Už antrosios kadencijos Daukanto aikštės rūmuose siekiantį G. Nausėdą gruodį būtų balsavę 25,8 proc. respondentų. Apklausos duomenimis, dabartinis šalies vadovas yra vienodai populiarus tarp visų socialinių ir demografinių grupių atstovų. Lapkritį jo palaikymas siekė 22,5 procento.
Artimiausiais G. Nausėdos varžovais išlieka I. Vėgėlė ir I. Šimonytė
Savo sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbusio advokato Igno Vėgėlės reitingas išaugo 4,9 proc. punkto – lapkritį už jį rinkimuose teigė ketinantys balsuoti 7,9 proc. respondentų, o gruodį – 12,8 procento.
Pandemijos metu išgarsėjęs teisininkas, apklausos duomenimis, daugiausia simpatijų turi tarp žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimo gyventojų.
Už į trečią poziciją nukritusią, tačiau paklaidos ribose nuo I. Vėgėlės atsiliekančią ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę savo balsą šalies vadovo rinkimuose lapkritį buvo pasiruošę atiduoti 9,1 proc. apklaustųjų, o gruodį – 10,4 procento.
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams (TS-LKD) rinkimuose atstovausiančią premjerę labiausiai palaikantys teigė didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai.
Ketvirtoje vietoje – savo sprendimo vis dar nepaskelbusi V. Blinkevičiūtė
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi savo sprendimo, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, iki šiol nepaskelbusi opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją, kaip rodo apklausa, palaikytų 6,6 proc. Lietuvos gyventojų (lapkritį – 7,1 proc.).
Taip pat 3,8 proc. apklaustųjų gruodį savo balsą būtų atidavę buvusiam Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui, Laisvės partijos kandidatui Dainiui Žalimui. Lapkritį jį būtų palaikę 5,5 proc. respondentų.
Nedaug nuo D. Žalimo atsilieka ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (LVŽS) kandidatas Aurelijus Veryga, už kurį gruodį būtų balsavę 3,5 proc. šalies gyventojų (lapkritį – 2,7 proc.).
Be to, 2 proc. šalies gyventojų gruodį teigė norintys savo balsą atiduoti už Seimo narį Remigijų Žemaitaitį. Lapkritį jį palaikė 3,3 procento.
Kiti kandidatai surinko mažiau kaip po 2 proc. simpatijų
Kiti kandidatai
Tyrimo duomenimis, 11,3 procento apklaustųjų gruodį būtų pasirinkę kitą kandidatą nei prieš tai minėtus. Visgi kiti žinomi kandidatai į šalies vadovo postą surinko mažiau kaip po 2 procentus Lietuvos gyventojų balsų.
Tarp jų save išsikėlę gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas bei įvairių protesto akcijų dalyvis Antanas Kandrotas-Celofanas, kurio pirmadienį savarankišku politinės kampanijos dalyviu antrą kartą nesutiko registruoti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Taip pat Lietuvos regionų partijos remiamas Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Kaip rodo apklausa, 16,6 proc. gyventojų dar neapsisprendė už kurį kandidatą balsuotų, o 7,2 proc. teigė apskritai neketinantis to daryti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų gruodžio 15–23 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
