Jo teigimu, blogiausias sprendimas būtų apskritai nepaleisti galimybių paso ar kurti jį labai platų bei sudėtingą.
„Vidiniai pasai yra labai skirtingi: Danijoje naudojamas plačiai – lankant kavines ar kirpyklas, ir tuomet labai kyla klausimų dėl testavimo ir galimybės užtikrinti plataus masto testavimą. (...) Prezidentūros nuomone, turbūt palankesnis sprendimas yra greitesnis ir siauresnis, tarkime, liečiantis tam tikrus kultūrinius ar sportinius renginius, galimybę lankyti globos namus, ligonines, kas nereikalautų didelių testavimo apimčių“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.
Jo vertinimu, jei galimybių pasas leistų būti kavinių ar restoranų viduje, kurių yra šimtai tūkstančių, tuomet užtikrinti testavimą tūkstančiams žmonių per dieną nebūtų įmanoma. Jis sakė, kad pradėjus nuo siauresnių sprendimų, vėliau veiklas būtų galima plėsti.
Anot patarėjo, galimybių pasas užtikrintų skaidrumą ir tam tikrą tvarką.
„Galimybių pasas turėtų užtikrinti validacijos galimybę, nes šiuo metu turime nemažai atvejų, kai tiesiog oro uoste žmonės ar neužpildo informacijos, ar tiesiog praeina tuos postus ir nėra sužiūrima, įsitikinama kad tikrai tie žmonės vakcinuoti ir panašiai“, – teigė S. Krėpšta.
Galimybių paso koncepciją Vyriausybė aptarė pirmadienį per neformalų ministrų pasitarimą, tikimasi dėl jo galutinai sutarti trečiadienį.
Galimybių pasas Lietuvoje turėtų pradėti veikti anksčiau nei planuojamas Europos Sąjungos žaliasis sertifikatas. Ateityje ketinama šias dvi sistemas integruoti.
Abejonių dėl lietuviško galimybių paso tikslingumo yra išsakiusi Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, jau birželį laukiant ES dokumento, „nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tai būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą. Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas unikalus QR kodas, kuris leistų patvirtinti apie turimą imunitetą.
Ministerijos teigimu, toks pasas galėtų leisti teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, laisvalaikio pramogas ir pan.
