„Prezidentas žiūri neigiamai (į tokius siūlymus – BNS), nes gynybos išlaidos, arba kitaip valstybės apginamumas nėra mainų objektas“, – Žinių radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.
BNS rašė, kad Vyriausybė siūlo kitais metais gynybai skirti apie 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba beveik 4,8 mlrd. eurų.
Valdančiųjų „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis mano, kad gynybai turėtų būti skiriami 5 proc. ekonomikos dydžio, o svarstant biudžeto projektą komitetuose šios partijos atstovai siūlė įvairias iniciatyvas suplanuotų asignavimų krašto apsaugai sąskaita.
Pasak V. Augustinavičiaus, Vyriausybės numatytas finansavimas gynybai yra būtinas siekiant laiku vystyti kariuomenės diviziją ir kitus pajėgumus.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas taip pat pabrėžė, kad gynybos išlaidos yra specifinės, nes dalis jų – avansai už vėliau pristatytiną ginkluotę – neįskaičiuojamos į einamųjų metų valdžios sektoriaus deficitą.
Jo teigimu, dėl to siūlymai mažinti finansavimą gynybai kitų poreikių sąskaita yra nekorektiški fiskaliniu požiūriu, o jų turinys yra nesuderinamas su valstybės tikslais.
Anot V. Augustinavičiaus, nuo 2019 metų apie 5 proc. punktais augantis BVP perskirstymas per valstybės biudžetą ir tai leidžia vienu metu „įgyvendinti ir gynybos tikslus, ir vykdyti aktyvią socialinę programą“.
Antradienį Seime vyks pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas.
Savo nuomonę dėl biudžeto projekto išsakys frakcijų ir komitetų atstovai, parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas informuos, kiek ir kam lėšų Vyriausybei siūloma rasti papildomai.
BFK praėjusią savaitę pasiūlė dėl visų maždaug 1,1 mlrd. eurų vertės komitetų ir Seimo narių siūlymų apsispręsti Vyriausybei.
Kaip rašė BNS, parlamentarai siūlo papildomai rasti pinigų kultūros darbuotojų, mokytojų, statutinių pareigūnų, socialinių darbuotojų bei slaugytojų algoms bei pensijoms didinti, taip pat infrastruktūrai, pastatų statybai ir rekonstrukcijai, keliams, žemės ūkiui, socialinėms paslaugoms, kultūros centrų remontui.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.
Numatoma, kad grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 proc., valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Antrasis svarstymas vyks vėliausiai gruodžio 9-ąją, o galutinis balsavimas numatytas viename artimiausių posėdžių po to.
