Šią savaitę posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją (VESK) Vyriausybei siūlys karantiną pratęsti iki kovo pradžios. Iki šiol planuota karantiną baigti sausio 31 dieną.
„Išklausius informaciją apie skaičius, galima teigti, kad Covid-19 situacija Lietuvoje šiek tiek gerėja, matome pozityvius skaičius. Tačiau pats kritimo pagreitis yra šiek tiek sulėtėjęs.
Įvertinus visus argumentus ir skaičius, kurie buvo išsakyti tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ekspertų, buvo priimtas sprendimas pasiūlyti Vyriausybei pratęsti karantiną dar vienam mėnesiui, iki vasario 28 dienos“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Imtis švelninimų – per anksti
Mėnesiui pratęsti karantiną ministrų kabinetui patarė Vyriausybės ekspertų grupė, kurią sudaro įvairūs mokslininkai. Tačiau grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidoto Zemlys-Balevičius nepritaria jau dabar imtis švelninti karantiną.
„Sutarimas ekspertų tarybos vieningas, kad, kol skaičius susirgimų per 14 dienų nėra mažesnis nei 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tai mes negalime nieko svarstyti apie jokius atlaisvinimus“, – tv3.lt kalbėjo V. Zemlys-Belevičius.
Jo teigimu, ekspertų taryboje net nuskambėjo mintis, kad kitos šalys, turėdamos analogišką epidemiologinę situaciją kaip Lietuva, kalba ne apie karantino švelninimą, o griežtinimą.
„Gaunasi toks keistas dalykas, kai kiti žmonės tokioje situacijoje galvoja, kaip mums blogai, o mes galvojame, kaip laisvinti. Priminsiu, kad ta situacija pagal skaičius, tai mes turime lapkričio mėnesį, kai buvo didžiulis spaudimas Vyriausybei daryti apribojimus. Jie ten įvedė lapkričio 7 d. keistus dalinius apribojimus, kurie nesuveikė.
Esant tokiai pačiai situacijai, atlaisvinti būtų neprotinga. Galime pasidžiaugti epidemiologine situacija, atlaisvinti ir pasiploti sau per petį, o po to grįžti prie to, ką turėjome gruodžio mėnesį. Bet niekas to nenori. Esmė, kada galima atlaisvinti, bet dabar tam dar tikrai nėra laikas“, – pažymėjo mokslininkas.
Pokyčiai lauktų kas dvi savaites
Tačiau nepanašu, kad visos karantino dienos bus vienodai karčios – ministrai rengia planą, kaip etapais galėtume išeiti ir karantino. Karantino atlaisvinimas, kaip teigė A. Bilotaitė, būtų vykdomas palaipsniui, atsižvelgiant į sergamumą Covid-19 šalyje.
„Pagrindiniai rodikliai, į kuriuos bus žiūrima, siūlant tam tikrus atlaisvinimus, bus ne datos, o susirgimų ir teigiamų Covid-19 testų procentas“, – pridūrė ministrė.
Prioritetinėmis sritimis įvardintos sveikatos paslaugų prieinamumas, švietimo paslaugos bei atlaisvinimai verslui.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja. Anot ministro, pagal dviejų savaičių sergamumą 100 tūkst. gyventojų, Lietuva yra „visai netoli tų durų, už kurių mūsų laukia scenarijus C ir kiti scenarijai“.
Šiuo metu sergamumas Covid-19 Lietuvoje siekia 527 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, todėl šalyje taikomi griežti apribojimai. Skaičiui krintant iki mažiau nei 500 atvejų per dvi savaites, išvysime švelnesnį karantiną.
„Priemonės galėtų būti peržiūrimos kas dvi savaites, žiūrint į duomenis, į skaičius, kuriuos mes matome“, – kalbėjo A. Dulkys.
Socialinis gyvenimas
Nors išėjimo iš karantino planas tebėra preliminarus, A. Dulkys pateikė pavyzdžių, kurios sritys kada sulauktų atlaisvinimo pirmiausiai. Jo teigimu, priemonių planas apima laikotarpį nuo vasario 1 iki gegužės 15 dienos.
Pavyzdžiui, susirgimų skaičiui pasiekus 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, būtų galima leisti bendrauti dviem namų ūkiams. Tai, anot A. Dulkio, įmanoma vasario viduryje. Pasiekus 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, bendraujančių ratas būtų plečiamas iki trijų namų ūkių.
„Pasiekus sergamumo rodiklį mažiau kaip 50 atvejų, būtų galima siūlyti, kad čia jokių ribojimų jau ir nebūtų“, – pridūrė A. Dulkys.
Taip pat, anot A. Bilotaitės, sergamumo rodikliui esant mažesniam nei 500, o teigiamų Covid-19 testų skaičiui neviršijant 10 proc., būtų galima galvoti apie judėjimo tarp savivaldybių ribojimo atlaisvinimą palaipsniui. Pavyzdžiui, judėjimą ribojant tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, o ne darbo dienomis.
Švietimas
Sergamumo rodikliui nukritus iki 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, bus galima svarstyti apie dalies moksleivių grįžimą į mokyklas. Skaičiuojama, kad tai galėtų įvykti antroje vasario pusėje.
„Galėtume svarstyti apie kontaktinį arba mišrų pradinių klasių ugdymą, aišku, užtikrinant tam tikrus reikalavimus“, – pabrėžė ministras.
Jei sergamumo rodiklis kris iki 150, tuomet į mokyklas kontaktiniam arba mišriam ugdymui galėtų grįžti ir vyresniųjų klasių moksleiviai.
„Jeigu būtų mažiau kaip 100 atvejų, galėtume kalbėti apie tai, kad ir pagrindinis, vidurinis, pradinis ugdymas vyksta klasėse, taikant mokytojų ir moksleivių reguliarų testavimą“, – sakė A. Dulkys.
Prekyba ir paslaugos
Taip pat ministrai kalba ir apie atlaisvinimus verslui. Štai paslaugų sektorius, anot A. Dulkio, galėtų grįžti prie darbo, kai sergamumo rodiklis neviršys 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Ministras svarsto, kad tai galėtų būti kovo pradžia.
Tuo metu prekybai būtų taikomi ribojimai dėl patekimo į patalpą.
„Leisti veikti parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, mūsų nuomone, būtų galima kalbėti tuomet, kai atvejų bus mažiau nei 200“, – kalbėjo A. Dulkys.
Tarp svarstymų yra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas leisti veikti centrams, kurie teikia lauko slidinėjimo paslaugas, užtikrinant saugumo reikalavimus. Tokių centrų Lietuvoje yra šeši.
Iki kovo 1 dienos išliktų rekomendacija, jeigu įmanoma, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje rinktis nuotolinį darbą, išskyrus tas funkcijas, kurias būtina atlikti darbo vietoje.
Renginiai ir kultūra
Draudimas organizuoti renginius, kaip teigia A. Dulkys, galėtų būti sušvelnintas, kai sergamumo rodiklis nukris žemiau 25.
„Renginiai uždarose erdvėse jau galėtų būti iki 100 žmonių, lauke – iki 200 žmonių“, – sakė ministras.
Taip pat, pasak sveikatos apsaugos ministro, nuo kovo 1 dienos galima galvoti apie muziejų ir galerijų atidarymą, individualias treniruotes.
Karantino pabaiga
Antrasis karantinas Lietuvoje vis tęsiamas nuo lapkričio pradžios, tačiau tebėra sunku pasakyti, kada jis baigsis. A. Dulkys svarsto, kad tai įmanoma pavasario viduryje, jei vakcinavimo ir testavimo programos bus vykdomos sėkmingai, o visuomenė sąžiningai laikysis karantino ribojimų.
„Galbūt, tarkim, balandžio 1-ą galėtų iš viso karantino nebūti, o galbūt gegužės 1-ai galėtume turėti ir mažiau kaip 25 atvejus sergamumo“, – prognozavo A. Dulkys.
Šią savaitę ministerijos dar teiks savo pasiūlymus minėtam planui ir juos aptars kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir ekspertais. Tuomet planas bus dar kartą aptartas pirmadienį, vasario 1 dieną, vyksiančiame VESK posėdyje.
