Diskusija apie didžiųjų miestų gynybą tampa vis aktualesne, mat jau beveik du metus besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą metu, daugiausiai civilių mirčių buvo patirta būtent Rusijai sprogdinant didžiuosius miestus. Pavyzdžiui, kelis mėnesius trukusios Mariupolio miesto apgulties metu, JT duomenimis žuvo mažiausiai 1 348 civiliai, tačiau ukrainiečių duomenimis, realus žuvusiųjų skaičius galėjo viršyti ir 25 tūkst. civilių.
Ukrainos karo patirtis skatina ir pokyčius Lietuvoje – štai Vidaus reikalų ministerija praneša, kad per 1,5 metų savivaldybėse sukurtas 2,5 tūkst. priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo, o šiandien įrengtos priedangos galėtų sutalpinti apie 30 proc. šalies gyventojų. Vis dėlto, karo ekspertai perspėja, jog Lietuvos gali laukti ir gana sunki ateitis.
„Manau reikia sakyti, kad mes jau esame kare. Pirma mūsų fronto linija – Ukrainos frontas“, – perspėjo trečiadienį Seime vykusią diskusiją „Vilnius – milijoninis miestas. Kaip ginsime Vilnių ir Lietuvą“ moderavęs prof. Raimundas Lopata.
Gintaras Ažubalis – galimi trys gynybos scenarijai
Kaip teigė diskusijoje dalyvavęs karybos ekspertas Gintaras Ažubalis, Lietuva šiuo metu yra atsidūrusi situacijoje, kurios anksčiau negalėjo numatyti – niekas nesitikėjo, kad plataus masto karas galėtų vykti už tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos sienos. G. Ažubalio vertinimu, Lietuvos nėra itin gerai pasiruošusi atremti priešą, tačiau padėtį gelbėja priklausymas NATO kariniam aljansui.
„Net ir sistemiškai žiūrint, mes nesame labai gerai pasiruošę“, – perspėjo G. Ažubalis.
„Tik kai mes diskutuojame, kyla toks jausmas, jog mes pamirštame, kad esame NATO nariai“, – pridūrė G. Ažubalis.
Karybos ekspertas pateikė tris galimus scenarijus, kaip galėtų vystytis karo eiga, jei Rusija pultų Vilnių. Pirmasis iš remiasi kolektyvinės NATO gynybos prielaida, penktojo straipsnio aktyvavimu.
„Pirmas scenarijus – ginamės kolektyviai, suveikia 5 NATO straipsnis, pradedame ruoštis pagal išankstinius žvalgybos duomenis. Viskas kaip ir aišku, baigtis būtų į vienus vartus (Rusija pralaimėtų, tv3.lt pastaba). Jie neturi jokių šansų“, – pabrėžė G. Ažubalis.
G. Ažubalis taip pat pabrėžė, jog nors šiuo metu neretai išsakomos nuomonės, esą trūksta aiškios gynybos tvarkos, šiuo atveju už gynybą būtų atsakingas NATO vadas, o ne Lietuvos kariuomenės vadas.
„Mes dabar galvojame, kad bėgiosime po visą Vilnių kaip vištos be galvos, medžiotojai kažkur šaudys. Taip nebus, nes egzistuoja doktrininiai NATO rėmai. Gynyba remiasi į du stulpus – yra karinė gynyba ir yra civilinė.
Jei viskas vystysis pagal šį scenarijų, vadovaus NATO vadas. Operacinis valdymas bus visiškai perimtas NATO vadų – pradedant nuo keturių žvaigždžių amerikiečių generolo, kuris yra Belgijoje, Monse. Toliau sekantis generolas pagal rotaciją paprastai būna vokiečių arba pietiečių. Pagal šį planą, mūsų kariuomenės vadas nevadovautų mūšiams – perduosim didžiosios mūsų pajėgų dalies vadovavimą divizijos vadui“, – aiškino G. Ažubalis.
G. Ažubalio vertinimu, šie mūšiai vyks netoli nuo sienos su Baltarusija, artimos kovos zonoje.
„Kai pastatysim ant kojų diviziją, bus vienintelis generolas, kuris kausis operacinėje zonoje. Ta zona bus nuo mūsų sienos į gilumą apie 50-100 km. Tai bus artimos kovos zona, kur vyks mūšiai ir vadovaus NATO generolas“, – prognozavo G. Ažubalis.
Jeigu vyks plataus masto karas, toks kaip Ukrainoje, reikės laikyti liniją, kaip sakoma nuo romėnų laiką. Ją laikys mūsų teritorinės gynybos pajėgos, greičiausiai Dzūkijoje. Tai bus gana didelė linija, kur intensyvių mūšių gal ir nevyks – kas ir Ukrainoje dabar daug kur vyksta.
Baiminasi, kad Vengrija galėtų sulėtinti NATO reakciją
Kitas scenarijus, kurį pateikė G. Ažubalis, išsipildytų tuo atveju, jei NATO Lietuvos puolimo atvejų delstų aktyvuoti penktą straipsnį. Kaip galima kliūtį G. Ažubalis įvardijo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris neseniai siekė stabdyti Švedijos priėmimą į NATO.
„Kitas scenarijus – irgi geras, variacija nuo šio varianto. Kai turime kokį Orbaną, užmynusį ant stabdžių, viskas vyksta lėčiau, NATO gali nesureaguoti taip greitai.
Buvęs kariuomenės vadas yra pasakęs, kad yra amerikietiški contingency planai, visame pasaulyje planuojama, ką daryti jeigu būtų toks scenarijus. Sprendimus galima priimti ir nelaukiant, kol įsibėgės visa NATO mašina“, – aiškino G. Ažubalis.
G. Ažubalio vertinimu, yra ir trečias mažiausiai tikėtinas variantas – kad Lietuva bus palikta gintis pati.
„Na ir tragiškas variantas – jeigu viskas žlunga ir ginsimės vienui vieni. Tai būtų atskira kalba, kol kas nesinori apie tai kalbėti“, – svarstė G. Ažubalis.
Karybos eksperto vertinimu, Vilniaus apgultis galėtų būti panaši į Ukrainos miesto Charkivo. Naujienų portalas tv3.lt primena, jog po du mėnesius trukusių susirėmimų, ukrainiečių gynybai pavyko apginti Charkivo miestą nuo okupantų. Amnesty International duomenimis, ginant Charkivą žuvo 606 civiliai, o ukrainiečių teigimu, per miesto apgultį galėjo žūti ir daugiau nei 4000 civilių.
„Esame unikalioje vietoje ir patirtį galime semtis iš Charkivo, kuris buvo panašioje situacijoje. Iš ten daug ko galima mokytis. Taip mes ginsimės, taip gyvensime, o gal ir dar blogiau“, – svarstė G. Ažubalis.
„Aš net ir baisiausiame košmare turėjau viltį, kad šiais laikais Vilniaus niekas nedrįs daužyti, ar leisti raketų. Pamirškim visa tai, ypač po Bučos. Pasigailėjimo nebus, nebus jokių sentimentų“, – pridūrė G. Ažubalis.
Skatino nepamiršti ir evakuacijos svarbos
G. Ažubalis taip pat patarė, kaip reikėtų saugoti civilius. Karybos eksperto nuomone, pirmiau reikėtų galvoti ne apie itin patvarių bunkerių statybą, o efektyvią gyventojų evakuaciją.
„Mano asmenine nuomone, nereikėtų tikėtis grandiozinių saugyklų statybos. Pirma užduotis, kurią reikia spręsti – kaip masiškai evakuoti gyventojus, kuo greičiau ir kuo daugiau. O jeigu vyksta apšaudymai, tuomet reikėtų galvoti apie kitą statinių kategoriją – priedangas“, – sakė karybos ekspertas.
„Jeigu prieisime iki baisiausio scenarijaus, geriausia planuoti taip, kad Vilnių paliktume“, – pridūrė karybos ekspertas.
Su tokiu vertinimu sutiko ir diskusijoje dalyvavęs Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška. Jo nuomone, šiuo metu per mažai kalbama apie evakuacijos galimybes.
„Jeigu įsivaizduojame plataus masto karą, na tarkime jei prie Astravo būtų dislokuota toliašaudė artilerija, tokiu atveju neturime nėra jokios gynybos.
Tas pats yra ir Klaipėdoje – jeigu šaudytų iš Karaliaučiaus pusės, būtų tas pats. Vienintelis būdas išgyventi – išvažiuoti. Pagrindinis klausimas – kur išvažiuoti ir per kiek laiko? Į Kauną, Telšius, Žemaitiją? Tai yra svarbiausias dalykas, kurį mes turime planuoti. Apie tokius planus nesu girdėjęs, o išvykimas iš Vilniaus ekstra atveju būtų labai komplikuotas“, – dėstė A. Januška.
Albinas Januška – penkto straipsnio aktyvavimas yra politinis klausimas
A. Januška taip pat pabrėžė, jog NATO penktojo straipsnio (kolektyvinės gynybos agresijos atveju) aktyvavimas – politinis klausimas, tad vien turėti Vokietijos brigadą Lietuvos teritorijoje – nepakanka.
„Šiandien yra bent dvi valstybės, kurios prieštaraus penktojo straipsnio aktyvavimui. Jeigu Putinas matys, kad yra vieninga nuomonė, jis to ir nebandys daryti.
Problema tokia, kad jis visada turės savo klientus – Turkiją, Slovakiją ar Vengriją ir jeigu matys, kad šie klientai elgiasi pagal Putino strategiją ir neleis aktyvuoti penkto straipsnio, tai tada jis ir pradės galimą konvencinį karą. Netgi jei čia būtų priimta vokiečių brigada, teoriškai be Bundestago leidimo, jie negalėtų šauti šūvio“, – perspėjo A. Januška.
Signataras taip pat perspėjo, jog penktojo straipsnio aktyvavimas nebūtinai bus staigus procesas.
„NATO penktojo straipsnio aktyvavimui gali prireikti laiko – tai gali užtrukti vieną dieną, bet gali tęstis ir iki dviejų metų, jeigu pažiūrėsime, kiek laiko trunka Švedijos priėmimas į NATO. Tokios yra perspektyvos“, – teigė A. Januška.
Laurynas Kasčiūnas – VRM pavaldžios struktūros nėra pakankamai ginkluotos
Kaip teigė diskusijoje dalyvavęs Seimo narys bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, NSGK yra modeliavę įvairius gynybos scenarijus. NSGK pirmininko teigimu, sunkiau būtų atremti hibridinius scenarijus.
„Daug sunkiau būtų, jei tai bus kažkokia hibridinė, ne konvencinė ataka. NSGK dabar daro tokias pratybas – deda ant stalo institucijoms du scenarijus, vieną labiau konvencinį, kitą ne. Ir tada klausiame, kaip reaguos institucijos.
Pavyzdžiui, neseniai aptarinėjome tokį scenarijų – atvyksta gerai paruoštų desantininkų traukinys iš Minsko į Keną, po to nusprendžia atvykti į Vilnių, be tikslo okupuoti. Bet gali būti chaoso, teroro, sumaišties. Na ir tuomet buvo užduodami klausimai institucijoms – nuo kariuomenės iki Vidaus reikalų ministerijos (VRM). Priminsiu, kad kai kurios VRM institucijos, kaip VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnyba), VST (Viešojo saugumo tarnyba), VAT (Vadovybės apsaugos tarnyba) yra ginkluotųjų pajėgų dalis karo padėties metu“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko vertinimu, šiuo minėtos VRM pavaldžios struktūros nėra pakankamai ginkluotos, kad galėtų atremti panašų puolimą.
„Kas man išryškėjo: ginkluotė, kurią turi tos VRM struktūros, kurioms gali tekti reaguoti pirmiausia, jų ginkluotė nėra tokia, kad galėtų duoti atsaką tokiems scenarijams. Jie nebūtų techniškai pajėgūs tą padaryti. Šiandien patvirtinome naują krašto apsaugos plėtros programą komitete, kuri keliaus į seimą. Ten įrašėme nuostatą, kad turi būti daug rimtesnis mūsų VRM struktūrų ginklavimas. Kurios tokiuose scenarijuose gali būti pirmos, kurios reaguos, nes kariuomenei gali reikėti laiko atvykimui“, – aiškino L. Kasčiūnas.
