Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas S. Skvernelis pagrindines savo rinkimų programos nuostatas trečiadienį pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Pristatymą moderavo profesorius Ramūnas Vilpišauskas, o kandidato programą komentavo instituto dėstytojai.
Kova su korupcija
Savo programos pristatymą S. Skvernelis pradėjo nuo tiesioginių prezidento pareigų – teisingumo ir teismų sistemos. Anot pretendento į kandidatus, šiuo metu kova su korupcija einasi vis dar nepakankamai sėkmingai.
„Vis dar nesugebame padaryti lūžio kovoje su korupcija. Ką parodė teismų istorija, tas lūžis neįvyko. Todėl reikalinga teismų sistemos reforma arba pertvarkymas ir atitinkamų standartų įtvirtinimas dėl sumažintos galimybės piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kuomet bylos nagrinėjimas išsitęsia“, – savo programos gaires pristatinėjo S. Skvernelis.
Anot prezidento posto siekiančio premjero, Lietuvoje korupcinių bylų sprendimas nepasiekia rezultato dėl specialistų trūkumo, trūksta lyderystės kovojant su neteisėtu praturtėjimu, per mažai užtikrinamas viešojo intereso gynimas.
Didesnį dėmesį S. Skvernelis skirtų ir specialiosioms tarnyboms bei žvalgybos institucijoms, nes jos, anot premjero, „parodo politikams labai svarbias kryptis, kylančias grėsmes nuo ekonominių iki politinių, situaciją šalies viduje“.
Griežtas ne bendrai ES kariuomenei
Kalbėdamas apie savo užsienio politikos viziją, S. Skvernelis teigė, kad jam svarbiausia ne personalinė, o nacionalinė užsienio politika bei mūsų valstybės gyventojams naudingų sprendimų priėmimas.
Prioritetinė užsienio politikos sritis, anot S. Skvernelio, turėtų būti santykiai su JAV ir NATO.
„Reikia juos puoselėti ir skirti didesnį dėmesnį nei iki šiol. Tai tiek ekonominis bendradarbiavimas. Labai svarbus dalykas šioje srityje – Jungtinių pajėgų buvimas Europoje ir šiame regione. Džiaugiuosi, kad esame ta šalis, kuri sugebėjo skirti 2 proc. nuo BVP gynybai, iki 2030 m. turėsime 2,5 proc.“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Vis dėlto prezidento posto siekiantis premjeras sako niekada nepritarsiantis pozicijai dėl bendros Europos kariuomenės įsteigimo
„Tai, mano nuomone, būtų smūgis aljansui, bandymas pakeisti vienintelį mūsų saugumo garantą“, – teigė S. Skvernelis.
Klabėdamas apie santykius su Rusija, S. Skvernelis sakė, kad Lietuva savo oficialios pozicijos keisti neturėtų, kol nesimatys signalų dėl pokyčių Kryme, Ukrainoje, demokratijoje ar žmogaus teisių srityse. Vis dėlto tam tikrą bendravimą su Rusija S. Skvernelis palaiko.
„Techniniame lygmenyje, mūsų nacionalinio saugumo klausimais, apie kontrabandą, nelegalią migraciją, su šia šalimi privalome bendrauti“, – sakė premjeras.
Nemokamos studijos
Vadinamąją „dviejų Lietuvų“ problemą S. Skvernelis siūlo spręsti į regionus pritraukiant investuotojus, prezidentui atliekant diplomatinę rolę užsienyje pristatant galimybes investuoti Lietuvoje.
Taip pat pretendentas į kandidatus kalba apie nemokamas bakalauro studijas Lietuvos gyventojams bei subsidijas studentams, norintiems siekti aukštojo mokslo geriausiuose pasaulio universitetuose.
Bizūnas ir meduolis
VU TSPMI dėstytoja Nerija Putinaitė S. Skvernelio programą vertina pagal „bizūno ir meduolio“ principą. Jos akimis, bizūnas šiuo atveju yra S. Skvernelio žadama kova su korupcija, o meduolis – visa tai, kad žadama vargingai gyvenantiems, studentams ir regionams. Tačiau ,anot N. Putinaitės, šios programos įgyvendinamumas kelia klausimų.
„Manyčiau, ta vizija daug kam gali būti patraukli, bet ji kelia klausimą apie įgyvendinamumą. Antras dalykas, kaip ta vizija apeliuoja į tokius žmones, kaip aš. Tai labai ambicinga programa, paminėtas mokesčių mažinimas, bet drauge yra labai didelės išlaidos skurstantiems, šeimoms, vargšams. O kaip tuos pinigus atrasti? Manau, prezidentas labai sunkiai gali įsiterpti į pinigų įterpimo mechanizmą“, – programą vertino N. Putinaitė.
12 kandidatų
Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje yra registruota 12 pretendentų į kandidatus į prezidentus. Tai Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Petras Gražulis ir Mindaugas Puidokas, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, premjeras Saulius Skvernelis, taip pat visuomenei mažiau žinomi Alfonsas Butė bei Kazimieras Juraitis.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
