Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Savanaudiško diskriminuojančio „va bank“ žaidimo tikslas... (Pauzė.)“, – ši 14 sekundžių tyla pirmosios Lietuvos ponios kalboje įsivyravo iškilmingo renginio „Auginu Europą 2025“ metu.
„Holistinis „soft power“ failas yra priešnuodis visiems bedvasiams, bejausmiams, empatijos nepažinusiems režimams“, – kalboje sakė D. Nausėdienė.
Dėl 1 dalyko pagyrė Dianą Nausėdienę
Mažai kam suprantami, komplikuoti terminai, tarptautiniai žodžiai suplakti į vieną sakinį – tokie vertinimai ir reakcijos po šios kalbos susprogdino socialinius tinklus. Vienas iš sureagavusiųjų – viešosios kalbos ekspertas Igoris Vasiliauskas. Ką galėjo reikšti ši 14 sekundžių tyla?
„Iškirpo pati ir pradėjo, tiesiog pasakė: „velniai nematė“ ir skaitau nuo kitos eilutės. Žmonės taip nekalba, taip kaip perskaitė Prezidentienė“, – teigė viešosios kalbos ekspertas I. Vasiliauskas.
Specialistas mano, kad Pirmoji Lietuvos ponia kai kurių žodžių ir minties jungčių tiesiog pati nesuprato.
„Beveik esu tikras – ji iš anksto nesiruošė. Ji neperskaito teksto, nesusipažįsta, maža to, nepakanka skaityti tiesiog tyliai mintyse. Tokios „kliurkos“ yra ne pirmą kartą, tai nėra precedentas“, – teigė I. Vasiliauskas.
Tačiau viešosios kalbos ekspertas, vis dėlto, turi ir pagyrų D. Nausėdienei:
„Ji vis dėlto išlaiko veidą ir skaito tekstą toliau – ji nenulūžta. Čia retas atvejis“, – teigė I. Vasiliauskas.
Viešosios kalbos ekspertas net kelia teoriją, kad kalbą galėjo parašyti ne pati pirmoji Lietuvos ponia: „Kas norėjo pagreitinti kalbos rašymą, pasinaudojo tuo plastmasiniu, sintetiniu dirbtiniu intelektu.“
Ar galėjo kalbą parašyti dirbtinis intelektas?
Paklausėme dirbtinio intelekto specialistų – ką jie mano apie šią versiją?
„Žinoma, yra tikėtina, kad buvo prikišę prie dirbtinio intelekto savo nagus, prie šito teksto, bet negalime tvirtinti nei šimtu, nei kažkiek procentų. Gal kažkas surašė savo mintis ir paprašė kažkaip pertvarkyti“, – svarstė dirbtinio intelekto specialistas Tomas Sakro.
Prezidentūra detaliai paaiškinti, kaip gimė tokia kalba, vengia ir apsiriboja trumpu komentaru.
„Ar ją peržiūrėjo, gal žinot? – Kas peržiūrėjo? – Kokie nors kalbininkai, specialistai, ar turite komandą šituo klausimu? – Visas Pirmosios ponios kalbas rengia ji pati“, – teigė prezidento patarėjas Ridas Jasulionis.
O kad žmonės ruošdami kalbas naudojasi dirbtiniu intelektu – ne paslaptis. Pasak specialistų, šis įrankis jau tapo daug „žmogiškesnis“.
„Jis išmoko kalbėti kaip žmonės, jei jo paprašei būtent to. Jis tapo protingesnis, sumanesnis“, – teigė dirbtinio intelekto specialistas T. Sakro.
Dirbtinio intelekto „ranką“ išduoda brūkšnys
O štai universitetų dėstytojai įžvelgia problemą – baiminasi, kad ateities kartos nebemokės mokytis.
„Didesnis dėmesys pradedamas skirti atsiskaitymui žodžiu, kad studentas gebėtų paaiškinti. Praktiškai nėra nė vieno studento, dėstytojo, kurie nesinaudoja dirbtinio intelekto įrankiais“, – patikino Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Olga Kurasova.
Tyrimai atskleidžia, jog dirbtinį intelektą Lietuvoje naudoja apie 69 proc. gyventojų. Tad kaip atskirti, kada tekstas parašytas dirbtinio intelekto? Pasak specialistų, tekste didžiulis paveiksliukų kiekis arba specifiškai atrodantis ilgas brūkšnys išduoda, kad jį rašė ne žmogus.
„Mes prieinam tą ribą, kai tai darosi beprasmiška ir peržengsim tą ribą, kai nebegalėsim to atskirti paprasčiausiai“, – teigė dirbtinio intelekto specialistas T. Sakro.
Bet ar dirbtinis intelektas prisidėjo prie Dianos Nausėdienės kalbos, ar ne, išlieka paslaptimi.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
