„Wagner“ veiklos Afrikos žemyne pradžia – laikotarpis prieš maždaug 15 metų, apie 2008-2009 metus. „Kalbant apie „Wagner“ vardo paminėjimo pradžią įvairiose Afrikos šalyse, pirmiausiai garsiai nuskambėjo Centrinė Afrikos (toliau CAR) respublika, kur „Wagner“ grupuotė nužudė žurnalistą Orkhaną Djemal“ , – sako politologas B. Ivanovas.
„Be CAR, dar buvo įvairios avantiūros Madagaskare, kai kuriose Vakarų Afrikos šalyse, Malyje. Nemaža dalimi „Wagner“ veikla yra susijusi su Putino paranoja. Viena iš priežasčių, kodėl Prigožinas dar gyvas ir kodėl „Wagner“ dar funkcionuoja – auksas, deimantai ir kitas turtas, kuris yra apčiuopiamas. Šiuo aspektu Putino paranoja pasireiškia labai akivaizdžiai – jis nori savo turtą matyti fiziniu pavidalu. Šia prasme Afrikos šalys, buvusios Prancūzijos kolonijos, taip pat Nigeris, yra palankios. Ta veikla nemaža dalimi susijusi su Sirija, vėliau su naftos bendrovėmis,“ – pasakoja politologas.
Kaip ir Ukrainoje, taip ir Afrikos žemyne, „Wagner“ yra puikiai žinomi dėl savo žiaurumo, vykdomų karo nusikaltimų.
„Wagnerio grupuotė pati filmavo, kaip galvą žmogui nukirto. Visi tie asmenys yra nustatyti. „Wagner“ grupuotė yra įvardyta kaip teroristinė, nėra jokių abejonių, jog jie yra karo nusikaltėliai. Lieka tik klausimas, kada tarptautinio teisingumo ranka juos pasieks. Noriu tikėti, kad pasieks. Kaip sakoma – vėjo malūnai mala lėtai, bet užtikrintai. Tad ateis laikas ir šiai grupuotei atsakyti už savo karo nusikaltimus, padarytus tiek Afrikoje, tiek Ukrainoje. Kaip minėjau, jie yra nužudę žurnalistų, Djemalį ir kitus, susidoroję su jais šlykščiausiais įmanomais būdais. Manau, jie neišsisuks,“ – komentuoja politologas.
„Wagner“ parama vietinėms Afrikos jėgoms – kovos su vakarų pasaliu dalis
Viena iš „Wagner“ veiklų CAR – saugumo paslaugų teikimas dabartiniam prezidentui Faustin-Archange Touadera. Jis prezidento postą užima nuo 2016 m. ir buvo perrinktas 2020 m. Pastarųjų metų rinkimai tarptautinių stebėtojų buvo įvertinti kaip nesąžiningi. Viena iš priežasčių, kodėl „Wagner“ palaiko prezidentą – geopolitinė kova su Vakarais.
„Afrikoje, bendrai pažiūrėjus, veikia trys-keturi atskiri subjektai. Tai yra Prancūzija ir Europa, bandančios išlaikyti įtaką buvusiose kolonijose su savo kariniais vienetais, yra vietiniai Afrikos dariniai. Kinija yra labai svarbus (jei ne svarbiausias) subjektas ir galiausiai yra Rusija. Rusija šia prasme veikia gana autonomiškai – jų svarbiausias tikslas yra užimti dalį resursų įvairiais būdais – paperkant, maištaujant, teikiant saugumo užtikrinimo paslaugas. Vietiniai diktatoriai yra patenkinti tokiomis paslaugomis. Prancūzija kelia kažkokius reikalavimus, reikalauja rengti rinkimus, procedūras.
Prisiminkime visus norus demokratizuoti tą ar aną valstybę. Kiek tuose noruose buvo gerų intencijų yra kitas klausimas, tačiau akivaizdu, jog vietinius vadus tai erzina. Kinija nieko neprašo, ji tiesiog investuoja. Ir ganėtinai sėkmingai, per ilgą laiką ten stipriai padidino savo įtaką. Rusija gerai finansavusi „Wagner“ struktūrą sugebėjo Afrikos regione pakelti didelį triukšmą“, – kalbėjo politologas
Politologo teigimu, vietiniai režimai Afrikos žemyne neretai naudoja tezes apie kovą su (post)kolonializmu – tuo pasinaudoja ir Rusija.
„Rusija ten organizuoja konferencijas apie kolonializmą. Tokiu būdu Rusija užkabina realias praeities nuoskaudas, tokiu būdu rezonuodami ir su tam tikru kairiuoju diskursu. Vienu metu tai buvo sukūrę kai kurių kairiųjų simpatijas Putino režimui, nors tai (didžiąja dalimi) baigėsi, prasidėjus agresijai prieš Ukrainą.
Tik aišku, kad Afrikos lyderiams tie įvykiai Europoje visai nerūpi. Stebint Afrikos žemyno šalių diplomatų pasisakymus Jugtinėse Tautose, tą galime matyti. Iš kelių dešimčių valstybių, nepalaikiusių Putino, dabar tas procentas sumažėjo. Ir matome, kad „Wagner“ ir Lavrovo veikla regione pasiekė tam tikrų rezultatų, daugeliu atvejų pavyko nupirkti vietinius lyderius. Putinas džiaugiasi tai matydamas, tikisi, kad tai užtikrins jam legitimumą tarptautinėje politikoje“ , – teigia politologas.
Nacisto ir virėjo valdoma grupuotė
Nors šiandien „Wagner“ smogikai pirmiausiai siejami su Putino „virėju“ Jevgenijumi Prigožinu, ne mažiau svarbus šioje struktūroje yra ir jos įkūrėjas Dmitrijus Utkinas.
„Wagner“ pavadinimas pasirinktas Dmitrijaus Utkino. Tikro nacisto, kuris manoma ir įkūrė „Wagner Group“. Tuo metu jis komandoje buvo kur kas svarbesnis nei Prigožinas. Prigožinas, kaip žinia, nėra joks karys. Jis – kriminalinis veikėjas, kalėjęs už smurtinius nusikaltimus. Tuo tarpu Utkinas yra kariškis ir galima sakyti vadovavo „Wagner“ gaujai“, – sako politologas.
„Wagner“ mes negalime vadinti privačia armija – pats Putinas yra sakęs, jog skyrė šimtus milijardų „Wagner“ finansavimui. Bet norint atsakyti į klausimą kodėl atsirado „Wagner“, reikia suprasti, kad Putinas labai nepasitiki armija. Tai yra būdinga ir kitiems diktatoriams. Todėl dažnai diktatoriai šalia savęs bando sukurti kokį nors į „Wagner“ panašų darinį, armiją, kuri juos gintų. Istorija rodo ką kitą –kai yra maištų, sukilimų, tokia armija gali būti nestabilumo židinys“, – papildo politologas.
Su Putino noru save apsaugoti, taip pat siejami ir „Wagner“ veiksmai Libijoje.
„Libija turbūt yra viena iš didžiausių Putino paranojos šaltinių, paskatinusi jį grįžti trečiai kadencijai, kai pamatė, kokio likimo sulaukė Gadafis. Kaip žinia, Gadafį tiesioginiame eteryje į šipulius sudraskė sukilėliai. Tai Putinui tapo trigeriu, patraukti Medvedevą ir grįžti į valdžią. Jis suprato, jog jį gali ištikti panašus likimas. Todėl jis Libijoje palaikė vieną iš generolų“, – pasakoja politologas.
Perversmas Nigeryje – užgesusi prošvaistė Vakarams
Liepos pabaigoje Nigeryje įvykęs perversmas – penktasis per šalies nepriklausomybės laikotarpį. Politologu teigimu, šį perversmą galima vertinti kaip sėkmingą Putino manevrą.
„Iš tiesų Nigeryje perversmų buvo gausybė, tačiau atrodė, jog paskutiniu metu buvo pavykę situaciją stabilizuoti, net įvyko sąžiningi demokratiniai rinkimai. Buvo išrinktas prezidentas santykinai Vakarams palankus prezidentams. Tai tame kontinente yra gana reta, daugiau yra dešimtmečius sėdinčių diktatorių, tokių veikėjų kaip Mugabe. O šis atvejis buvo lyg prošvaistė vakarams, siekiant išlaikyti įtaką.
Perversmas yra demonstratyvus Putino manevras, siekiant parodyti, kad jis kažką gali. Tik dar ne visai aišku, kas bus toliau. Ar bus kažkoks regioninis konfliktas ar karas, dar pažiūrėsim. Bet kokiu atveju, įtampa tvyro ore. Regionas stovi ant ausų, regioninės šalys, kurios palaikė vieną ar kitą pusę, ištraukia savo senas nuoskaudas. Tai irgi gali prisidėti prie dar vieno neramumų židinio pasaulyje. Galbūt Putinas tokiu būdu bando atitraukti dėmesį nuo Ukrainos, įžiebiant kažkokį dar konfliktą. Jo propagandistai ne kartą savo laidose ne kartą apie tai kalbėjo, kad reikia atitraukti dėmesį, išvarginti vakarus. Kol kas (bent jau mano vertinimu) tai jam pavyksta“, – teigia politologas.
Nors Macronas, lyginant su kitais Europos prezidentais, dažnai nėra žinomas kaip itin priešiškas Rusijai, jis po perversmo teigė, jog būtinai imsis veiksmų. Pasak politologo, tolimesnius įvykius nuspėti sunku.
„Macronas dideliu nuoseklumu niekada nepasižymėjo. Vieną dieną jis gali apgailestauti dėl kolonijinės Prancūzijos praeities, kitą dieną atsisakys atsiprašyti tų šalių už praeities nusikaltimus. Bet šiuo atveju suveikia vienas praktinis ir labai svarbus momentas – energetikos klausimai. Nigeris yra svarbus Urano tiekimo grandinėje. Kaip žinia, Prancūzijoje yra daug branduolinių jėgainių ir jos gamina didžiąją dalį šalies elektros energijos.
Nigeris yra šalis, kuri tą kurą Prancūzijai tiekia. Šia prasme perversmas Nigeryje yra iššūkis Prancūzijai. Tik sunku pasakyti, kokia Prancūzijos naudojamo kuro dalis yra importas iš Nigerio. Iš Prancūzijos pusės matome kai kuriuos naujus žingsnius, pavyzdžiui keliones po Okeaniją. Bet tai mažai reiškiantys žingsniai, kadangi tokio pobūdžio klausimai yra sprendžiami karine jėga. Bent kol kas, Macronas trypčioja vietoje. Prancūzijai reikia imtis kažkokių žingsnių. Ar Prancūzija yra pajėgi viena tą daryti – į šį klausimą atsakyti sunkiau“, – svarsto politologas
„Wagner“ ateities perspektyvos – miglotos
Politologo teigimu, „Wagner“ kurį laiką išlaikys įtaką Afrikoje, tačiau jų ateities perspektyvas temdo atsitraukiantis Putino užnugaris.
„Po Prigožino cirkų Rusijoje, jų įtaka mažės. Vėlgi, kodėl jie buvo tokie įtakingi ir svarbūs? Nes už jų stovėjo Putinas, jie galėjo apeliuoti į Putino režimą. Dabar šito užnugario [beveik] nebėra. Putinas suprato, jog ši gauja jam kelia nemažą grėsmę. Tikėtina, jog dar bent kurį laiką jie figūruos Afrikoje ir Putinas bandys juos išsukti, nors ir išvadino išdavikais. Gal vieną kitą pavaišins nuodais, ar iš balkono išmes“, – sako politologas
„Nemanau, kad perspektyvos didelės. Tai yra besibaigianti istorija. Lokaliu mastu, jie vis tiek vietiniams režimams paslaugas teikia. Kažką saugos, lydės, dalyvaus avantiūrose, galbūt politiniuose procesuose. Bet „Wagner“ turbūt išlaikys tik kokį penktadalį savo įtakos. Nenustebčiau, jei Putinas „Wagner“ bandytų pakeisti kita grupuote, tame tarpe ir Afrikoje. Dalis jų kovotojų perėjo į kitas karines struktūras, kai kas grįžę siautėjo Rusijoje, kai kas gavo galą, dalis dabar slepiasi Baltarusijoje“, – papildo politologas.
