Netrukus po kilusio nepasitenkinimo lavinos, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, jog tarpinių patikrinimų nestabdys. Ministras taip pat atsiprašė vienuoliktokų už sukeltą stresą.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) „Skandalai dėl tarpinių patikrinimų: ar jau pasiektas dugnas?“ diskusiją moderavęs G. Drukteinis teigė, jog problemų švietimo sistemoje skaičius didėja eksponentiškai, o atsakomybės niekas neprisiima. Jis paminėjo ir anksčiau daug diskusijų kėlusias švietimo reformas – Gyvenimo įgūdžių ir įtraukiojo ugdymo programas.
Diskusijoje dalyvavusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, buvusio švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo nuomone, tarpinių patikrinimų chaoso buvo galima išvengti įsiklausius į švietimo bendruomenės pastabas.
„Pagrindinis reformų bruožas – visiškai negirdimi mokyklų vadovai, švietimo bendruomenės, pedagogai, tėvai. Prieš Rugsėjo 1-ąją dieną, dalis mokyklų šaukė ir rėkė, kad galbūt atidėkime perėjimą prie naujo ugdymo turinio, nėra vadovėlių, atskirų dalykų mokytojai nepasiruošę. Kiti sako, kad trūksta pedagogų – Vilniuje bent 100. O ministras atsako, kad tai yra mokyklų vadovų reikalas. Tas pats su vadovėliais“, – teigė R. Motuzas.
„Situacija su tarpiniais patikrinimais įvyko todėl, kad švietimo ministerija neįsiklausė į mokytojų, mokyklų vadovų ir mokinių pastebėjimus“, – reziumavo R. Motuzas.
Reformoms trūksta krypties
Buvęs švietimo ir mokslo ministras taip pat teigė, jog priimamoms reformoms (taip pat ir įgyvendintiems tarpiniams patikrinimams) trūksta aiškios krypties, iškeltų tikslų.
„Turbūt prieš imantis reformų, reikėjo atsakyti į klausimą, ko gi mes siekiame. Pavyzdžiui, Suomija neseniai padarė ugdymo turinio reformą, bet jie labai aiškiai gali pasakyti, koks buvo siekis – atsisakyti balasto, sumažinti kiekį žinių, kurį kemšame, daugiau ugdyti mokinių mąstymą“, – svarstė buvęs švietimo ir mokslo ministras.
Su R. Motuzo vertinimu sutiko prancūzų kalbos ir filosofijos mokytoja, vienuoliktokų auklėtoja, Ana Gabrielė Sabancevaitė – anot jos, ypač trūksta ilgalaikių tikslų.
„Problema yra ne tik skubotumas – mes neturime reformų krypties. Nematau tikslo, kurio siekiame po pavyzdžiui dešimties metų – o juk švietimas yra ilgalaikis procesas. Ar po 10 metų galėsime patikrinti rezultatus ir pažiūrėti, ar tikrai pasiekiame užsibrėžtus tikslus ? Sistemoje trūksta tapatybės“, – kalbėjo mokytoja.
Anot mokytojos, pagrindinis Lietuvos švietimo sistemos bruožas – noras nuolat reformuotis, net nepatikrinus, ar prieš tai įgyvendintos reformos davė rezultatų.
„Taip, mes turime išdėstytus švietimo tikslus, bet jų nesiekiame nuosekliai. Mes reformuojamės per greitai – net nespėjame patikrinti reformos rezultatų“, – teigė A. Sabancevaitė.
Ji taip pat pabrėžė, jog Lietuvoje skirtumai tarp mokyklų dėstymo kokybės – milžiniški.
„Mokinys semestro metu gali turėti devynis balus semestro metu ir vėliau ir gauti penketą tarpinio patikrinimo metu“, – perspėjo A. Sabancevaitė.
Mokytoja taip pat pastebėjo, jog tarpinių patikrinimų idėja visiškai prieštarauja kitiems švietimo sistemos keliamiems tikslams.
„Jeigu mes reformavome švietimą, kad jis būtų kompetencijomis grįstas ugdymas, skatinantis vaikų kūrybingumą, tai kam reikalingi tarpiniai patikrinimai, kurie prieštarauja šiai krypčiai, kuris koncentruojasi į nuasmenintą, biurokratinį žinių patikrinimą?“, – klausė mokytoja.
Vienuoliktokės mama – tai ne patikrinimai, o egzaminai
Diskusijoje dalyvavo ir vienos vienuoliktokės mama – Lina Petrikienė. Anot jos, klaidinga vadinti šiuos patikrinimus kaip nors kitaip, nei egzaminais. Tik tiek, kad šie egzaminai trunka kur kas trumpiau, be to, yra išdėstyti tarp pamokų, kurioms mokiniai taip pat turi ruoštis.
„Nevadinkime to tarpiniais patikrinimais – tai egzaminai, arba galutinio atestato įvertinimo dalis. Jie vyksta mokslo metų eigoje – reikia ruoštis ne tik šiems egzaminams, bet ir kitiems atsiskaitymams tuo pačiu metu. Mokiniai eina laikyti kažkokios egzamino dalies, o po to jie eina į kitas pamokas. Ir jūs pagalvokit – kaip tie vaikai turi jaustis, jeigu jie mato, kad blogai išlaikė egzaminą? Kaip ruoštis kitą dieną pamokoms? “, – piktinosi vienuoliktokės mama.
„Mano dukra laikė matematikos egzaminą A lygiu. Pats egzaminas prasideda 8 ryto, o laiko skirta vos 45 min, tai kaip pamoka“, – pridūrė L. Petrikienė.
Anot jos, tiek jos dukrai, tiek kitiems mokiniams tenka griebtis radikalių sprendimų – vartoti raminamuosius vaistus.
„Manęs dukra klausė, ar turiu kokią tabletę, nes jai sunku užmigti. Ir tai ne vien mano dukros pasakojimas. Vaikai nemiega, stresuoja, prašo tėvų raminamųjų, elementarūs žolelių preparatai jiems nepadeda. Tai jeigu 11 klasėje pradėsime vartoti tokius preparatus, kas toliau?“, – klausė susirūpinusi mama.
L. Petrikienę taip pat stebina pasirinkta metodinė medžiaga – esą kai kurie vadovėliai yra panašaus amžiaus, kaip ir patys mokiniai.
„Fizikos jie mokosi iš 2008 metų vadovėlio, mat naujų neturi. Biologijos ir geografijos mokosi iš 2013 metų vadovėlio“, – stebėjosi L. Petrikienė.
„Jiems buvo duota užduotis paruošti naują programą, sistemą. Ir jie tai padarė, bet kaip“, – pridūrė vienuoliktokės mama.
Rūta Krasauskienė – gal ir reikėtų stabdyti patikrinimus
Buvusi Nacionalinės Švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė teigė, jog šį kartą atnaujinant švietimo programas kilo milžiniškas ažiotažas. Tiesa, anot direktorės, tai bent jau reiškia, jog visuomenė domisi švietimo programomis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog R. Krasauskienė buvo atleista iš pareigų prieš pat patikrinimų pradžią.
„Po paskutinio programų atnaujinimo buvo praėjęs daugiau nei dešimtmetis, programos buvo naujintos 2011 metais, tuomet buvau programos bendraautorė. Šį kartą atnaujinant programas buvo gana didelis ažiotažas. Dabar bent jau visi apie jas žino“, – sakė R. Krasauskienė.
Buvusios NŠA direktores nuomone, tarpinių patikrinimų nesėkmę nulėmė nepakankamas finansavimas.
„Kaip supratau, pirminė tarpinių patikrinimų idėja buvo kiek kitokia. Įgyvendinant ji išvirto į tai ką turime, tai lemia ir turimos lėšos“, – pabrėžė buvusi NŠA direktorė.
Jos nuomone, būtų vertinga tarpinius patikrinimus sustabdyti.
„Gal ir būtų naudinga sustabdyti. NŠA išsibandė su tam tikra mokinių imtimi, bet bandėme techninius dalykus. Galbūt laikas pridėtų kokybės tarpiniams patikrinimams“, – svarstė R. Krasauskienė.
