Prognozės nedžiugina – manoma, kad per 10–20 metų dauguma plaučių vėžiu sergančių žmonių jau bus nerūkantys arba galbūt pasyviai rūkantys, nedaug rūkantys žmonės.
„Daug metų buvo teigiama, kad plaučių vėžys lygu rūkantis žmogus. Bet laikai keičiasi – matoma ir mūsų klinikinėje praktikoje, ir įvairių šalių duomenimis, vis didesnė dalis yra nerūkančių žmonių“, – konstatavo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir Alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila.
Anksti aptikti plaučių vėžį praktiškai neįmanoma
Tačiau dažnu atveju jei liga nenustatoma atsitiktinai, žmogus apie ją gali ilgai nieko nežinoti.
„Anksti aptikti plaučių vėžį labai sunku – praktiškai neįmanoma, nes jis didelę savo „gyvenimo“ dalį auga labai tyliai. Dažniausiai pasitaikančių vėžio formų atvejais augimas gali trukti maždaug 5–6 metus – nuo to, kai atsiranda pirmoji ląstelė iki tol, kol plaučių vėžys pasireiškia kliniškai, kai simptomai pasireiškia.
Tai yra pakankamai didelis laikas, kad vėžys būtų aptiktas dar ankstyvoje stadijoje, išskyrus kelias retas formas, kai plaučių vėžys auga labai greitai. Bet daugeliu atveju jis labai neauga“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo gydytojas pulmonologas.
Sukūrė prevencinę patikros programą
Pasak jo, kol kas tam pats geriausias metodas yra krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinė tomografija.
„Tai yra paprastas tyrimo metodas – visur prieinamas, pakankamai saugus. Ypač kada kalbama apie atrankines programas, jis vadinamas mažų dozių kompiuterinė tomografija, jos metu naudojamos labai mažos dozės. Net nekalbėkime apie apšvitą, ji čia nėra problema, o nauda yra milžiniška“, – akcentavo E. Danila.
Jis pasakojo, kad ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programos, kai atliekamas šis tyrimas, dalyje šalių nėra naujiena.
„Tai yra vykdoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse, kai kuriose šalių provincijose, vienu ar kitu mastu šiuo klausimu jau daug pasistūmėta. Yra ir Europos Sąjungos Komisijos rekomendacija kiekvienoje Europos šalyje irgi sukurti tokią programą pagal tai, kaip tai įsivaizduoja ir supranta tos šalies ekspertai ir galėtų adaptuoti.
Tad ir Lietuvoje buvo sukurta tokia programa, dalyvavo labai didelė, kompetentinga darbo grupė iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, ligonių kasų atstovai, net prezidentūros atstovas, nekalbant apie gydytojus, specialistus“, – kalbėjo profesorius.
Ištyrus 1000 pacientų – reikšmingi radiniai
Pasak jo, nors programa tikrai patikusi valdžios atstovams ir sprendimų priėmėjams, pirmiau buvo pasiūlyta išbandyti, kaip ji veiktų realiame gyvenime.
Tą padaryti buvo pavesta Santaros klinikoms. Jų Šeimos medicinos centras kartu su dar dviem įstaigomis (Pašilaičių šeimos medicinos centru ir Elektrėnų savivaldybės sveikatos centru) pernai metų pabaigoje – šių metų pradžioje ištyrė daugiau nei tūkstantį sveikų, jokių nusiskundimų neturinčių ir plačių vėžiu nesergančių žmonių.
Išsitirti buvo kviečiami visi žmonės, kuriems nuo penkiasdešimties septyniasdešimties metų imtinai ir jie buvo prirašyti prie tų pasirinktų 3 gydymo įstaigų, nepriklausomai nuo to, rūko ar ne.
„Kitas išskirtinis programos bruožas buvo tai, kad siekėme ieškoti ne tik židinių plaučiuose, bet įvertinti kitus plaučių radinius ir radinius kitose vietose, kurios patenka į kompiuterinės tomografijos apžvalgos lauką. Plaučiai yra gana didelis porinis organas, kuris šiek tiek nusileidžia ir į pilvo sritį.
Kadangi atliekant kompiuterinę tomografiją apimami ne tik plaučiai, bet ir širdis, tarpuplaučio įvairios struktūros, bet ir kasa, didele dalimi kepenys, antinksčiai, didelė dalis inkstų, buvo nutarta pažiūrėti viską kompleksiškai – vienu šūviu nušauti kelis zuikius“, – kalbėjo E. Danila.
Žmonės noriai tikrinosi
Pasak jo, bandomasis projektas buvęs labai sėkmingas – žmonės tikrintis ėjo labai noriai.
„Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur yra tokia pati programa ir kviečiama nemokamai pasitikrinti, ateina 5–6 proc. žmonių, labiau disciplinuotose valstijose – gal 16 proc.
Pas mus tyrime dalyvauti sutiko 76 proc. kviestų asmenų. Galvoji, ar Lietuvos gyventojai tokie disciplinuoti ir susirūpinę sveikata? Gal iš dalies. Kita vertus, mūsų programa buvo labai paprasta: nereikėjo pirmiausia eiti pas šeimos gydytoją, tada jis siunčia pulmonologui, jis – radiologui, užteko paskambinti žmogui, kuris priregistruotas toje apylinkėje“, – komentavo gydytojas.
Žmogus tiesiai būdavo pakviečiamas skambinančiojo ir pasiūlomas konkretus laikas, kada atvykti, pačiam niekuo papildomai rūpintis nereikėjo.
Profesorius dalijosi, kad ištyrus 1014 asmenų rasta 14 židinių plaučiuose, kurie įtariami kaip piktybiniai ir kurie ilgainiui išsivystys į plaučių vėžį.
„Iš tų keturiolikos, kas yra pakankamai daug, aštuoni žmonės buvo nerūkantys. Tai tik patvirtina, kad reikia tirti ir nerūkančius žmones. Taip pat aptikome pakankamai daug radinių, apie kuriuos žmonės nė neįtarė – 18 proc. tie radiniai buvo tokie reikšmingi, kad po to, kai buvo padarytas kompiuterinės tomografijos tyrimas, (...) šie pacientai buvo nusiųsti pas specialistus“, – programos privalumus vardijo gydytojas.
Kitaip sakant, dar ankstyvose stadijose buvo aptiktos ligos, kurių daugeliu atvejų gydyti nereikės ir net pavyks išvengti, jei žmogus, pavyzdžiui, pakeis tam tikrus gyvensenos įpročius.
Taip pat aptikti ir 2 tuberkuliozės atvejai bei kitos ligos.
„Ne našta, o didelė nauda“
Pasak gydytojo, aptikti pakitimai ne tik reikšmingi žmogui ir padeda išsaugoti sveikatą ir net gyvybes. Tai leidžia valstybei ir sutaupyti.
„Šiuos rezultatus pristatėme, parengtas ir tarptautiniame prestižiniame žurnale atspausdintas tyrimas, sulaukės gerų recenzentų atsiliepimų. Tai valdžios atstovai irgi sutiko, kad programa turbūt veikia, yra labai gera ir naudinga, bet kraipė galvomis, kad turbūt kainuos tiek, kad Lietuva tokios „naštos“ nepakels.
Tuomet paprašėme nepriklausomos tarptautinės mokslinės organizacijos, esančios Nyderlanduose, kuri specializuojasi tokiuose ekonominiuose skaičiavimuose, kokia finansinė našta galėtų būti šaliai. Ir pagal tą mūsų modelį, radinius, paskaičiavo, kad ne tik kad nebus jokios naštos biudžetui, bet per penkerių metų laikotarpį kalbama apie milijonų eurų sutaupymą“, – pabrėžė E. Danila.
Kaip tai atsitinka? Pasak gydytojo, viskas labai paprasta: „Kai liga aptinkama ankstyvoje stadijoje, žmogus išvengia hospitalizacijų, vaistų, kartais – operacijų, mirčių, nedarbingumo ir visokių kitokių dalykų. Taigi rezultatas yra toks, kad galiausiai susitaupo ir principinis dalykas, kad ne našta biudžetui, o teigiamas poveikis.“
Valdžia dar trypčioja
Nors pradėjus vykdyti minėtą bandomąją patikros programą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kaip ir žadėjo, kad ji galėtų būti taikoma visuotinai, šiuo metu viskas yra įstrigę ir galutinio sprendimo nėra.
Kaip nurodė SAM, siūlymą finansuoti Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą Privalomojo sveikatos draudimo taryba svarstė dar pernai gegužės 31 d.
Vertinant tai, kad kas 3 metus turėtų būti informuojami ir dalyvauti programoje kviečiami 50–70 metų (imtinai) asmenys, kuriems per pastaruosius 3 metus nebuvo atliktas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas dėl bet kokios priežasties ir nėra diagnozuotas plaučio piktybinis navikas, Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, kasmet programai finansuoti reikėtų skirti apie 14 mln. eurų.
Cituodama Europos Tarybos rekomendacijas, kad „šalys turėtų išnagrinėti galimybę įgyvendinti šią programą ir jos veiksmingumą, pavyzdžiui, naudodamos įgyvendinimo tyrimus“, SAM pabrėžė ir tai, kad „į programą turėtų būti įtraukti pirminės ir antrinės prevencijos metodai, pradedant nuo didelės rizikos asmenų“.
„Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didelės rizikos profilių nustatymui ir tiksliniam taikymui, pradedant nuo daug rūkančiųjų ir buvusių rūkalių, kurie daug rūkė, o valstybės narės turėtų toliau tirti, kaip pasiekti ir pakviesti tikslinę grupę, nes nėra sistemingų duomenų (dokumentų) apie rūkymą. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į kitų didelės rizikos profilių nustatymą ir tikslinį taikymą“, – cituotas rekomendacijos turinys.
Pasak SAM, Privalomojo sveikatos fondo taryba nepriėmė sprendimo ir nukėlė jį iki tada, kai bus gauti pilotinio projekto rezultatai, nes vadovavosi vienu iš argumentų, kad siūlomos programos tikslinė grupė formuojama neatsižvelgiant į rizikos veiksnius.
Be to, teigta, kad siūloma 30 proc. aprėptis vykdant prevencines programas nemažina sergamumo ir mirštamumo.
„Jau susipažinus su pilotinio projekto rezultatais pamatyta, kad gyventojų patikrinimo metu nustatyta nemažai širdies kraujagyslių sistemos, kvėpavimo sistemos galimų ligų/sutrikimų, todėl, siekiant optimaliau ir efektyviau naudoti sveikatos sistemos išteklius, buvo iškelti šie klausimai:
- Apsvarstyti, kad pradėti programą nuo rūkančių/rūkiusių asmenų tikrinimo;
- Apsvarstyti, kaip galima plaučių patikrą integruoti į vykdomą Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą, kurios metu šeimos gydytojo institucija organizuoja kvietimą dalyvauti programoje, pildoma anketa apie rūkymo įpročius ir tokiu būdu galima būtų identifikuoti 50– 70 m. amžiaus rūkančių/rūkiusių asmenų populiaciją bei jai paskirti mažų dozių KT tyrimą;
- Užtikrinti, kad kompiuterinės tomografijos tyrimus atliekančios įstaigos turėtų pakankamai darbuotojų bei kas 5 metus atliktų radiologinį klinikinį auditą – kokybei užtikrinti.
- Sudaryti darbo grupę nacionalinei programai išgryninti“, – veiksmų planą komentavo ministerija.
SAM pridūrė, kad šiuo metu, įgyvendinant EU Beating Cancer Plan, Europos Komisija finansuoja pilotinį projektą Europos Sąjungos lygiu – EuCanScreen, kurio metu vykdomas plaučio piktybinio naviko skryningo pilotinis projektas. „Jam pasibaigus bus parengtos rekomendacijos ES šalims narėms dėl efektyviausios mokslu pagrįstos vykdymo schemos“, – nurodė ministerija.
