Dar visai neseniai „Wagner“ samdinių grupuotės finansuotojas J. Prigožinas buvo pagarsėjęs pareiškimais, kuriuos kitiems sakyti – draudžiama. J. Prigožinas Rusijos puolimą prieš Ukrainą dažnai vadina karu, o ne Rusijos vyriausybės pageidaujamu (ir teisiškai įgaliotu) terminu „speciali karinė operacija“. Jis nuolat viešai įžeidinėja šalies karinius vadovus. Jis atvirai pripažino, kad karo prieš Ukrainą metu nepavyko pasiekti Putino keliamų tikslų. Be to, jis teigiamai atsiliepė apie įkalintą opozicijos lyderį Aleksejų Navalną ir jo sugebėjimą atskleisti korupciją Rusijos vyriausybėje.
Toks Putino atlaidumas Prigožino atžvilgiu turi gana paprastą paaiškinimą – juos sieja ilgalaikė draugystė. BBC duomenimis, atlikęs 9 metų laisvės atėmimo bausmę ir išėjęs iš kalėjimo, Prigožinas Sankt Peterburge įkūrė dešrainių prekystalių tinklą. Verslas klostėsi gerai ir per kelerius metus Prigožinas sugebėjo atidaryti brangius restoranus mieste.
Ten jis pradėjo leisti laiką su įtakingais Sankt Peterburgo, o vėliau ir Rusijos atstovais. Vienas iš jo restoranų, pavadinimu „Naujoji Sala“, buvo laivas, plaukiojantis aukštyn ir žemyn Nevos upe. Vladimirui Putinui tai taip patiko, kad tapęs prezidentu jis pradėjo ten vežti savo užsienio svečius. Greičiausiai taip jiedu pirmą kartą susitiko. Putinas pakankamai pasitikėjo Prigožinu, kad galėtų švęsti savo gimtadienį Prigožino restorane „Naujoji sala“ 2003 metais.
Po daugelio metų Prigožino maitinimo įmonė „Concord“ sudarė sutartį dėl maisto tiekimo Kremliui. Tuomet Prigožinas gavo „Putino virėjo“ pravardę. Su Prigožinu susijusios įmonės taip pat laimėjo pelningas maitinimo sutartis iš karinių ir valstybinių mokyklų.
Lūžio taškas – nepavykęs maištas
Politologo L. Kojalos teigimu, Putino ir Prigožino draugystė baigėsi su Birželio 23 d. „Wagner“ bandymu įvykdyti perversmą. Pasak jo, tai nebus pirmas ir paskutinis Prigožino perimti valdžią į savo rankas.
„Jų santykis iš esmės pasikeitė. Žinome, kad istoriškai jie buvo labai artimi, tai buvo asmeninė draugystė. Abu turėjo galimybę lobti iš „Wagner“, o Putinui tai buvo naudingas instrumentas siekti geopolitinių rezultatų Sirijoje, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, kitose pasaulio dalyse. Jie vienas kitą palaikydami matė interesų sutelktumą ir sutapimą. Po maišto akivaizdu, jog tie interesai yra pasikeitę. Čia galima cituoti Christo Grozevą iš Bellingcat, kuris iškart po perversmo sakė, jog per artimiausius metus arba įvyks antras Prigožino maištas, arba jo gyvybei kils pavojus. Akivaizdu, kad jis metė Putino režimui iššūkį, privertė jį elgtis ne taip, kaip Putinas norėjo. Viena vertus, skelbia, kad Prigožinas yra išdavikas ir tai niekada nebus pamiršta, kita vertus, tarsi jokių tiesioginių sankcijų jam pritaikyta nebuvo. Tai irgi nėra vado stiprumo įrodymas. Panašu, jog Putinas kol kas negali imtis jokių kitų veiksmų. Tokia situacija ko gero negali tęstis amžinai, nes Prigožino maištas iš esmės nepasibaigė. Pasibaigė tik pati aštriausia fazė“, – sakė politologas.
Eksperto teigimu, šį maištą paskatino Prigožino noras išlaikyti „Wagner“ autonomiškumą, noras netapti priklausomu nuo gynybos ministerijos.
„Putinas nusprendė palaikyti Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu sprendimą, pagal kurį „Wagner“ kovotų Ukrainoje, pasirašytų sutartis su gynybos ministerija, taip iš esmės tampant pavaldžiais jiems. Akivaizdu, jog tai pakeitė Prigožino skaičiavimą dėl tolimesnės kovos, paskatino jį imtis maišto, tikintis, kad jam pritars platesnė prieš Putiną nusistačiusio elito, jėgos struktūrų dalis. Šis maištas, kaip matėme, turėjo ribotą rezultatą“, – teigė politologas.
Nepaliečiamo Putino naratyvo griūtis
Nors „Wagner“ maištas nesugebėjo perimti valdžios į Prigožino rankas ar paskatinti platesnio sukilimo, šis maištas – bene pirmas atvejis, kuomet Putinas buvo parodytas kaip pažeidžiama asmenybė.
„Organizuotas perversmas griauna anksčiau vyravusį naratyvą, jog Putinas yra nepažeidžiamas, visagalis, neturintis jokių didelių problemų dėl galios konsolidacijos Kremliaus viduje. Iki šiol abejonių dėl to tarsi nebuvo. Prigožino maistas parodo, jog Putinas yra pažeidžiamas. Net jeigu jis sugebėjo išsaugoti valdžią, mentaliteto pokytis yra įvykęs ir sunku bus tą nuslėpti. Kita vertus, egzistuoja vadinamoji kalinio dilema. Net jeigu Kremliaus sistemoje yra prieš Putiną nusiteikusių veikėjų, yra sunku matyti, kaip jie galėtų efektyviai tarpusavyje susitelkti ir įgyvendinti maišto, sukilimo ar kažkokį kitą panašų atvejį. Kiekvieno iš jų viešas ir atviras prieštaravimas Putinui sukeltų grėsmę kiekvienam iš jų, nebent tas susitelkimas būtų labai efektyvus. Kol kalinio dilema egzistuoja, kol sutelktumas ribotas, tol Putino valdžiai papildomų bėdų tarsi nekyla“, – komentuoja politologas.
Prigožino istorija – dar besivystanti
Nepaisant Putino grasinimų įkalinti išdavikus, Putino laikysena Prigožino atžvilgiu išlieka dviprasmiška.
„Putinas imponavo, kad tokie atvejai kaip Prigožinas neturi ateities. Bet, panašu kad praėjus kelioms dienoms po maišto, jis nuvyko į Kremlių ir kartu su Putinu gėrė arbatą. Bet mes iki galo nežinome, kur šiandien „Wagner“ yra. Kalbame apie 4000 Baltarusijoje, bet jie iš Baltarusijos jau galbūt išvyko. Chaotiškumo išlieka ir chaotiškumas suponuoja, kad tai ką mes matėme nėra šio spektaklio pabaiga“, – teigė politologas.
Ne mažiau sunku įvertinti ir kitų įtakos zonų, per kurią veikė Prigožinas ateities perspektyvas. 2013 m. jis įkūrė interneto tyrimų agentūrą, kurią ekspertai įvardija kaip trolių fabriką. Šių metų vasarį Prigožinas pagaliau pripažino, jog įkūrė, finansavo ir ilgą laiką vadovavo trolių fermai.
„Ši trolių ferma buvo ypač reikšminga kalbant apie Kremliaus aktyvų kišimąsi į demokratinius procesus JAV, Prancūzijoje, kitose šalyse. Nors dabar tas trolių fabrikas yra pastumtas šiek tiek į šalį, tai buvo vienas iš Putino instrumentų pasitelkiant Prigožiną ir kitus veikėjus savo linkme. Vis dėlto, artėjant kitiems JAV prezidento rinkimams, apie šį arba kokį kitą trolių fabriką, apie Kremliaus mašinos trukdymą rinkiminiams procesams, teks išgirsti. Galbūt trolių fermos veiks pasitelkiant naujas technologijas – dirbtinį intelektą leidžiantį naujai kurti informaciją ir ją skleisti“, – pasakoja politologas.
Daugiau apie Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ veiklą Ukrainoje žiūrėkite TV3 reportaže:
