Trečiadienį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie galimą JAV karių išvedimą diskutavo VU TSPMI dėstytojas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
L. Kojalas įvertino, kad JAV karių išvedimas yra ne pirmą kartą girdima pokyčių idėja.
„Tas permąstymas, kur ir kiek yra amerikiečių karių, yra būdingas Amerikos (JAV – red. pastaba) administracijai <…>. Antras dalykas, tai yra susiję su gandais, nes kai yra svarstomi pokyčiai, tada svarstoma, kur jie galėtų būti padaryti.
Ne pirmą kartą girdime, kad bendrai Europoje karių skaičius mažės, pats Donaldas Trumpas sakė, kad visų jis neišves <…>, bet tikėtina, kad įvyks perbalansavimas: dalis karių grįš namo ar pakeis savo lokacijos vietą.
Idealoginė kryptis D. Trumpo administracijos, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, mes galime tikėtis, kad bus pakeistas bendras amerikiečių skaičius Europoje <…>. Geriausias scenarijus, kad tai bus padaryta, pavyzdžiui, Vokietijos sąskaita“, – įvertino jis.
Kol kas sprendimai dėl JAV karių išvedimo nėra priimti
A. Ažubalis teigė, jog iš patikimų šaltinių neseniai buvo įvardyta, kad idėja dėl JAV karių karinės laikysenos yra tik peržiūrima, konkretūs sprendimai nėra priimti. Tiesa, Jungtinė Karalystė netgi ruošiasi atnaujinti savo branduolinio ginklo laikymo bazę.
„Katherine Thompson, kuri dabar eina Tarptautinio Saugumo pavaduotojos pareigas, balandžio 8 dieną melavo: „šiuo metu vyksta JAV karinės laikysenos Europos ir kituose regionuose peržiūra, tačiau sprendimai dėl karių mažinimo nėra priimti“.
Aš nematau jokio kažkokio didelio skandalo, nes žiūrėkite, NATO valstybės Europoje turi du milijonus aktyvių kareivių. Amerikiečiai Europoje karių turi 64 tūkst., kurie gali pasiruošti kovai netgi rytoj.
Amerikiečiai nekalba, net tie gandų nešiotojai nekalba, kad bus išmontuotos priešraketinės gynybos sistemos, kurios dislokuotos Lenkijoje ir Rumunijoje.
Niekas nekalba apie karinių galvučių branduolinių išvežimą. Priešingai: Jungtinėje Karalystėje amerikiečiai atnaujina bazę, kurioje buvo laikomas branduolinis ginklas. Jeigu ir 10 tūkst. išves, tai nebus kažkas tokio skirtingo nuo to, ką padarė Barakas Obama (buvęs JAV prezidentas) savo valdymo laiku“, – kalbėjo laidoje buvęs užsienio reikalų ministras.
Pašnekovas pateikė pavyzdį, kad kiekviena naujai išrinkta JAV administracija peržiūri įvairias sąnaudas, priima pakitimus, tai yra įprasta praktika. Po tokių pareiškimų visuomenė, natūraliai, išsigąsta, kadangi kelia nereikalingą baimę.
„Po to, juokas juokais, atėjo D. Trumpas, sugrąžino kariškius ir padidino išlaidas į Europos Saugumo fondą iki 7 milijardų.
Kiekviena nauja administracija peržiūri kiekvienoje naujoje institucijoje sąnaudas, balansą, ieško rezervų, kas irgi yra natūralu. Vyksta ta peržiūra, o kadangi visuomenė mūsų yra įelektrinta, ir be pagalbos tų gandų nešiotojų, tų užrašų, kad „ajajai, jau puola“, tai tokie dalykai ir kuria tą neurozę.
Galime apie tai kalbėti, bet reikia tai daryti ramiai. Balandžio 4 d. Markas Rubio, atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų Briuselyje susitikimą, pateikė atsaką, aš neatvykau į čia pasakyti, kad išeiname, aš čia atėjau pasakyti, kad mes pasiliekame“, – kalbėjo jis.
Pagrindinis dėmuo šiuo metu Europai – NATO branduolinis atgrasymas
RESC direktoriaus nuomone, žinant šių dienų kontekstą, niekada nebus įmanoma nusiraminti iki galo, šiuo metu pagrindinį atgrasymo dėmenį, kuriuo Europa gali pasikliauti, tai yra NATO branduolinis ypatumas.
„Turbūt visiškai nusiraminti įmanoma nebus, ir akivaizdu, kad ta retorika iš D. Trumpas administracijos kartais dar labiau paskatina. Tačiau reikia kitą kontekstą suprasti: amerikiečiai paskutiniai siunčia karius ir kitaip prisideda prie jau realaus gynybinio scenarijaus įgyvendinimo.
Tą darė visos administracijos, akcentuodamos, kad pirminę role turi Europos saugumo architektūroje atlikti europiečiai. Tas pats karių buvimas tiesioginis jis tarsi tampa paskutiniu eilėje.<…> Be JAV tiesioginio karių buvimo Europoje, mūsų atgrasymo pajėgumas dramatiškai kristų.
Yra ir branduolinio atgrasymo dėmuo: ir NATO prasideda nuo branduolinio atgrasymo, o tai mums užtikrina tik JAV. Tai net ir kintant JAV karių skaičiui, kol yra branduolinis atgrasymas, reikia tą naujienų foną priimti, kaip tą tikrą svarbią NATO detalę“, – pasisakė L. Kojala.
Ką reikštų JAV karinės technikos perkėlimas iš Jasionkos?
A. Ažubalis įvardijo, ką iš tikrųjų reikštų JAV karių išvedimas iš Jasionkos oro uosto Lenkijoje.
„Man yra tekę būti šioje bazėje, ta bazė yra didelė. Iš tikrųjų, entuziazmo daug, amerikiečiai buvo nusiteikę pozityviai <...>. Praėjus trejiems metams Jasionkoje, buvo įvardyta, kad yra galimybė optimizuoti savo buvimą šioje vietoje ir sutaupyti JAV mokesčių mokėtojams 10 milijonų dolerių per metus.
Per pastaruosius kelerius metus, mes [amerikiečių kariai] persikėlėme į nuolatines patalpas šalyje. Išeina tai, kad čia strateginė adaptacija, o ne išėjimas. Kažkur buvo pastatytos kareivinės, įrengti atitinkami įrengimai, sandėliavimas ir kiti dalykai“, – paaiškino jis.
JAV karių klausimas Europoje yra JAV administracijos interesas
„Šitoje srityje (apie karių dislokavimą), tai yra visiškai JAV administracijos valios klausimas: Senatas ir Atstovų rūmai turi galimybę sąlygoti procesus per nuomonės raišką ir biudžeto formavimą <...>.
Tai būtent per šitą prizmę gali būti Atstovų rūmų ir Senato nukreipta (nuomone) viena ar kita kryptimi, bet reikia suvokti, kad galutinis žodis liks prezidento, gynybos sekretoriaus Pete Hegseth ir kitų su tuo dirbančių rankose“, – mąstė politologas.
„Dienos pjūvio“ laidos pabaigoje A. Ažubalis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos politikams, atstovams reikėtų dažniau būti Vašingtone, važiuoti ir ieškoti kontaktų ir dirbti.
Pentagono pranešimas apie JAV karius
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad D. Trumpo administracija nuo respublikono kadencijos pradžios ne kartą pareiškė, jog norėtų, kad Europos sąjungininkės prisiimtų daugiau atsakomybės už savo pačių gynybą, o JAV savo karinius resursus galėtų sutelkti į Kiniją ir kitus prioritetus. JAV reikalauja iš NATO sąjungininkų smarkiai didinti išlaidas gynybai.
JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas respublikonas praėjusią savaitę kritikavo galimą nusigręžimą nuo Europos. „Yra manančiųjų, kad dabar laikas smarkiai sumažinti mūsų karinį pėdsaką Europoje, – sakė Rogeris Wickeris. – Man kelia nerimą tokios labai pavojingos ir klaidingos nuomonės, kurioms atstovauja kai kurie vidutinio lygio biurokratai Gynybos departamente“.
Pentagonas nenorėjo komentuoti pranešimo apie karių skaičiaus mažinimą. Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 000 JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje.
