Daugiau apie tai, ar tikrai JAV nutrauks svarbią karinę paramą Baltijos šalims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Artėja „Zapad“ pratybos, gyventojams išties tai svarbus momentas, visi stebi, kas vyks toliau. Ar galėtumėte palyginti tai, ką matome šiemet, su praeitimi, kokios pratybos būdavo anksčiau ir kokia situacija buvo Lietuvoje?
A. Anušauskas: Iš tikrųjų sunku lyginti, mastai ne tie. 2021-aisiais metais tai buvo pasirengimas agresijai prieš Ukrainą – mastai buvo neįtikėtinai dideli. Dėl to pas mus buvo didelės baimės, prieš ką jie iš tikrųjų ruošiasi?
Gal visai ne prieš Ukrainą, gal prieš Baltijos šalis, gal prieš Lietuvą konkrečiai. Tada tikrai buvo daug nerimo, bet mastai buvo tiesiog didesni. Dabar, vykstant karui Ukrainoje, savaime suprantama, jie negali pajėgų pratybų demonstraciniams tikslams panaudoti tokio kiekio, kokio anksčiau sau leido, nes jiems ir prie Pokrovsko, ir dar kur nors reikia pajėgų, nes jos dega kiekvieną dieną ir jiems reikia vis daugiau patrankų mėsos, tačiau hibridinis poveikis Baltijos šalims, kurios vis tiek atsidurs greta pratybų teritorijos, gali būti didesnis, juo labiau, kad tuo pačiu metu ir pas mus vyks pratybos.
Sakyčiau, tai tikrai tinkama atsvara anai pusei ir mastas tinkamas. Kiek ten 17 tūkst. žmonių per rugsėjo-spalio mėnesį, atitinkamai, sakė, bus 10 tūkst., tačiau šioje vietoje, kaip išlaikyti šaltą protą, jeigu kas nors įvyksta, koks nors hibridinis veiksmas?
Mes pastebėjome, kad kai dronas pas mus įskrido, kiek buvo Lietuvoje ne tik nerimo, bet ir tarpusavio kaltinimų bei aiškinimosi, kas kaltas. Lyg nuo to kalto suradimo situacija pasikeis ir staiga nebeliks tų hibridinių veiksmų.
Po Lietuvos, Estijoje sprogo ukrainietiškas dronas, Lenkijoje sprogo rusiškas dronas. Šiuo atveju valdžios institucijų komunikavimas turi būti tinkamas, manau, atviras, aiškus, neslepiant faktų, nemanipuliuojant kokiais nors politiniais tikslais, o tiesiog aiškiai pasakant, kokia reali situacija, galbūt pasitelkiant žvalgybos tarnybų informaciją arba leidžiant joms komunikuoti, gal pasitikėjimas būtų didesnis.
Šioje vietoje tiesiog reikia išlaikyti šaltą protą ir daryti reikalingus darbus tyliai, ramiai. Jeigu ko nors reikia įsigyti, tai reikia įsigyti kuo greičiau, galbūt pagreitinant kai kuriuos etapus, nes suprantu, kad kokios nors studijos darymas, vertinimai gali užtrukti – mes tiek laiko prabangos neturime.
Dėl tų įsigijimų kyla įvairiausių klausimų, diskusijų – ar įmanoma taip greičiau viską padaryti, susitvarkyti? Jūs galbūt iš patirties galėtumėte pasakyti?
A. Anušauskas: Viskas įmanoma. Priklauso nuo žmonių, komandos, kurie tai daro. Krašto apsaugos ministerija tikrai turi kompetentingų žmonių, kurie gali tai padaryti, ir atitinkamos agentūros, dirbančios pirkimų srityje, irgi gali.
Tik reikia pastebėti, kad vis dėlto per pastaruosius ketverius metus pirkimų skaičius pas mus padaugėjo bene penkis kartus. Žmonių skaičius nežymiai padidėjo, krūvis taip pat atitinkamai padidėjo tiems žmonėms, reikia matyti realią situaciją.
Galbūt išnaudoti kokias nors kitas galimybes, partnerystę su kitomis šalimis, kad reikalingą gynybinę ginkluotę, artimojo nuotolio, įsigyti kuo greičiau. Rasti barterinių mainų formas, kad ta ginkluotė būtų tiesiog mūsų miestuose. Pirmiausia, žinoma, kalbame apie Vilniaus gynybą.
Kaip jūs norėtumėte sureaguoti dėl tos gynybos ir apsiginklavimo?
V. Malinionis: Yra tokia patarlė: „Penki virėjai neišvirs sriubos.“ Dėl to turime daugiau pasitikėti institucijomis. Aišku, diskusijos ir vertinimai, tarpinstitucinė sąveika šiuo atveju, pavyzdžiui, Nacionalinis gynybos komitetas iškėlė klausimų dėl tam tikrų ministerijos įsigijimų.
Įvyko diskusija, įvyko pasiteisinimai, pasiaiškinimai, ir manau, kad priimtas sprendimas bus turbūt pats geriausias. Aišku, net ir šeimoje du žmonės susiginčija, kas yra svarbiau šeimai, tai įsivaizduokime, kai yra tokie dalykai.
Kitas dalykas, vis tiek manau, kad pagrindinis valstybės gynybos komponentas yra organizuoti žmones – paruoštas, apmokytas, organizuotas rezervas. Šie dalykai turi būti žiūrimi, nes jeigu neturėsime žmonių, nepadės jokie dronai ir panašiai.
Kaip mums sekasi ruoštis? Ką matote su rezervais ir su šauktiniais? Ar viskas dėliojama taip, kaip turėtų būti?
V. Malinionis: Manyčiau, prasidėjo komendantinių vienetų formavimai, bet trūksta tempo. Galėčiau pakritikuoti ir lyderius, kad nėra pavyzdžių. Kodėl, tarkime, mūsų prezidentas negali dalyvauti rezervo mokymuose kaip rezervistas ir tai parodyti? Kodėl negalima skatinti piliečių jungtis? Iš Krašto Apsaugos Ministerijos išėjo iniciatyva: „Prašome, ateikite į tas komendantūras.“
Nenoriu dabar sumeluoti, koks skaičius, bet ten per pirmuosius kelis mėnesius buvo gal 3 tūkst. savanorių, nedaug, pavyzdžių jokių nebuvo. Ministerija viena inicijavo, ir tuo viskas pasibaigė.
Palaikymo nacionaliniu lygiu nebuvo – kur prioritetai? Čia turi būti lyderystė.
A. Anušauskas: Aš buvau užsirašęs į komendantinį vienetą, tik mane išbraukė, nes, matote, politikai ne visada gali priklausyti kariuomenei. Tai laikoma kariuomenės dalimi, tokie įstatymai pas mus.
Be abejonės, pavyzdžių gal paieškojus yra – ir buvusioje vyriausybėje, ir Šaulių sąjungoje, ir visa kita, tačiau šiuo atveju, manau, kad mes kalbame apie tuos sprendimus, kurie greitai galėtų užtikrinti minimalią oro erdvės apsaugą nuo, sakyčiau, gal ne itin pavojingų, bet sukeliančių daug aistrų visuomenėje dronų.
Jeigu pataikęs į asmenį, gali nužudyti, bet bent jau minimalią antidroninę uždangą galima sukurti. Iš tikrųjų yra pasiūlymų ir dėl dronų sienos, ir visa kita, ir ten dirbo specialistai, ekspertai ties ta koncepcija.
Manau, kad ministerija šioje vietoje turi parodyti didesnę lyderystę ir neatmetinėti idėjų, net jeigu jas siūlo politiniai oponentai, o tiesiog kartu daryti tuos darbus.
O tai daug pinigų reikalautų?
A. Anušauskas: Paskaičiuota 60 mln., lyginant su transporto lėktuvais, tai yra labai nedidelė dalis, dešimtadalis tos sumos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
