„Susitikimas su NATO Rytų flango valstybių vadovais yra labai svarbus signalas. Ne kartą per šiuos metus buvo paminėta, kad penkto straipsnio garantijos yra geležinės, jos yra labai tvirtos, tačiau jos turi būti pakaustytos ir politine dimensija, va tokiu politiniu dėmesiu, ir praktine dimensija, fiziškai stiprinant Rytinį flangą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
„Šita invazija NATO (...) įkvėpė antrą kvėpavimą“, – pažymėjo ji.
Užsitęsus Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, daugelis Bukarešto devyneto šalių nerimauja, kad jei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiseks Ukrainoje, jo kitu taikiniu gali tapti kiekviena iš šių valstybių.
Aljansui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
JAV prezidentas trečiadienį baigė savo keturių dienų vizitą rytinio NATO flango sąjungininkėse Ukrainoje ir Lenkijoje. Pirmadienį, kelios dienos prieš Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą metines, J. Bidenas netikėtai apsilankė Kyjive, kur susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo naują ginklų paketą bei tvirtą Amerikos paramą.
„Aš manau, kad be galo simboliška, jog prezidentas J. Bidenas apsilankė Kyjive būtent šiuo metu, nes čia buvo labai aiški žinia“, – pažymėjo premjerė.
Savo ruožtu V. Putinas antradienį pasakytoje metinėje kalboje apkaltino Vakarų šalis sukėlus ir palaikius karą Ukrainoje, atmesdamas bet kokią Maskvos kaltę.
„Akivaizdu, kad tikras įvykis buvo prezidentas J. Bidenas Kyjive, o ne toji V. Putino kalba“, – teigė I. Šimonytė.
