Apie tai ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai spaudos konferencijoje „Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai dėl karantino: pykčio ir chaoso visuomenėje tik daugės“.
„Reikia atsiminti, kad iš krizės vėliau ar anksčiau vis tiek reikės išeiti“
Pasak socialdemokratų, Vyriausybės priimami bei staiga pakeičiami sprendimai sukuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą, o tai sukelia visuomenės pyktį ir chaosą.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis priminė vakarykštį Vyriausybės sprendimą neatverti prekybos centrų balandžio 12 dieną, kaip buvo gyventojams tarsi žadėta praėjusios savaitės pabaigoje.
„Galbūt policijos pajėgas galėjo mesti į geresnį dalyką – tai yra kontroliuoti prekybą. Tikrai būtų įmanoma sutarti su savivalda, kaip šį procesą padaryti. Pavyzdžiui, vakar ir šiandien bei rytoj „Akropolio“ prekybos centras buvo atvertas, kuriame atverta ir „Maximos“ parduotuvė, atvertas „Ermitažas“, kontrolė kažkaip tai vyksta, o kitos parduotuvės uždarytos.
Tai lygiai taip pat parduotuvių atvėrimą ir veiklą buvo galima suderinti su policija ir buvo galima jau atidaryti. Vienas dalykas – tai gąsdinti, uždaryti ir kažko tai neleisti, bet būtinai reikia atsiminti, kad iš krizės vėliau ar anksčiau vis tiek reikės išeiti. Ar mes išeisime su tūkstančiais bankrotų, ar išeisime su truputį nukraujavusiu verslu – šitą būtinai reikia įvertinti.
Jei būtų galvojama arba jau turėtų būti galvojama, kaip pasirinkti kitokį kelią, galbūt būtų priimami kitokie sprendimai. Deja, šiandien turime, ką turime. Mūsų tikslas ne kritikuoti, o būti išgirstiems“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E. Sabutis.
Kaltina valdančiuosius, kad sukompromitavo imuniteto paso idėją
LSDP frakcijos narys Gintautas Paluckas prakalbo apie imuniteto pasą ir valdančiųjų nesugebėjimą jo tinkamai pristatyti visuomenei. Pasak G. Palucko, imuniteto paso idėja yra įdomi, tačiau Lietuvoje ji pateikta akivaizdžiai kaip diskriminacinė, todėl tai sukelia žmonių nuogąstavimus.
„Imuniteto paso pati idėja suplakta su Europos siūloma žaliuoju pasu – tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip įmanoma įdomią idėją sukompromituoti net nesugebant paaiškinti, kaip ji bus taikoma, kokie pliusai ir minusai.
Išmesta į viešąją erdvę ji sulaukė milžiniško pasipriešinimo ir jis yra visiškai natūralus ir suprantamas, nes pirmiausia, taip, kaip ji pristatyta – ji akivaizdžiai yra diskriminacinė. Antras dalykas, žmonės nuogąstauja, kad jie atriboti ne tik nuo viešųjų paslaugų ir galimybės judėti, bet taip, galimai, ir atriboti nuo savo darbo vietų. Jei tu neturėsi to taip vadinamo imuniteto paso, galbūt tu negalėsi vykdyti savo darbinės veiklos.
Aš šneku ne tai, ką pats įsivaizduoju, o tai, ką žmonės suprato iš tokios komunikacijos ir tokių idėjų. O tai yra labai blogai, nes kompromituoja mūsų visų pastangas laikytis sąžiningai karantino įvairių apribojimų ir sąlygų“, – kalbėjo G. Paluckas ir ragino Vyriausybę įsiklausyti į žmonių pastabas ir nuogąstavimus.
Pasigenda pandemijos valdymo strategijos ir planų
Pasak G. Palucko, nauji valdančiųjų sprendimai liudija, kad iki šiol pandemijos valdymo planų nėra, o dalis visuomenės narių ir verslų toliau nepagrįstai diskriminuojami.
„Pastarųjų savaičių Vyriausybės sprendimai tampa nenuspėjamu ir nepatikimu partneriu tiek verslui, tiek visuomenei. Sprendimų pagrįstumas, racionalus argumentų pateikimas ir galų gale gebėjimas pateikti juos visuomenei palieka pageidauti tik geresnio.
Vyriausybė sulaukia labai daug kritikos, kad taiko tas pačias priemones ir tas pačias strategijas, kurias taikė praėjusi Vyriausybė, nors žadėjo daug dalykų daryti kitaip. Premjerė žadėjo prisiimti asmeninę politinę atsakomybę dėl pandemijos valdymo.
Tačiau šiandien matome labai aiškią lyderystės krizę, nes dalis sprendimų ar komunikacijos patikėta ekspertų tarybai, atskiriems ekspertams, dalis sveikatos apsaugos ministrui, dalis atskiriems ministrams, kurie viena dieną vieną šneką, o kitą dieną tenka komunikuoti Vyriausybės vadovei priešingai – teisintis ar neigti pasakytus žodžius.
Tai sukuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą, kurioje mes gyvename keletą pastarųjų mėnesių“, – sako parlamentaras.
Kodėl Vyriausybė neklauso ir negirdi savo piliečių?
Pasak E. Sabučio, į šį klausimą turi atsakyti piliečiai ir Vyriausybė. Pasak jo, Vyriausybė turėtų labai daug dėmesio skirti komunikacijai.
„Mano manymu, viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Vyriausybė ir kur turi kreipti didžiausią dėmesį – tai komunikacija.
Per pandemijos laikotarpį pasikeitė Vyriausybė. Buvusi opozicija, dabar valdančioji dauguma itin aršiai kritikuodavo buvusią Vyriausybę, dėdavo daug pastangų paaiškinti, kodėl vienos priemonės yra blogos, o kitos ne tokios blogos, kodėl kažkas veikia, ar kažkas neveikia.
Naujai Vyriausybei keturi mėnesiai. Matyt, prieš tai, kaip ir kiekviena nauja politinė jėga turėjo galvoti ir prognozuoti, jeigu pavyktų tapti valdančiąją dauguma ir suformuoti Vyriausybę – ką ir kaip pakeistų <...>.
Per keturis taip pat jau buvo pakankamai laiko įvertinti savo vykdomų apribojimų ir įvairių taikomų priemonių pliusus ir minusus“, – teigia E. Sabutis.
Pasak E. Sabučio, kyla klausimas, kokią Vyriausybę mato visuomenė.
„Ką iš komunikacinės pusės matome mes? Mes matome blaškymąsi, mes matome skirtingų žinučių siuntimą nuo valdžios pareigūnų visuomenei. Ir ne tik visuomenei, taip pat ir kitiems politikams.
Tai sukelia visuomenei, taip pat mūsų tarpe, labai didelį neapibrėžtumą ir neaiškumą. Ką tai pagimdo? Pyktį, nepasitikėjimą, ignoravimą ir įvairių sąmokslo teorijų kūrimą.
Pykdo mus visus nesugebėjimas aiškiai iškomunikuoti ko ir kodėl siekiama. Valdžia ir Vyriausybė turi aiškiai pasakyti ką ir kodėl daro, ir kokie to tikslai. Komunikacija pati turi būti visiškai aiški, nedviprasmiška ir neinterpretuojama.
Premjerė pasako vieną, sveikatos apsaugos ministras – kitą, o inovacijų ir ekonomikos ministrė – trečia. Tada turi kartoti, ką sakė anksčiau. Patys turi interpretuoti ir pataisyti save. Patys turi sakyti visuomenei, kad buvo suprasti neteisingai“, – sako politikas.
E. Sabutis priminė dviprasmiškas situacijas dėl prioritetinių eilių sudarymo. Kai pirmiau vakcinuojami nuotoliniu būdu dirbantys aukštųjų mokyklų darbuotojai, o ne policijos pareigūnai, kuriems nuolat tenka bendrauti su žmonėmis.
Politikas ragina masinės vakcinacijos klausimus palikti savivaldai, kad jie patys nuspręstų kur ir ką skiepyti, kad kuo daugiau žmonių vakcinuotų. Pasak E. Sabučio, juk pagrindinis tikslas pasiekti 70 proc. populiacijos paskiepijimo.
Kęstutis Vilkauskas teigė, kad kitos šalys jau turi pasirengusios ne tik krizės valdymo, bet ir išėjimo iš pandeminės krizės planus, kas yra labai svarbu kultūros ir turizmo sektoriui.
„Pas mus nėra jokio strateginio plano. Tai liečia ne tik turizmą, bet ir visus verslus, kurie nukentėjo nuo Covid-19 <…>. Žmonės jau iš tikrųjų pavargo nuo visos tos situacijos ir kiek aplinkui tenka bendrauti mano kolegoms, kurie girdime ir mokame girdėti, suprantame, kad žmonės daugiau tokios situacijos nebegali ištverti. Tiek darbine prasme, tiek psichine sveikata, praranda veiklos organizavimo įgūdžius. Tai gresia bankrotais ir visomis kitomis pasekmėmis“, – teigė K. Vilkauskas.
Daugiau apie Vyriausybės sprendimus žiūrėkite TV3 Žiniose:
