sveikatos sistema

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie sveikatos sistemą. Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas ir Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie politikų sveikatos sistemą. Šįkart studijoje svečiuojasi Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė ir Demokratų partijos narė Rolanda Lingienė.

Pradėjęs kadenciją, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsibrėžė ambicingą tikslą –  šešių dalių sveikatos apsaugos sistemos reformą. Nors kai kurios priemonės buvo įvertintos teigiamai, dar praėjusiais metais medikams kilo abejonių dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkymo planų, bei kitų reformos aspektų. Šiandien medikai teigia, jog nebuvo visiškai aišku, kodėl buvo imtasi tokio didelio masto pokyčių, neįvertinant išlaidų ir kitų galimų sunkumų.

Valstybinės ligonių kasos delegacija praeitą savaitę dalyvavo Paryžiuje vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) jau 12-tą kartą surengtame kasmetiniame biudžeto ir sveikatos apsaugos specialistų tinklo susitikime.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsinaujino – savaitės pradžioje paskelbė savo naująjį logotipą. Vis tik vos jis buvo paviešintas, spėjo sulaukti ne vieno ironiško vertinimo, esą labiausiai jis primena labirintą, kurį kai kada tenka įveikti norint prasibrauti pas gydytojus. Ekspertas gi neslėpė, kad su vizualu padirbėta neblogai, tačiau jis atrodo atsiradęs ne vietoje ir ne laiku.

Kristijonui tebuvo metukai, kai jam buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Gimęs sveikas ir guvus berniukas nepradėjo vaikščioti. Berniuko mama Jovita kreipėsi į „TV Pagalbą“ ir šiandien prašo tik vieno – padovanoti jos vaikui tūkstančius žingsnių. Jauna mama pasakoja, kad gimus vaikui ilgą laiką nė neįtarė, kad jos sūnus galėtų sirgtų kažkokia rimta liga ar jam grėstų labai didelės problemos.

Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ne viena istorija apie masiškai iš darbo išeinančius medikus. Ar mūsų sveikatos sistema ant sprogimo slenksčio? Ar bus, kam mus gydyti? Ar nereikėtų stabdyti daug kritikos sulaukiančios sveikatos reformos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Danai ne kartą pripažinti kaip laimingiausia tauta pasaulyje, tačiau pas psichiatrus eilės tokios, kad vizito pas gydytoją prireikia laukti net pusantrų metų.

Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas papasakojo apie nutikusią nemalonią situaciją – sulaukęs asmeninio skambučio iš nepatenkinto įtakingo asmens jis priminė, kad nėra lygesnių už lygius ir tikėtis išskirtinės priežiūros vien dėl savo statuso nereikėtų, nes, kaip pats sako, „nėra kažkokio užslėpto meniu VIP klientams“.  M. Gedminas pasakojo sulaukęs skambučio į asmeninį telefoną iš, kaip pats sako, sąlyginai vietiniame krašte reikšmingo žmogaus, kuris kažkokiais būdais ga...

Malšinti skandalo Zarasų ligoninėje, kurią prieš savaitę po konflikto su Zarasų mere paliko septyniolika žmonių, dvylika jų – medikai, puolė ir pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau net ir po susitikimo su išėjusiais gydytojais, vadovu ministrui sugrąžinti specialistų nepavyko. Merė žada sukti galvą, kuo pakeisti išėjusius gydytojus ir atgaivinti paralyžiuotą ligoninės darbą.

Iš ligoninių ir poliklinikų staiga pasitraukė dešimtys gydytojų – Zarasų ligoninę jau paliko keliolika gydytojų, dėl ko teko stabdyti reanimacijos, dienos chirurgijos darbą, o Vilniaus centro polikliniką per pusmetį paliko 40 medikų, tačiau patys gydytojai tikina, kad tai yra dar ne pabaiga. Kodėl medikai bėga iš gydymo įstaigų ir ką daryti, kad dėl to nenukentėtų pacientai, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Ypač garsiai apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje prabilta praėjusių metų vasarį, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje. Nors valdantieji tikina, kad sveikatos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, opozicijos ir medikų asociacijų atstovai mato skylių.  Tai, kad Lietuvos sistemos pasirengimas ne idealios formos, leidžia suprasti ir akademinės bendruomenės specialistai.

Net 50-ies ar daugiau pacientų srautas per dieną – su tokia kasdienybe susiduria dalis šeimos gydytojų Lietuvoje. Pripažįstama, kad klausimas, kaip priimant tiek pacientų kasdien išlikti vienodai dėmesingam kiekvienam iš jų – lieka atviras. Ne veltui nemažai vos baigusių studijas šių specialistų pakelia sparnus į kitas šalis.

Karantinų įvedimas per COVID-19 pandemiją turėjo vieną svarbiausią tikslą – neleisti ligoninėms persipildyti. Vyriausybės tikėjosi užkirsti kelią infekcijų plitimui, taip laimėdamos daugiau laiko pajėgumams didinti. Tačiau galiausiai didžioji dalis šių papildomų pajėgumų liko nepanaudoti.

Kai kalbame apie Lietuvos sveikatos sistemą, skeptiškų minčių netrūksta. Sveikatos priežiūros sistema nuolat linksniuojama kaip labiausiai korumpuota, per mažai finansuojama, neatitinkanti nei medikų, nei pacientų lūkesčių visuomenės gyvenimo sritis. Kitaip tariant, toli nuo idealo. Ir nors kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete lėšų daugėja, tas negelbsti: eilės pas gydytojus netrumpėja, deramo dėmesio įvairioms sveikatos priežiūros sritims nuolat pritrūksta.

Negalios ir senatvės, kurią kartais taip pat lydi įvairios ligos, nepasirinksi. Ir nors šiuo metu savarankiškai savimi pasirūpinti negalintiems žmonėms teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, socialinės paslaugos namuose ir dienos centruose, o esant poreikiui ir stacionarios slaugos ir globos paslaugos, tačiau valstybė užsibrėžė pagerinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą. Šiam tikslui kuriama ilgalaikės priežiūros koncepcija.

Viena po kitos Lietuvą sukrėtė istorijos, kai negavę tinkamos pagalbos, žmonės buvo išleisti iš ligoninės ir mirė savuose namuose. Tiesa, tokios istorijos nėra vienetinės – jų nutinka kasmet. Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis – kas kaltas, kad į rimtus žmonių negalavimus kartais pažiūrima pro pirštus? Medikai, valdžia ar patys žmonės? Apie tai šį vakarą studijoje diskutuoja buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga ir dabartinis sveikatos ministras Arūnas Dulkys.

Skamba keistai, tačiau gali būti, kad po trijų nepriklausomybės dešimtmečių iš tiesų turėsime sveikatos priežiūrą be sistemos. Jau pats žodis sistema, sisteminti ir pan. reiškia, kad egzistuoja tam tikri dėsningumai, tvarka, organizacija. Trumpai apibūdinsiu, ką aš šiuo metu matau sveikatos sistemoje. Dvi jos dalys iš sistemos buvo paleistos gerokai anksčiau. Tai – farmacija ir odontologija.

Seimas šią savaitę žengė dar vieną žingsnį pertvarkydamas greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemą. 90 Seimo narių balsavus „už“, dviem buvus „prieš“ ir 12 parlamentarų susilaikius po svarstymo pritarta pataisoms, kad nuo kitų metų liepos greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiktų viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lietuvos sveikatos sistema – komplikuota ir sudėtinga, todėl ypač svarbu ne tik identifikuoti kilusias problemas, bet ir jas spręsti. Medikų emigracija didina jų stygių Lietuvoje, reikalauja papildomų išteklių trūkstamų medikų rengimui, lemia šios profesinės grupės darbuotojų senėjimą. Ar išsipildys baisiausias scenarijus – nebebus kam dirbti?  Kaip spręsti sveikatos sistemą slegiančias problemas penktadienį vykusioje konferencijoje „Nacionalinės sveikatos sistemos žaizdos.

Pandeminiai ribojimai netrukus apims visą prekybą patalpose. Vaistinės, parduotuvės, turgaviečių prekeiviai nuo penktadienio reikalaus galimybių paso arba kaip per karantiną privalės reguliuoti pirkėjų srautus. Vaistinės jau prognozuoja šąlančių pacientų eiles lauke ir ligų bangą. Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu.

Sunki padėtis ir poliklinikose – žmonės pasakoja, kad sunkiai prisibrauna pas medikus, formuojasi eilės. Neapsikentę pacientai plūsta į privačias klinikas, kurios taip pat pastebi augantį klientų skaičių. O sveikatos apsaugos minsiterija sako, kad situaciją žino, tačiau jos pataisyti negali. Sklandžiai dirbti trukdo ne tik pandemija – trūksta medikų, aršiai puola peršalimo ligos.

Kai kuriose Vilniaus regiono ligoninėse vietų koronaviruso pacientams visai neliko, užsipildė ir reanimacijos. Vilniaus medikai jau priversti skambinti pacientams ir pranešti apie šimtus atšaukiamų planinių operacijų. Santaros klinikų vadovas situaciją jau vadina kritine, prezidentas – labai bloga, o tai apibūdina ir skaičiai – Europos Sąjungoje pagal naujų atvejų skaičių Lietuva išlieka pirma.

Šiaulių prokurorai perduoda teismui didelio mąsto korupcijos bylą, kurioje viena farmacijos bendrovė ir jos darbuotojai yra kaltinami sistemingai papirkinėję gydytojus, kad šie savo pacientams įpirštų būtent šios bendrovės papildus. 80 gydytojų įvairiuose Lietuvos regionuose jau prisipažino gaudavę kyšius iš farmacininkų. Už vieną paveiktą pacientą medikai gaudavo nuo 15 iki maždaug 100 eurų.  200 tomų bylą Šiaulių prokurorai perduos teismui.

Jei sergamumo kreivė išliks aukšta ir visuomenė nesusiprotės, sveikatos sistema gali neatlaikyti po kokių 2 savaičių, teigia naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis ragino susitelkti ir vieni kitus šventiniu laikotarpiu užkrėsti tinkamu pavyzdžiu, o ne virusu. Situacija ligoninėse darosi vis sudėtingesnė, prabylama ir apie pacientų atranką, kuris bus prijungtas prie aparatūros.

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Seni kaip pasaulis pažadai medikams didinti algas, sumažinti eiles, „sutvarkyti“ ligoninių tinklą ir atpiginti vaistus – tokie pasiūlymai sveikatos apsaugos sistemai skamba ir iš šiais metais Seimą šturmuojančių politikų lūpų. Be kita ko, didžiosios dalies partijų atstovai akcentuoja COVID-19 pandemijos tik „apnuogintą sveikatos sistemos krizę“ ir akcentuoja, kad pasiruošimas panašaus masto įvykiui turėtų būti vienas prioritetų.

Būsimąją kraujagyslių chirurgę Urtę Builytę daug kas prisimena kaip tą jaunąją gydytoją, kuriai kartu su kitais medikais stojus į pirmas gretas ginant sveikatos priežiūros darbuotojų interesus, premjeras Saulius Skvernelis tiesiog pasiūlė išvažiuoti. Tą ji ir padariusi. Bet grįžo. Tiesa, neatmeta galimybės, kad gali tekti pakelti sparnus ilgesniam laikui, nes mesti medikės karjerą į šiukšliadėžę būtų labai skaudu.

Neįtikėtinas kuriozas pasitaikė sveikatos sistemoje, kuris vienam lietuviui virto tikra tragedija. Stuburo traumą patyrusiam vyrui ilgai laukta operacija netikėtai atidėta. Sudėtingą procedūrą ligoninė atšaukė, nes tuo metu nebeturėjo jai reikalingų instrumentų. Esą baigėsi sutartis su juos atvežusia įmone. Operaciją atlikti turėjęs neurochirurgas sako, kad Lietuvoje tokių instrumentų neturi jokia kita ligoninė. Tuo metu vyriškio sveikata kasdien vis prastėja.

Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ir vėl naujas kitos spalvos lopas. Ši skylių ir lopų sistema gyvuoja tik todėl, kad maunama ji ant itin ištvermingos kūno dalies - medikų ir pacientų bendruomenės, atlaikančios beveik viską.

Vyriausybės, verslo atstovų ir profesinių sąjungų praėjusią savaitę pasirašytame susitarime numatoma gerinti sąlygas privačiai medicinai, tačiau toks užmojis nustebino buvusį sveikatos apsaugos ministrą, eurokomisarą socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela gėdinga vadina esamą situaciją dėl elektroninės sveikatos sistemos ir tikina, kad „akivaizdūs pokyčiai“ bus pasieki iki kadencijos pabaigos. „Dėl visų kortelių perkėlimo, ir taip toliau, tai yra gėdingas reikalas, kuris iki šiol dar nėra išspręstas ir čia labai aiškus ministerijos vadovybės prioritetas. (...) Aš manau, kad iki kadencijos pabaigos, rudenį, mes tikrai turėsime labai akivaizdžius pokyčius“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė J.Požela.

Lietuvos gydymo įstaigose iki metų pabaigos ketinama baigti diegti daugiau nei dešimtmetį rengtą e.sveikatos sistemą, kuri leis nuotoliniu būdu patikrinti paciento ligos istoriją, išrašyti elektroninius receptus ir keistis informacija gydymo įstaigoms. Pirmuoju etapu prie šios sistemos iki lapkričio pradžios ketina prisijungti 176 valstybinės gydymo įstaigos, apie 4 tūkst. šalies vaistinių.

Premjeras Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę, kuri turi parengti pasiūlymus dėl sveikatos sistemos pertvarkos po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo. Savo siūlymus dėl teisės aktų pataisų darbo grupė įpareigota pateikti iki kitų metų sausio 15 dienos. Grupės vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Taip pat grupėje yra ministerijų, Valstybinės ligonių kasos, akademinės bendruomenės atstovai.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos ministro dėmesio centre. Šalies sveikatos apsaugos sistema vis dar nesustyguotas instrumentas. Per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus vienas po kito keitėsi sveikatos apsaugos ministrai – dabartinis Vytenis Povilas Andriukaitis suskaičiavo, kad jis jau septynioliktas. Kiekvienam naujam ministrui bandant derinti savaip, sistema vis strigo, neskambėjo darna ir susiklausymu.

Lietuvoje žmonės per daug gydomi. Taip mano Seimas, palaiminęs įstatymą, leisiantį vienam ministrui nuspręsti, už kokias sveikatos paslaugas valstybė gali mokėti, už kokias - ne. Su sveikatos apsaugos naikinimu nesutinkantieji tvirtina, kad taip bus įteisintas vieno asmens diktatas, o žmonės arba nebus gydomi, arba turės dar daugiau mokėti.

Socialdemokratai skelbiasi, kad valdantiesiems prarandant populiarumą jie pasirengę grįžti į valdžią, ir grasina, kad yra pasiruošę inicijuoti nepasitikėjimą Vyriausybe, jei ši visgi tęs daug kritikos sulaukiančią sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programą. Šią savaitę opozicija, protestuodama prieš šalies gydymo įstaigų pertvarką, paliko Seimo posėdžių salę.

Seimas atmetė siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo. Prieš porą dienų nepritarus projektui po pateikimo, 52 parlamentarų balsais nutarta Seimo narės Dangutės Mikutienės Seimo nutarimo projektą atmesti. Už siūlymą grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti nebalsavo nė vienas Seimo narys.