Naujienų portalui tv3.lt jis sutiko išsamiau papasakoti, kas vyko tą dieną ir kaip lėktuve kilo panika.
Bloga nuojauta apėmė tik pradėjus lėktuvui leistis
Jaunuolis pasakojo, jog jį bloga nuojauta apėmė jau tada, kai lėktuvas pradėjo leistis, kadangi nuo didelio debesuotumo ir stipraus vėjo gūsių, buvo galima jausti, kad orlaivis valdosi sunkiau. Tiesa, vėliau lėktuvas stabilizavosi, tačiau neilgam.
„Jautėsi kad lėktuvas valdosi daug sunkiau nei įprastai. Galiausiai, prieš pat nusileidimą, pradėjome leistis normaliai, tačiau palietus žemę pajutau, kad lėktuvą neša į šoną.
Atsisukus pažiūrėti kas vyksta pro langą – nieko nebesimatė, kadangi jis buvo aptaškytas žemėmis“, – teigė A. Misiūnas.
Keleivius apėmė panika: „Vienintelė mintis galvoje – ar aš tuoj mirsiu?“
Adomas tvirtino, kad lėktuvui sustojus keleiviai buvo šokiruoti ir liko nesupratę kas nutiko. Keli iš jų pradėjo ramiai stotis ir rinktis savo daiktus, tačiau juos sustabdė įgulos stiuardesės, kurios liepė likti savo vietose.
Studentas dalinosi, kad orlaiviui pradėjus slysti, jį ištiko šokas, tačiau į tai jis sureagavo paprastai. Panika apėmė tuomet, kai lėktuvo pilotai pradėjo gazuoti turbinomis tam, kad orlaivis būtų grąžintas į pakilimo taką.
„Kai pradėjome gazuoti turbinomis, ištiko šiokia tokia panika, baisiai išsigandau ir vienintelė mintis galvoje – ar aš tuoj mirsiu?
Pamaniau, kad turbinos sugedo ir pradėjo pačios gazuoti, bijojau, kad lėktuvas gali užsidegti“, – emocijas prisiminė jaunuolis.
Adomas teigė, kad lėktuvui galutinai sustojus, per orlaivį pasigirdo didelis atodūsis, keleiviai pradėjo juoktis ir juokauti apie ką tik įvykusį incidentą, aplodismentais buvo pasveikinti ir lėktuvo pilotai.
„Visi buvo nedideliame šoke, lyg nesupratę kas ką tik įvyko, juokavo. Kai pilnai nusileidome kažkas užrėkė: „Dabar tai tikrai reikia paploti!“ Ir visi keleiviai pradėjome ploti lakūnams“, – pasakojo vilnietis.
Adomas dalinosi, jog vėliau keleivius sekė įprasta išlaipinimo procedūra, lėktuvo keleiviai paliko lėktuvą ir toliau keliavo iki pagrindinių Vilniaus oro uosto patalpų. Tiesa, studentas užsimena, jog nuo šiol šiek tiek prisibijos skristi lėktuvais.
„Nemanau, kad skrisiu bent ateinančius kelis mėnesius“, – sakė jaunuolis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šeštadienio popietę Vilniaus oro uoste nuo kilimo-tūpimo tako nuslydo orlaivis vykdęs užsakomąjį skrydį iš Italijos miesto Milano.
TV3 žinios paviešino pokalbį su nuo tako nuslydusio lėktuvo pilotu: štai ką pasakė
Vis dėlto TV3 žinių kalbinti aviacijos saugos specialistai svarsto, kad tokiais atvejais, kai lėktuvai nuslysta nuo tako, neretai atsakingi būna patys pilotai, kuriems trūksta įgūdžių valdyti lėktuvą sudėtingomis oro sąlygomis.
Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti po lėktuvu atsivėrusi skylė, tačiau incidento tyrimo vadovas ramina, kad ne dėl to orlaivis paslydo. Neeilinius vaizdus nuo oro uosto apžvalgos aikštelės užfiksavo skrydžių entuziastai – tai iš Milano į Vilnių skridęs lėktuvas, vos palietęs žemę, slysta nuo nusileidimo tako, vejos link.
Aplink lėktuvą trykšta vandens purslai, pilotas akivaizdžiai bando stabdyti. Laimei, tragiškos nelaimės išvengta – pilotas orlaivį sustabdė.Tačiau įšgąsčio ir aštrių pojūčių lėktuvo keleiviams tikrai nepritrūko. Lėktuvu su įgula bendrai skrido apie 200 žmonių, jie nesužeisti. Tai keleivių užfiksuoti vaizdai, jie rodo, kaip lėktuvo langai apsinešę purvu, pro juos nieko nematyti. O čia jau pavakarę užfiksuoti vaizdai – orlaivis savo eiga nuriedėjo iki stovėjimo aikštelės. Jį apžiūri oro uosto tarnybos. Tyrimą pradėjo ir Teisingumo ministerija, ji aiškinasi incidento aplinkybes.
Štai pokalbyje su bokštu pilotai nepasako, dėl ko nuo tako nuslydo orlaivis. Pilotas tik patvirtinta, kad orlaivis nuslydo nuo tako: „Tikrai taip“. Bokštui pasiteiravus, ar nereikia jokios pagalbos, pilotas atsakė, kad „kol kas nereikia“.
„Mes tik pradėjom rinkti informaciją. Tokią kaip meteorologinė, kilimo-tūpimo tako duomenys, techninė priežiūra, įgula, radijo ryšio pokalbiai. Tai sulaukę visos informacijos, pradėsime ją analizuoti“, – sakė Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.
Jau skrydžių entuziastai ir kai kurie aviacijos saugos ekspertai kėlė klausimą, kad incidentas galėjo kilti dėl staigaus vėjo gūsio. Esą lėktuvas netinkamai nutūpė, todėl galėjo nuslysti nuo tako. TV3 žinių kalbintas ekspertas sako, kad vėjas incidento metu buvo šoninis, nedidelis, matomumas buvo gana geras, tačiau įtakos galėjo turėti šlapia ar net ledu pasidengusi tako danga.
„Tūpimo tako paviršiaus kokybė nebuvo pati geriausia. Taip, lijo lietus, šlapdriba, buvo ledo kažkiek tai. Tai tikrai tas nepadėjo“, – kalbėjo Antano Gustaičio instituto lektorius Vincas Šnirpūnas.
Tad ir tokiu atveju, pasak lektoriaus, pilotai įvertina, kad tako danga gali būti slidi, ir leistis gali švelniau. Tyrimo vadovas kol kas spekuliuoti dėl incidento priežasčių nenori. Sako, dar per mažai duomenų surinkta. „Šiuo metu mes neatmetame nė vienos priežasties“, – pridūrė L. Naujokaitis.
O priežasčių gali būti daugybė. Ir lėktuvo techninė būklė, ir tako danga, taip pat ir oro sąlygos. Aviacijos saugos specialistas neatmeta ir paties piloto kaltės, kodėl lėktuvas galėjo nuslysti nuo tako.
„Mums reikia tada didesnio budrumo, didesnio susikaupimo, švelnesnio tūpimo. Ir geresnių lėktuvo valdymo įgūdžių, kad mes galėtume tūpti būtent tokiomis sąlygomis. Svarbu, kad pilotai turėtų reikiamą kvalifikaciją, mokėtų valdyti orlaivį tokiomis kritinėmis, nestandartinėmis sąlygomis“, – tikino V. Šnirpūnas.
Tyrimas gali trukti ir metus
Vis dėlto, pasak lektoriaus, nuo tako nuslydęs lėktuvas tragiška nelaime išvirsti negalėjo.
„Jeigu taip žiūrint tuos vaizdus, kurie internete yra, tai, manau, tai toli iki rimtesnių pasekmių. Lėktuvas buvo ant žemės, riedėjo žeme. Pagrindinis smūgis buvo sugertas ir mums reikėjo tik sustabdyti greitį“, – paaiškino jis.
Keleivių užfiksuota orlaivyje atsivėrusi skylė, pasak tyrėjų, tyrimui nėra reikšminga. Ne dėl jos esą kilo incidentas.
„Orlaiviui riedant ir išriedėjus iš kilimo-tūpimo tako orlaivis užkabino tako ženklus. Tai nuo tų ženklų atsirado nedidelė žala“, – tikino L. Naujokaitis.
Teisingumo ministerijos teigimu, tyrimas gali trukti ir metus. O pirminė informacija turėtų paaiškėti per porą mėnesių. Ministerijos darbuotojai teisinasi, kad tyrimas užtrunka dėl jų turimų nedidelių pajėgumų.
