Vieningo apibrėžimo, kas yra „pokovidinis“ sindromas dar nėra. Tačiau bendrai sutarta, kad tai tie simptomai, kurie pasireiškia persirgus ūmia koronaviruso forma.
„Jeigu simptomai nepraeina ir jie pacientą kamuoja daugiau nei keturias savaites nuo viruso susirgimo pabaigos, mes diagnozėje rašome, kad nustatytas „pokovidinis“ sindromas“, – pasakoja Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius.
Simptomų triada
Pasak ekspertų, šiam sindromui dažniausiai būdinga simptomų triada, kuriais skundžiasi net apie 80 proc. sergančių „pokovidiniu“ sindromu.
Sergantieji dažniausiai skundžiasi trimis ligos požymiais: nuovargiu, dusuliu, kuris atsiranda nedidelio fizinio krūvio metu ir silpnumu.
Neretai kartu su jais pasireiškia ir neurologiniai sutrikimai – pacientams sunku susikoncentruoti ar prisiminti dalykus, juos kamuoja nemiga ir košmariški sapnai.
Kaip pasakoja Vilniaus klinikinės ligoninės šeimos gydytoja Rima Kavalnienė, „pokovidinio“ sindromo simptomai trunka iki 6 mėnesių, tačiau pasitaiko ir pavienių atvejų, kai simptomai išlieka ir ilgesnį laiką.
Daugiausia – jaunų žmonių tarpe
Šis sindromas paprastai yra būdingas darbingo amžiaus pacientams, kurie persirgo lengva ar vidutinio sunkumo koronaviruso liga. Daugiau nei pusė persirgusiųjų anksčiau laikė save sveikais, o tik trečdalis anksčiau turėjo gretutinių ligų.
„Koronavirusas dažniausiai pažeidžia vyresnio amžiaus pacientus – vyrus, kurie turi viršsvorį ar tuos, kurie turi gretutinius susirgimus. Tačiau „pokovidinis“ sindromas yra būdingas darbingo amžiaus žmonėms, kurie ligą prasirgo lengvai ir gydymą leido namuose“, – pasakoja prof. R. Kubilius.
Kiek pastebima, neurologiniai šio sindromo sutrikimai daugiausia pasireiškia jaunesniems pacientams.
„Jie skundžiasi, kad nebegali atlikti su protine veikla susijusių užduočių. Kai kurie pasakoja, kad bijo likti vieni, nes vos tik pradėjus elementarius buities darbus juos pamiršta.
Štai turėjome atvejį, kai vaikinas kreipęsis į mus pasakojo, kad pradėjus ruoštis pietus tiesiog pamiršo, kad paliko įjungtą viryklę,“ – toliau komentuoja profesorius.
Ekspertai nurodo, kad taip pat daugėja pacientų, kurie teigia negalintys grįžti į darbines ar fizines veiklas, kurias galėjo atlikti iki ligos, nes tam tiesiog neturi jėgų.
„Tai signalizuoja, kad tokia liga pasiskleidžia stipriai organizme, ji įtraukia daug sistemų, ir visiškam pacientų pasveikimui reikia laiko ar medikų pagalbos,“ – sako prof. R. Kubilius.
Specialių tyrimų nėra
Nors ir kas penktas anksčiau sirgęs COVID-19 jaučia simptomus, kurie yra būdingi „pokovidiniam“ sindromui, besikreipiančių į medikus skaičius yra ženkliai mažesnis.
„Mes besiskundžiančių jaučiamais liekamaisiais viruso sukeltais simptomais sulaukiame mažai, žmonės dažniausiai patys bando išsigydyti simptomus“, – pasakoja šeimos gydytoja R. Kavalnienė.
„Žmones labai dažnai galvoja, kad į medikus dėl tokių dalykų kreiptis nereikia, visa tai praeis. Tačiau mes labai raginame žmones, kad jie nelauktų simptomų paūmėjimo“, – teigia prof. R. Kubilius.
Sindromo gydymas priklauso nuo to, kokia forma „pokovidinis“ sindromas pacientui išsivysto. Norint įvertinti jo būklę reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir kartu su savimi turėti įrodymą, kad buvo diagnozuotas koronavirusas.
„Specialių sindromui nustatyti tyrimų nėra, mes patikrinam bendrus lėtinių ligų rodiklius. Ir iš nusiskundimų, tos bendros apžiūros tyrimų mes nusprendžiam, ar tai yra susiję su persirgta liga, ar ne“, – teigia šeimos gydytoja R. Kavalnienė.
Tam tikros prieš susirgimą COVID-19 turimos ligos gali pastūmėti „pokovidinio“ sindromo išsivystymą. Dažniausiai iš tų ligų – lėtinių plaučių ligos, migrena, daugelis turi polinkį į alergijas.
Nepadėjus vaistams – gydymas reabilitacijoje
Nustačius „pokovidinį“ sindromą šeimos gydytojas paskiria gydymą, išrašomi vaistai. Tačiau ne visada gydymas vaistais būna efektyvus.
Šiandien reabilitologai gali parinkti pagalbines priemones, kurios padėtų pašalintų COVID-19 sukeltus liekamuosius ligos požymius.
Kauno klinikų reabilitacijos centras pradėjo pagalbinę pagalbą teikti vasario pabaigoje.
„Turėjom vieną pacientę, kuriai kaip tik po pirmo skiepo susirgus koronavirusu atsirado dusulys ir sausas kosulys. Jai paskyrus specialų gydymą nepagerėjo, ji kreipėsi pas mus, ir mes taikydami mikrobangų metodus ženkliai pagerinome uždegiminius simptomus. Gydymo eigoje pacientei jau buvo lengviau kvėpuoti“, – pasakoja prof. R. Kubilius.
Atrodo, kad „pokovidinis“ sindromas yra lengvesnis nei pati koronaviruso infekcija, tačiau net du trečdaliai pacientų savo būklę vertina blogai arba vidutiniškai patenkinami, palyginus su savijauta, kurią turėjo prieš susirgdami COVID-19.
