„Gavus Seimo priimtus Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimus Prezidentui buvo svarbu, ar juose įteisinti du principai – valstybės teisė ginti savo sienas ir žmogaus teisė gauti prieglobstį nuo karo, ar nuo nusikalstamų režimų persekiojimo kilmės valstybėse.“, – teigiama penktadienį BNS atsiųstame komentare.
„Prezidentas pažymi, kad Lietuva jau yra patyrusi hibridinę ataką, kuri tebesitęsia siekiant sąmoningai sukurti neteisėtus migrantų srautus. Valstybė turi būti pasiruošusi užtikrinti savo ir tuo pačiu ES išorės sienos saugumą“, – teigiama jame.
Pasak komentaro, Šalies vadovui taip pat svarbu, kad Lietuva gerbtų žmogaus teises ir karo bei kiti pabėgėliai „ir toliau teisėtais būdais galėtų pateikti prašymą ir gauti prieglobstį mūsų šalyje, kad besitraukiantieji nuo nusikalstamų režimų persekiojimo žmonės ir toliau galėtų humanitariniais tikslais patekti į Lietuvą“.
„Minėtose įstatymo pataisose įtvirtinti abu šie principai, todėl prezidentas jas pasirašė“, – teigia Prezidentūra.
Penktadienį prie Prezidentūros vyksta protestas prieš apgręžimus, po to, kai Seimas antradienį įstatymu įteisino migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Iki šiol tai leido Vyriausybės nutarimas dėl nepaprastosios padėties.
Renginys organizuotas teigiant, jog prezidento veto yra „paskutinis demokratijos saugiklis“, tačiau šalies vadovas minėtas pataisas pasirašė trečiadienį.
Nors Prezidentūra paprastai pati viešai praneša apie šalies vadovo sprendimus dėl platesnių diskusijų keliančių įstatymų, šį kartą ji to nepadarė, o apie pataisų pasirašymą informavo po žurnalistų užklausų.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisos įsigalios gegužės 3 dieną.
Jose numatyta, kad esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu gali priimti sprendimą, jog užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.
Nurodoma, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam užsieniečiui.
Įstatymo pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos, kurių teigimu, taip būtų įteisinti tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Pataisas inicijavusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad jos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo, ir būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus. Ministerija taip pat pažymi, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.
Migrantų apgręžimas pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
