Šalies vadovas pasidžiaugė itin gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais ir pabrėžė poreikį stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą.
Pasak Prezidentūros, susitikime daugiausia dėmesio skirta regioninio saugumo klausimams. G. Nausėda akcentavo, kad geopolitinė Lietuvos ir Lenkijos padėtis įpareigoja palaikyti kiek įmanoma glaudesnius santykius saugumo ir gynybos srityje. Pasak šalies vadovo, Lietuva vertina Lenkijos indėlį į transatlantinio ryšio stiprinimą ir mūsų regiono saugumą NATO kontekste.
Abi šalys palankiai įvertino ką tik pasibaigusio NATO vadovų susitikimo rezultatus: sprendimą tęsti NATO atvirų durų politiką ir palaikyti Aljanso partneres, ypač Ukrainą ir Sakartvelą, įtvirtintą Aljanso poziciją situacijos Baltarusijoje atžvilgiu bei sprendimą NATO viršūnių susitikimą surengti Lietuvoje.
Prezidento ir Lenkijos Seimo vadovės susitikime taip pat aptarta padėtis Baltarusijoje. Pasak G. Nausėdos, būtina telkti tarptautinę paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei ir režimo represijų aukoms. Prezidentas atkreipė dėmesį į režimo šantažą pasitelkiant nelegalią migraciją į Lietuvą ir pažymėjo, kad būtina įdėmiai vertinti regiono saugumo padėtį ir stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą.
Šalies vadovas pasidžiaugė sutampančiu Lietuvos ir Lenkijos požiūriu į Rusijos keliamą grėsmę ir Europos Vadovų Tarybos posėdyje pasiektu principingu sutarimu nerengti Rusijos ir 27 ES valstybių narių susitikimo, kol Rusija nerodo jokių pažangos ženklų – nėra užtikrinamos žmogaus teisės šalyje, tebesitęsia padėties Ukrainoje eskalacija.
Valstybės vadovo teigimu, Rusijai tęsiant agresyvią politiką Ukrainoje ypač svarbu mobilizuoti tarptautinės bendruomenės politinę paramą Ukrainai. Tokią galimybę suteiks kitą savaitę Vilniuje vyksianti Ukrainos reformų konferencija.
