Policijos duomenimis, pagal kriminalinės policijos vykdytą stebėseną reikšmingos informacijos nefiksuota. Anot R. Požėlos, policija reagavo į konfliktines situacijas, tikrino gautą informaciją.
Dažniausi pranešimai buvo dėl viešosios tvarkos pažeidimų, neblaivių asmenų. Pasak generalinio komisaro, šį kartą jų skaičius buvo šiek tiek didesnis ne įprastai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Nuo gegužės 20 d. 6 val. iki sekmadienio (gegužės 26 d.) 18 val. policija gavo 32 pranešimus apie galimus pažeidimus antrajame rinkimų ture. Iš jų 20 pranešimų registruota sekmadienį.
Surašyti du administracinių nusižengimų protokolai dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Anot R. Požėlos, apdorojus visą gautą informaciją, administracinių teisenų gali būti daugiau.
Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 173 str. 1 d. (Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas).
„Gavome Vyriausiosios rinkimų komisijospirmininkės rašytinį pranešimą, kad buvo suklastoti kandidatų į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio ir Andriaus Mazuronio rinkėjų parašų rinkimo lapai“, – spaudos konferencijoje sakė R. Požėla.
VRK įtarimų kilo dėl kelių tūkstančių parašų.
Pasak VRK pirmininkės Linos Petronienės, į teisėsaugą kreiptasi ir dėl prezidento, ir dėl Europos Parlamento rinkimų lapų.
Policijos vadovo teigimu, ikiteisminių tyrimų, susijusių su balsavimu per prezidento rinkimus, kol kas nepradėta.
Daugiausia pranešimų apie galimus pažeidimus registruota Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (AVPK) – 12, Klaipėdos AVPK – 9.
„Aš čia Dievas, kur noriu, ten vaikštau“ – rinkimų stebėtojas po tokių kalbų neteko pareigų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo informacijos apie galimai neblaivų rinkimų stebėtoją Vilniaus miesto Balio Sruogos rinkimų apylinkėje.
„Kiek mums pasakojo šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė, stebėtojas nuo pat atvykimo elgėsi keistai, valgė atsineštus ledus, vėliau tapo agresyvus, triukšmavo ir vaikščiodamas po rinkimų apylinkę kalbėjo: „Aš čia Dievas, kur noriu, ten vaikštau“, – sekmadienį išplatintame pranešime teigė VRK.
Pasak komisijos, nepavykus nuraminti „Stebėtojų gildijos“ deleguoto rinkimų stebėtojo, buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai konfliktišką asmenį išvesdino.
Dėl agresyvaus elgesio ir galimo neblaivumo VRK panaikino vyro rinkimų stebėtojo pažymėjimą.
„Stebėtojų gildijos“ pirmininkė yra įvairių protestų dalyvė Nendrė Černiauskienė. Komentuodama situaciją ji Eltai teigė, kad kol kas jokios informacijos apie rinkimų procesą trikdantį asmenį nėra gavusi.
ELTA primena, kad sekmadienį vyksta antrasis prezidento rinkimų turas. Čia, kaip ir prieš penkerius metus, susitinka perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Antrajame prezidento rinkimų ture rinkėjai balsavo vangiau nei paprastai
Antrajame prezidento rinkimų ture Lietuvos rinkėjai balsuoti ėjo vangiau nei paprastai renkant valstybės vadovą.
Mažiau balsavusiųjų būta tik 2014 metais per antrą turą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkimų aktyvumas antrajame ture siekė 49,61 procento.
Rinkimų dieną sekmadienį savo valią pareiškė 38,58 proc. rinkėjų. Dar 11,03 proc. jų balsavo iš anksto.
Pirmajame ture prieš dvi savaites balsavo 59,37 proc. rinkėjų, o 2019 metais per antrąjį turą aktyvumas siekė 53,43 procento.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Aktyviausia sekmadienį vykusiuose rinkimuose buvo Palangos miesto savivaldybė, kurioje balsavo 67,21 proc. rinkėjų. Pasyviausia – Visagino savivaldybė. Ten savo balsą atidavė tik kiek daugiau nei ketvirtadalis – 26,75 proc. – balsavimo teisę turinčių gyventojų.
Antrajame rinkimų ture varžėsi perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė.
G. Nausėda pirmajame ture I. Šimonytę įveikė didele persvara – jis gavo 632 tūkst. arba beveik 44 proc. balsų, I. Šimonytė sulaukė 288 tūkst. arba 20 proc. rinkėjų palaikymo. Todėl politologai ir politikai pergalę jam prognozuoja ir antrajame ture.
Prezidento kadencija trunka penkerius metus.
