Iki šiol nėra tiksliai žinoma, ar dokumentai buvo sunaikinti tam, kad vėliau nepatektų į Rusijos rankas, ar dėl siekio sutrikdyti tolimesnę tyrimų eigą.
Teigiama, kad sunaikinta slapta medžiaga aprėpė pradėtus tyrimus, susijusius su buvusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, taip pat šalies deputatu Viktoru Medvečiuku, kuris yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas, bei buvusiu Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovu Oleksandru Jakimenko, 2014 m. davusiu leidimą šaudyti į protestuotojus Kyjive.
Valstybinis Ukrainos tyrimų biuras, panašiai kaip JAV Federalinų tyrimų biuras (FTB), tiria aukščiausių šalies pareigūnų korupcinius ryšius. Žiniasklaidai pateikus 20 skirtingų klausimų dėl dingusių dokumentų, įstaigos atstovai tikino, kad iš karto pateikti atsakymų dėl mestų kaltinimų negali, bei paprašė 20 dienų komentarams parengti.
Visgi Ukrainos generalinė prokuratūra liepos 8 d. „Current Time“ patvirtino, kad „dalį medžiagos, susijusios su slaptomis kriminalinių nusikaltimu bylomis, sunaikino Ukrainos valstybinio tyrimų biuro Informacijos saugumo departamento atstovai. Taip pat priduriama, kad su prokurorais, atsakingais už šių bylų nagrinėjimą, dėl duomenų sunaikinimo iš anksto nebuvo tariamasi.
Dėl šios priežasties generalinės prokuratūros atstovai paaiškino, kad šalies prokurorai savo ruožtu bando atkurti sunaikintus dokumentus pasitelkiant archyvinių bylų informaciją.
Remiantis vidiniais teisėsaugos duomenimis, kuriuos iš šaltinio gavo „Current Time“ žurnalistai, prieš Rusijai pradedant karinę invaziją Ukrainoje vasario 24 d., vos per dvi su puse valandos, 1.30 val. nakties, iš Valstybinio tyrimų biuro patalpų Kyjive dingo dokumentai, susiję su 140 kriminalinių bylų.
Priduriama, kad dalis slaptų dokumentų buvo sunaikinti tiesiog Kyjive, o kai kurie jų nuvežti į Chmelnyckio miestą, esantį už 350 kilometrų į pietvakarius nuo Ukrainos sostinės.
Valstybinio tyrimų biuro vadovas Oleksijus Suchahovas vasario 24 d. rytą nuvyko į Chmelnyckio miestą ir davė įsakymą, kad likę dokumentai būtų taip pat sunaikinti. Remiantis turimais duomenimis, šis procesas užtruko dvi dienas.
Tarp sunaikintų įrodymų taip pat buvo 500 slaptų garso bei vaizdo įrašų.
Buvęs Ukrainos prokuroras Serhijus Horbatiukas svarstė, kodėl slapti dokumentai buvo sunaikinti Chmelnyckio miesto teritorijoje, nors šiam miestui tuo metu net negrėsė karinis pavojus. Jis teigė, kad jei į šį regioną būtų nusitaikiusi Rusijos kariuomenė, tyrimų biuro pareigūnai būtų galėję nugabenti dokumentus toliau, tai yra į Ukrainos vakarinę teritoriją.
„Jei dokumentai iš tiesų buvo sunaikinti, tai būtų ne tik kad neteisėta, tačiau atsakingiems asmenims galėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė už reglamento nesilaikymą, slaptų dokumentų sunaikinimą“, – kalbėjo buvęs prokuroras.
Tuo metu teisininkas iš Ukrainos Vitalijus Tytichas „Current Time“ sakė, kad po tokių veiksmų turėtų būti atliktas tyrimas tam, jog būtų išsiaiškinta, kas iš tiesų šioje situacijoje nutiko bei kodėl surinkta medžiaga galėjo būti pradanginta.
Pastebima, kad tarp sunaikintų dokumentų buvo galima rasti ir jau pradėtą tyrimą dėl tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus kontroversiškai vertinamo ir 2010 m. pasirašyto susitarimo su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
Taip pat buvo prarasta medžiaga apie galimai neteisėtus veiksmus, kuomet ukrainiečiams priklausanti karinė įranga, įskaitant naikintuvus ir sraigtasparnius, 1992–2014 m. laikotarpiu buvo perduota Rusijai. O tai kaip reikiant pakenkė Ukrainos kariuomenės pajėgumams.
Be kita ko, teigiama, kad V. Janukovyčius kartu su D. Medvedevu susitarė, jog Rusija parduos gamtines dujas Ukrainai žemesne rinkos kaina mainais už tai, kad Kyjivas sutiktų pratęsti prie Juodosios jūros, Kryme, esančio jūrų uosto nuomos sutartį iki 2042 metų.
Visgi šis susitarimas Ukrainoje sukėlė vakarietiškų pažiūrų politikų pasipiktinimą, mat Rusija pasinaudojo savo kariniu jūrų laivynu, dislokuotu Kryme, ir 2014 metais galiausiai aneksavo šią teritoriją.
Vidiniai teisėsaugos pareigūnų duomenys rodo, kad dėl sunaikintų dokumentų iškyla grėsmė, jog pradėti tyrimai gali žlugti, o bylos galiausiai taip ir nepasieks teismo salės.
Tačiau buvęs prokuroras S. Horbatiukas sako, kad nors svarbi informacija ir galėjo būti prarasta, tačiau tyrimai bus tęsiami toliau. Tiesa, kaltinamieji gali išvengti baudžiamųjų bylų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gruodžio 31 d. O. Suchahovą paskyrė Ukrainos valstybinio tyrimų biuro vadovu, tačiau dalis aktyvistų teigia, kad įvykęs atrankos procesas galimai buvo suklastotas. O. Suchahovas laikinai vadovo pareigas šioje organizacijoje ėjo nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio.
Priduriama, kad O. Suchahovas nuo 2000 iki 2017 metų taip pat dirbo Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU), o nuo 2017 iki 2019 metų generalinėje prokuratūroje. Tačiau tąkart jis buvo atleistas po to, kai neišlaikė teisinių žinių testo.
Be to, manoma, kad valdant V. Janukovyčiui, O. Suchahovas buvo Oleho Tatarovo statytinis, kuris tuo metu užėmė Vyriausiosios tyrimų valdybos viršininko pavaduotojo pareigas.
