Tai, kad Lietuvos sistemos pasirengimas ne idealios formos, leidžia suprasti ir akademinės bendruomenės specialistai.
Neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete aptaręs sritis, nuo kurių priklausytų idealus sveikatos apsaugos sistemos pasiruošimas karo veiksmams, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas prof. Dinas Vaitkaitis neslėpė, kad viena pagrindinių tokių šalių kaip Lietuva problemų – specialistų įgūdžių stoka dirbant su kovinėmis traumomis.
„Didelės valstybės turi karo ligoninės, bet mažos valstybės, kad ir labai gerai išsivysčiusios, remiasi civiline sveikatos apsauga. Tai kurios jų turi laikinas modulines, konteinerines ligonines.
Bet tokios mažos šalys kaip Lietuva, besirengdamos galimiems kariniams konfliktams, iškelia tokią problemą, kad tie specialistai, kurie dirba ligoninėse, neturi traumų patirties – ne tik karinės patirties, bet mažėjant traumų mažėja tokių pacientų“, – kalbėjo profesorius.
Sužeistų karių išgyvenamumas didėja
Lygindamas anksčiau vykusius istorinius karinius konfliktus specialistas atkreipė dėmesį, kad su metais sužeistųjų išgyvenamumo rodiklis stipriai keičiasi. Jo aiškinimu, jei iš per 200 metų vykusių karinių konfliktų veiksmuose kas antras žmogus, patekęs į sveikatos priežiūros įstaigą, neišgyvendavo, dabar yra galimybės išsaugoti beveik 98 proc. karių gyvybių.
„Jei Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu šis santykis buvo 1 su 2, 1 su 3, tai paskutiniu metu, ką rodo Afganistano konfliktas 21 amžiuje, tas santykis tapo 1 su 10. Tai yra tik 10 procentų žuvusių ir 90 proc. išgyvenusių žmonių. Bet čia kalbu apie situaciją šiuolaikiniuose arba civilizuotuose konfliktuose ir tai, ko gero, turi mažai ką bendro su dabartiniu konfliktu Ukrainoje, kuris labiau panašėja į Antrąjį pasaulinį karą – žuvusių ir sužeistųjų skaičių proporcijos greičiausiai yra panašios į 1 su 3 ir 1 su 5“, – dėstė jis.
Vertindamas prieinamą oficialią statistiką ir tai, koks krūvis galėtų tekti gydymo įstaigoms karo atveju, profesorius nurodė, kad į Lietuvos gydymo įstaigas per dieną vidutiniškai galėtų pakliūti 50 pacientų.
„Lyginant su situacija Ukrainoje, galima būtų ekstrapoliuoti, kad jei čia per savaitę yra 1–2 tūkst. sužeistųjų, kas perskaičiavus dienomis būtų 200–400 žmonių per dieną, reiškia, kad Lietuvoje, vertinant pagal teritoriją ir gyventojų skaičių aritmetiškai padalinus iš 10, per dieną galėtume tikėtis apie 20–40 sužeistųjų.
Greičiausiai tie skaičiai būtų bent dvigubai didesni, tad skaičius siektų 40–80 sužeistųjų per dieną. Sunku tikėtis dar didesnių skaičių, nes karinė koncentracija nėra tokia didelė tiek iš vienos, tiek kitos pusės. Tad būtų galima kalbėti apie kažkokią medianą – maždaug apie 50 sužeistųjų, kurie turėtų patekti į sveikatos priežiūros įstaigas“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, tiek pacientų, patekdami į Lietuvos sveikatos sistemą, kurioje pakankamai gerai funkcionuoja traumos klasteriai, tomis dienomis ją apkrautų beveik maksimaliu pajėgumu, tačiau su tuo būtų galima susitvarkyti.
„Perskaičiavus dienomis būtų 200–400 žmonių per dieną, reiškia, kad Lietuvoje, vertinant pagal teritoriją ir gyventojų skaičių aritmetiškai padalinus iš 10, per dieną galėtume tikėtis apie 20–40 sužeistųjų“, – sakė D. Vaitkaitis.
„Tačiau yra rūpestis, kad galėtų būti problemų su pačių įstaigų atsparumu. Prieš kelis metus Pasaulinė sveikatos organizacija įsteigė stebėsenos sistemą, kuri registruoja atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas, ir gegužės 11 dienos duomenimis Ukrainoje užregistruota beveik tūkstantis incidentų, kai buvo vykdytos tokios atakos. Didžioji dalis jų įvykdyta prieš karo veiksmų sulėtėjimą dar praeitų metų kovo–balandžio mėnesiais“, – aiškino D. Vaitkaitis.
Viena pagrindinių ligoninių mato kelis iššūkius
Papasakojęs apie Kauno klinikų, kurios, kalbant apie aukščiausio lygio traumų centrus, strategiškai iš esmės yra Lietuvos centre, pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vedėjas prof. Kęstutis Stašaitis teigė, kad ši ligoninė yra miestelio tipo, tad tai, lyginant su bokšto tipo ligoninėmis, yra strateginis pranašumas.
„Yra ne vienas taikinys, o daug taikinių, vadinasi, reikia labai organizuotos atakos, kad visus pastatus vienu metu pažeisti. Čia turime šiokį tokį strateginį pranašumą, kai iš vieno pastato galėtume pacientus perkelti į kitą pastatą ir iš principo daugelis pastatų galėtų veikti autonomiškai. Kas svarbu, Kauno klinikos turi tunelių sistemą – apie 8 km, turime dvi slėptuves miestelio teritorijoje“, – komentavo profesorius.
Jis teigė, kad ligoninė turi planą, kaip elgtis įvykus įvairioms ekstremalioms situacijoms, vertinant naujus iššūkius planai yra atnaujinami.
„Realiai karo grėsmė pradėta vertinti tik prieš 1,5 metų, nuo praeitų metų vasario mėnesio. Iki tol karo galimybės buvo tik teorinės, natūralu, kad Kauno klinikų žmonės yra labiau pasirengė kitų situacijų atvejų, o dabar reikia nukreipti savo fokusą į karines situacijas. Tai tada reikia sudėlioti kitokio pasirengimo kampą ir galvoti, kaip jį realizuoti“, – kalbėjo K. Stašaitis.
Vis tik kartu jis neslėpė, kad iššūkių yra ne vienas. Pasak ligoninės direktoriaus medicinai ir slaugai, didelis iššūkis, kaip užtikrinti, kad prireikus planą žinotų kiekvienas Kauno klinikų darbuotojas ir su juo būtų susipažinęs, tiksliai žinotų veiksmus, mat minimas dokumentas vis tik ilgas ir specifinis.
„Kitas dalykas, planas nėra išbandytas realių situacijų metu ir nėra aišku, viskas, kas parašyta ant popieriaus, suveiks“, – komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Kompetencijos yra, bet patirtis nedidelė
Pasak gydytojo, taip pat simuliacijos veikiančios ligoninės sąlygomis yra sudėtingos, jų metu galima testuoti tik atskiras plano dalis, įtraukiami ne visi darbuotojai, nes turi būti užtikrinamos kasdienės ir skubios sveikatos priežiūros paslaugos.
„Dar viena grupė iššūkių susijusių su infrastruktūra, turime tunelių sistemą, bet ji nepritaikyta ilgalaikiam buvimui, tinkama trumpalaikiam pacientų evakuavimui. Slėptuvės nėra pritaikytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Taip pat intensyvios terapijos ir operacinės perkėlimas į tunelius neįmanomas, nes tam reikia labai specifinių sąlygų“, – dėstė jis.
„Esame traumų klasterio centras ir čia suvažiuoja patys sunkiausi ligoniai tiesiai iš įvykio vietų, tad mūsų komanda turi patirties dirbant su tokio pobūdžio pacientais“, – sakė K. Stašaitis.
K. Stašaitis patikino, kad ligoninės personalas turi kompetencijas gydant sunkiausias traumas, tačiau sutiko, kad patirtis nėra didelė.
„Esame traumų klasterio centras ir čia suvažiuoja patys sunkiausi ligoniai tiesiai iš įvykio vietų, tad mūsų komanda turi patirties dirbant su tokio pobūdžio pacientais. Turėjome keletą įvykių, kai iš įvykio vietos atvyko daugiau nei vienas pacientas – buvo autobuso avarija, kai atvyko virš 10 pacientų. Taigi tokios patirties turime, aišku, ji nedidelė ir tam, kad toliau palaikyti tokias kompetencijas, mokymai, simuliacijos yra, plano atnaujinimas ir prižiūrėjimas. Daromi mokymai, vyksta pratybos su kariuomene“, – dėstė jis.
Būtini mokymai
Kalbėdamas apie problemą, kaip paruošti medikus gydyti kare patirtas traumas, D. Vaitkaitis pasakojo, kad tam imamasi įvairių skatinimo procedūrų, pavyzdžiui, apmokama už prestižines ortopedo-traumatologo studijas ir pan.
„Bet vieningai pripažįstama, kad kitos išeities nelabai mato, kad tinkamai greitai parengti medikus vienintelis būdas yra naudoti tarptautiniu mastu pripažintus mokymo kursus ir programas“, – sakė profesorius.
Jis nurodė, kad yra trijų lygių mokymai – pradedant nuo bazinio rengimo, taktinės medicinos kurso, masinių nelaimių valdymo pradmenų iki hospitalinės traumos iki aukštesnius įgūdžius suteikiančių lygių.
Į ateitį jis taip pat siūlė galvoti apie sveikatos mokslų programų papildymą įtraukiant pasirengimą galimoms grėsmėms.
Seimo narės Jurgitos Sejonienės paklaustas, ar toks pasirengimas, sveikatos priežiūros specialistų ruošimas šiuo metu vyksta, D. Vaitkaitis pripažino, kad čia daugiau buvo kalbama apie idealų atvejį.
„Jis vyksta labai nedaug įstaigų ir labai sporadiškai. Pavyzdžiui, greitoji pagalba, daugiau kitur yra teorinio pobūdžio mokymai. Aišku, šiuo metu yra šioks toks aktyvumas dėl vienų kitų pratybų, ko anksčiau niekada nebūdavo. Bet kad būtų konkretus ir aiškus mokymas, pasirengimas, to nėra“, – konstatavo jis.
Medicininis rezervas kitur nėra paslaptis
Apibendrindamas D. Vaitkaitis nurodė, kad pasirengimo ekstremalioms situacijoms sistema idealiai funkcionuotų, reikalingas aiškus komunikacijos planas, kryptys, kam kas kokią informaciją turi perduoti, turi būti standartizuotos dokumentų, pranešimo formos, užtikrintas skaitmeninis, palydovinis ryšys.
„Kitas dalykas, neįmanomas norint pasiekti idealią sistemą – poreikis valdyti pacientų srautus. Naujoji greitoji medicinos tarnyba turi sistema, kuria gali matyti įstaigų apkrovimą, bet be atskirų bandymų ligoninėse sekti savo apimtis ir galimybes, sistema yra akla.
Visa tai turėtų atsigulti į sveikatos priežiūros ekstremalių situacijų valdymo planus, kurie turėtų turi labai standartizuoti, apimti aiškius scenarijus ir konkrečius planus“, – aiškino Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas.
Kita svarbi dalis – rezervas. Pasak pranešėjo, mūsų šalyje tik maža dalis atsakingų asmenų žino, kas jame yra, tačiau, jo teigimu, idealiose sistemose, pavyzdžiui Skandinavijoje, medicininis rezervas nėra valstybės paslaptis:
„Medikai žino, ko gali tikėtis iš rezervo, nebūtina žinoti kiek kokių daiktų sudėta sandėliuose, kur jie yra padėti, bet reikalingas aiškus klasifikatorius.“
Tai pat jis pridūrė, kad be tinkamo finansavimo, atskiros biudžeto eilutės pasirengimui, mokymams, infrastruktūroms įrengimui neįmanoma turėti idealaus pasirengimo ekstremalioms situacijoms.
Dulkys: planuojama 13 mobilizacinių pratybų gydymo įstaigose
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu tikino, kad šalies gydymo įstaigos šiuo metu yra sukaupusios apie 3 mėnesius medicinos priemonių rezervo.
„Kaip ir buvo kalbėta anksčiau, buvo orientuotasi į mėnesį, dabar, jau matome, kad yra sukaupta iki 3 mėnesių rezervo. Ką kalbame, kad norime, kuo būtų pasirūpinusios gydymo įstaigos – pasiėmėme NATO parengties protokolą ir ten yra sudėti taškai, ko tikimasi iš elektros energijos tiekimo, iš maisto, iš medikamentų, gėlo vandens ir visų kitų dalykų. Tai šitos mobilizacinės užduotys buvo visoms įstaigoms duotos. Manome, kad jos yra tuos rezervus susiruošusios“, – kalbėjo jis susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime.
Ministras teigė, kad valstybės medicininių priemonių rezervas pasiruošimo įvairioms grėsmėms kontekste irgi atrodo „visai neblogai“:
„Jeigu jau kalbame apie valstybės rezervą, tai jo konkreti sudėtis yra su grifu, bet, noriu pasakyti, kad jos nomenklatūra yra peržiūrėta – padidinta chirurginių dalykų, kraujo ėmimo priemonių, išplėsta skubios pagalbos rinkinio sudėtis. Sakyčiau, kad maždaug 70 proc. šiuo metu yra išspręstas tas klausimas.“
A. Dulkys akcentavo, kad taip pat pasiruošti galimoms grėsmėms ir įsivertinti savo pajėgumus įstaigoms ir medikams reikalingos praktinės pratybos, o jų, ministro teigimu, šiemet nusimato ne vienos.
„Kalbėjome su kariuomenės vadu ir pagal tai, kokius jie turės planus, mes visą laiką juos remsime ir visą laiką dalyvausime. Bet čia tai priklauso ne vien tik nuo sveikatos apsaugos ministerijos. Norint gydymo įstaigoms dalyvauti tokiose karinėse, praktinėse ir, juo labiau, realiu laiku vykstančiose pratybose, reikia dar ir būti išpildžius namų darbus pagal NATO protokolą ir tas visas mobilizacines užduotis, visus tuos išvardintus elementus. Tai va šitų mobilizacinių pratybų, žinau, kad jau bus šiais metais 13, kiek jų pavirs karinėmis praktinėmis pratybomis, čia jau su kariuomene bus sprendžiama“, – komentavo ministras.
Veryga: ministras „nepadarė nieko“
Savo ruožtu opozicijos atstovas Aurelijus Veryga konstatavo, kad ministras „iki šiol nepadarė nieko, kad sveikatos sistema geriau pasirengtų karo grėsmėms“.
„Rezervo kaupimas gydymo įstaigose vyksta pagal neaiškius kriterijus. Ministras minėjo NATO protokolus ir kaip kaupiamas priemones minėjo elektros energiją ir gėlą vandenį. Tai tik dar kartą patvirtina, kad neaišku nei kas, nei ką, nei už kokias lėšas kaupia. Taip pat buvo neatsakyta į klausimą kieno sąskaita gydymo įstaigose kaupiamas rezervas. Nebuvo paneigti ir nuogąstavimai, kad rezervas yra kaupiamas įšaldant lėšas, kurios turėtų būti skiriamos pacientų gydymui ar medikų darbo užmokesčiui. Ypač turint galvoje, kad dalis didžiųjų gydymo įstaigų Klaipėdoje ir Vilniuje susiduria su finansiniais sunkumais“, – po susitikimo dėstė jis socialiniame tinkle.
Kritikos dėl netinkamo pasiruošimo yra išsakiusi ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
„Dabartinė situacija karo fone lygiai tokia pati kaip buvo prasidėjus pandemijai. Visos atsakomybės metamos medikams, ligoninių administracijoms, bet kam, tik ne politikams, ne valstybės mastu galvojama, kaip strateguoti. Visiškai nedirbama su visuomene, neinformuojama galų gale, kaip pasirūpinti artimuoju“, – portalui tv3.lt yra sakiusi ji.
Nacionalinio krizių valdymo centras mato progresą
Po dar prieš kelias savaites surengto uždaro SRK ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio jo pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sveikatos apsaugos sistema, palyginti su kitomis, yra „viena geriausiai pasirengusių“, o jo pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas situaciją įvertino kaip katastrofišką.
NSGK pirmininkas komentuodamas situaciją tvirtino, kad sveikatos apsaugos sistema ruošiasi galimoms grėsmėms ir yra „neblogai padariusi namų darbų“.
„Prieš kokius pusę metų kalbėjome, kad reikia turėti rezervų medicininių ir vaistų mėnesiui, dabar visos įstaigos atitinka šį standartą, kad reikia spręsti elektros tiekimo problematiką, resursų problematiką, visos įstaigos sprendžia tą problemą arba yra išsprendusios, tas algoritmas yra, jis veikia“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko pavaduotojas D. Gaižauskas situaciją įvardino priešingai, sakydamas, kad „sveikatos sistema yra visiškoj nulinėj padėty“.
„Visi mes šokiruoti, Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras savo pasisakyme nuolat kartoja, kad jis neturi scenarijų, kokia gali būti kilus karinė grėsmė, jis grėsmes įvardija kaip dramaturgiją. Karas vyksta metai, mes kalbam apie diviziją, o sveikatos sistema – visiškoj nulinėj padėty“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
„Situacija ne tai, kad bloga, ji katastrofiniam lygmeny, jei Krašto apsaugos ministerija bando kažkaip ištraukti sveikatos apsaugos ministrą, klausimus pridengti, sveikatos apsaugos sistema yra nulinė“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovas.
Savo ruožtu Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas tuo metu sako, kad sveikatos apsaugos sistemoje matyti progresas, o daugiausiai rūpesčių kelia ryšių užtikrinimas ir pajėgų mobilumas.
„Sveikatos apsaugos sektorius yra pakankamai geram kely, progresas yra matomas, keletas dalykų, kur mes matytumėm, kad gali būti dar sparčiau perorientuojamas prioritetas, tai ryšių užtikrinimas ir pajėgų suvaldymas, kai turime užtikrinti mobilumą, jei reikėtų permesti didesnes pajėgas į vieną ar kitą miesto ligoninę ar regioną“, – sakė V. Vitkauskas.
Jis taip pat nurodė, kad reikia labiau decentralizuoti atsargų rezervą.
