• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Lietuvoje COVID-19 pandemija tęsiasi jau ilgiau nei metus, tik dabar atsirado galimybė suteikti gydymą tiems, kuriuos kamuoja liekamieji šios ligos požymiai. Tyrimų duomenimis, kas penktas šiuo virusu persirgęs žmogus turi „pokovidinį“ sindromą. Net 70 proc. jų – moterys.

Nors Lietuvoje COVID-19 pandemija tęsiasi jau ilgiau nei metus, tik dabar atsirado galimybė suteikti gydymą tiems, kuriuos kamuoja liekamieji šios ligos požymiai. Tyrimų duomenimis, kas penktas šiuo virusu persirgęs žmogus turi „pokovidinį“ sindromą. Net 70 proc. jų – moterys.

REKLAMA

Vieningo apibrėžimo, kas yra „pokovidinis“ sindromas dar nėra. Tačiau bendrai sutarta, kad tai tie simptomai, kurie pasireiškia persirgus ūmia koronaviruso forma.

„Jeigu simptomai nepraeina ir jie pacientą  kamuoja daugiau nei keturias savaites nuo  viruso susirgimo pabaigos, mes diagnozėje rašome, kad nustatytas „pokovidinis“ sindromas“, – pasakoja Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius.

Simptomų triada

Pasak ekspertų, šiam sindromui dažniausiai būdinga simptomų triada, kuriais skundžiasi  net apie 80 proc. sergančių „pokovidiniu“ sindromu.

REKLAMA
REKLAMA

Sergantieji dažniausiai skundžiasi trimis ligos požymiais: nuovargiu, dusuliu, kuris atsiranda nedidelio fizinio krūvio metu ir silpnumu.

REKLAMA

Neretai kartu su jais pasireiškia ir neurologiniai sutrikimai – pacientams sunku susikoncentruoti ar prisiminti dalykus, juos kamuoja nemiga ir košmariški sapnai.

Kaip pasakoja Vilniaus klinikinės ligoninės šeimos gydytoja Rima Kavalnienė, „pokovidinio“ sindromo simptomai trunka iki 6 mėnesių, tačiau pasitaiko ir pavienių atvejų, kai simptomai išlieka ir ilgesnį laiką.

Daugiausia – jaunų žmonių tarpe

Šis sindromas paprastai yra būdingas darbingo amžiaus pacientams, kurie persirgo lengva ar vidutinio sunkumo koronaviruso liga. Daugiau nei pusė persirgusiųjų anksčiau laikė save sveikais, o tik trečdalis anksčiau turėjo gretutinių ligų.

REKLAMA
REKLAMA

„Koronavirusas dažniausiai pažeidžia vyresnio amžiaus pacientus – vyrus, kurie turi viršsvorį ar tuos, kurie turi gretutinius susirgimus. Tačiau „pokovidinis“ sindromas yra būdingas darbingo amžiaus žmonėms, kurie ligą prasirgo lengvai ir gydymą leido namuose“, – pasakoja prof. R. Kubilius.

Kiek pastebima, neurologiniai šio sindromo sutrikimai daugiausia pasireiškia jaunesniems pacientams.

„Jie skundžiasi, kad nebegali atlikti su protine veikla susijusių užduočių. Kai kurie pasakoja, kad bijo likti vieni, nes vos tik pradėjus elementarius buities darbus juos pamiršta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Štai turėjome atvejį, kai vaikinas kreipęsis į mus pasakojo, kad pradėjus ruoštis pietus tiesiog pamiršo, kad paliko įjungtą viryklę,“ – toliau komentuoja profesorius.

Ekspertai nurodo, kad taip pat daugėja pacientų, kurie teigia negalintys grįžti į darbines ar fizines veiklas, kurias galėjo atlikti iki ligos, nes tam tiesiog neturi jėgų.

„Tai signalizuoja, kad tokia liga pasiskleidžia stipriai organizme, ji įtraukia daug sistemų, ir visiškam pacientų pasveikimui reikia laiko ar medikų pagalbos,“ – sako prof. R. Kubilius.

REKLAMA

Specialių tyrimų nėra

Nors ir kas penktas anksčiau sirgęs COVID-19 jaučia simptomus, kurie yra būdingi „pokovidiniam“ sindromui, besikreipiančių į medikus skaičius yra ženkliai mažesnis.

„Mes besiskundžiančių jaučiamais liekamaisiais viruso sukeltais simptomais sulaukiame mažai, žmonės dažniausiai patys bando išsigydyti simptomus“, – pasakoja šeimos gydytoja R. Kavalnienė.

„Žmones labai dažnai galvoja, kad į medikus dėl tokių dalykų kreiptis nereikia, visa tai praeis. Tačiau mes labai raginame žmones, kad jie nelauktų simptomų paūmėjimo“, –  teigia prof. R. Kubilius.

REKLAMA

Sindromo gydymas priklauso nuo to, kokia forma „pokovidinis“ sindromas pacientui išsivysto. Norint įvertinti jo būklę reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir kartu su savimi turėti įrodymą, kad buvo diagnozuotas koronavirusas.

„Specialių sindromui nustatyti tyrimų nėra, mes patikrinam bendrus lėtinių ligų rodiklius. Ir iš nusiskundimų, tos bendros apžiūros tyrimų mes nusprendžiam, ar tai yra susiję su persirgta liga, ar ne“, – teigia šeimos gydytoja R. Kavalnienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tam tikros prieš susirgimą COVID-19 turimos ligos gali pastūmėti „pokovidinio“ sindromo išsivystymą. Dažniausiai iš tų ligų – lėtinių plaučių ligos, migrena, daugelis turi polinkį į alergijas.

Nepadėjus vaistams – gydymas reabilitacijoje

Nustačius „pokovidinį“ sindromą šeimos gydytojas paskiria gydymą, išrašomi vaistai. Tačiau ne visada gydymas vaistais  būna efektyvus.

Šiandien reabilitologai gali parinkti pagalbines priemones, kurios padėtų pašalintų COVID-19 sukeltus liekamuosius ligos požymius.

REKLAMA

 Kauno klinikų reabilitacijos centras pradėjo pagalbinę pagalbą teikti vasario pabaigoje.

„Turėjom vieną pacientę, kuriai kaip tik po pirmo skiepo susirgus koronavirusu atsirado dusulys ir sausas kosulys. Jai paskyrus specialų gydymą nepagerėjo, ji kreipėsi pas mus, ir mes taikydami mikrobangų metodus ženkliai pagerinome uždegiminius simptomus. Gydymo eigoje  pacientei jau buvo lengviau kvėpuoti“, – pasakoja prof. R. Kubilius.

Atrodo, kad „pokovidinis“ sindromas yra lengvesnis nei pati koronaviruso infekcija, tačiau net du trečdaliai pacientų savo būklę vertina blogai arba vidutiniškai patenkinami, palyginus su savijauta, kurią turėjo prieš susirgdami COVID-19.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų