuose tinkluose paskelbė, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje yra po vieną veikiantį diversantų būrį šaudyti arba paimti įkaitais žmones. Iš tikrųjų, nei diversantų, nei tokių veiksmų nebus, bet užtenka tai paskelbti socialiniuose tinkluose“, – paaiškino jis.
„Kitas pavyzdys galėtų būti, pavyzdžiui, bandymas išsiųsti daliai gyventojų SMS žinutes, kad sprogo Astravo atominė elektrinė. Aš, aišku, nemanau, kad jie tą darys, nes tai jau būtų operacijos pradžia, bet jeigu klausiate, kaip tai pasireiškia, tai vienas iš būdų yra tokių žinučių išsiuntimas, tai irgi yra psichologinė operacija“, – pasakojo A. Navys.
2023 m. Eurostato duomenimis, lietuviai yra vieni patikliausių Europoje. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų netikrina internete rastos informacijos, kai tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis rodo, kad daugiau nei pusė ES gyventojų informaciją tikrina.
Tad ką daryti pastebėjus sensacingą ar baimę keliančią žinią, ypač tuo metu, kai vyks „Zapad-2025“? Anot A. Navio, svarbiausia informaciją patikrinti.
„Jeigu gavote kažkokią žinutę arba informacijos dozę, kažką perskaitėte feisbuke, pažiūrėjote Janutienės laidą ir jums tai sukėlė labai didelę emociją, paprastai tai yra baimė. Aišku, gali būti pavydas, retais atvejais džiaugsmas, bet paprastai tai yra neigiama emocija: baimė, išgąstis, neapykanta, pavydas.
Tada mes iš karto norime veikti, bet reikėtų sugebėti sustoti ir paklausti savęs, kodėl kažkas labai nori, kad mes išsigąstume, pavydėtume ar nekęstume ir pultume kažką daryti? Tokią informaciją reikia visada pasitikrinti“, – pabrėžė gynybos ir saugumo ekspertas.
Ekspertas pataria pasižiūrėti, ar apie minimą įvykį nepraneša patikimos žiniasklaidos priemonės, o jeigu kyla abejonių, paskambinti specialistams.
„Jeigu kalbame apie Vilniaus miestą, Vilniaus mieste yra civilinės saugos karštoji linija 19101. Jūs pasižiūrite, pasiklausiate, ar tikrai kažkas įvyko“, – patarė A. Navys.
Primename, kad apie saugumo situaciją šalyje praneša policija, kariuomenė, o pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms galima sužinosite svetainėje LT27.lt.
Štai ką daryti pamačius įtartiną daiktą ar asmenį
Paklaustas, į ką „Zapad-2025“ metu atkreipti dėmesį Lietuvos gyventojams, D. Antanaitis akcentuoja, kad pirmoje vietoje – informacinis saugumas.
„Svarbiausia yra informacinis saugumas. Negaudyti gandų ir jų neskleisti. Vadovautis tiktai oficialia informacija“, – komentavo karybos ekspertas.
„Niekas nedaro tiek daug žalos kaip klaidinga informacija, nes su gavus klaidingą informaciją padarai klaidingus vertinimus, kas priveda prie klaidingų veiksmų, o tai priveda prie siaubingų pasekmių“, – pridūrė jis.
Antra, anot D. Antanaičio, svarbu suvokti, kad Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų metu Lietuvoje gali pasitaikyti incidentų.
„Klausimas, ar kažkas galėtų kirsti mūsų sieną kažkas? Be abejo, kad gali. Prisiminkime ir tą atvejį, kada Lietuvos pilietis padauginęs alkoholio su mašina taranavo ir įvažiavo į Baltarusijos teritoriją. Kad kažkoks panašus įvykis neįvyktų, aš tikrai negaliu garantuoti. Aš manau, kad tai tikrai įmanoma, bet vėlgi, į viską reikia žiūrėti šaltai, be panikos ir pasikliauti tik oficialia informacija“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Pastebėjus ką nors įtartino, gyventojai turėtų ne mėginti patys grėsmę šalinti, o nepanikuoti ir pranešti tarnyboms.
„Kiekvieno gelbėtojo pirmoji taisyklė – pats gelbėtojas privalo būti saugus, nes kitu atveju ir nukentėjusysis bus miręs, ir gelbėtojas nužudytas. Todėl jeigu žmonės kažką pamato, visų pirma reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Nebandyti vaidinti visažiniais ir visagaliais arba kad nieko nevyksta. Tiesiog pranešti toms tarnyboms, kurie tai sutvarkys. Jeigu matote įtartinai besielgiančius žmones, taip pat reikia pranešti bendruoju telefonu 112“, – priminė D. Antanaitis.
Ar sulauksime puolimo?
Atsargos karininkas Vaidotas Malinionis sako, kad nėra indikacijų, jog per arba po pratybų galėtų įvykti Baltijos šalių puolimas.
„Aš manyčiau, kad reikėtų pasitikėti mūsų žvalgybų vertinimu, nes informacija dalijasi ne tik Lietuvos žvalgyba, bet ir visos NATO žvalgybos. Grėsmių, kad kažkas dabar turėtų įvykti, tokių indikacijų nėra“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
Gynybos ekspertas pažymi, kad pratybose dalyvausiančių karių kontingentas, prieinamais duomenimis, nėra labai gausus. Skaičiuojama, kad Baltarusijos teritorijoje gali treniruotis apie 10 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių. Iš viso pratybose „Zapad-2025“ turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. karių, tai yra beveik 7 kartus mažiau nei 2021 m.
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antrino, kad dabar užpuolimo tikimybė yra mažesnė nei 2021 m., nes tuomet pasiruošimo mastai buvo kur kas didesni.
„2021 m. metais buvo pasirengimai agresijai Ukrainoje. Mastai buvo neįmanoma dideli, užtai pas mus buvo baimės – prieš ką jie iš tikrųjų ruošiasi? Gal visai ne prieš Ukrainą, gal prieš Baltijos šalis? Gal prieš Lietuvą konkrečiai? Tada buvo tikrai daug nerimo dėl to, bet mastai buvo didesni“, – kalbėjo jis.
„Dabar, vykstant karui Ukrainoje, savaime suprantama, jie negali pajėgų panaudoti kokiems nors pratybų demonstravimo tikslams tokiu kiekiu, kokiu anksčiau sau leido. <...> Jiems reikia pajėgų, nes jie dega kiekvieną dieną ir reikia tos patrankų mėsos“, – paaiškino A. Anušauskas.
Rugsėjo 12 d. prasidės „Zapad-2025“ pratybos
Skelbiama, kad pratybos „Zapad-2025“ vyks rugsėjo 12–16 d., tačiau provokacijų tikimybė išlieka ir prieš pratybas, ir po jų. Pratybos, planuojama, vyks Baltarusijos teritorijoje.
Pratybos „Zapad“ vyksta kas ketverius metus, paskutinį kartą jos surengtos 2021 m.
Nors nuo 2021 m. buvo planuojama pratybas organizuoti kas dvejus metus, 2023 m. pratybos buvo atšauktos.
„Zapad“ pratybos rengiamos nuo sovietų laikų.
Pratybų metu Rusijos ir Baltarusijos kariai tikrina planus, kaip kariauti su lygiaverčiu ir stipresniu priešu Vakaruose. Scenarijai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, per 2009-ųjų „Zapad“ pratybas buvo imituota branduolinė ataka prieš Lenkijos sostinę Varšuvą.
Per pastarąsias pratybas 2021 m. „Zapad“ apėmė beveik visą Baltarusijos teritoriją. Prieš pratybų oficialią pradžią vyko visa serija parengiamųjų mokymų.
Po kelių mėnesių nuo šių pratybų, 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Kokie judėjimo draudimai?
Artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę. Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija, tokį sprendimą priėmė Susisiekimo ministerija, sulaukusi kariuomenės vado prašymo.
„Tai padaryta atsižvelgiant į saugumo situaciją ir visuomenei kylančias grėsmes, įskaitant rizikas, kylančias civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į poreikį sukurti reikiamas sąlygas Lietuvos kariuomenei vykdyti įstatymų nustatytas užduotis taikos metu reaguojant į tokius ir panašius oro erdvės pažeidimus“, – teigiama ministerijos komentare.
Draudimas orlaiviams skraidyti dalyje pasienio teritorijos galios iki spalio 1 dienos. Skrydžiai draudžiamosiose zonose galimi tik išskirtiniais atvejais gavus Lietuvos kariuomenės vado leidimą.
„Jį gali būti prašoma pratęsti, jei grėsmė dėl nepilotuojamų orlaivių patekimo į Lietuvos oro erdvę nesumažės“, – teigiama komentare BNS.
Apie kitus draudimus, kurie paveiktų judėjimą Lietuvos teritorijoje, nėra skelbiama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
