Įmonė pirkėjui turės ne tik sumokėti beveik 6 tūkst. eurų išlaidas, patirtas šalinant paslėptus nupirkto automobilio trūkumus – ji turės aiškintis teisėsaugai dėl galimo ridos klastojimo bei mokesčių inspektoriams dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo.
Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje priėmė dvi atskirąsias nutartis.
Kaip skelbia teismas, viena atskirąja nutartimi jis informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie galimą mokesčių vengimą, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, gaunant pajamas, tačiau jų neparodant įstatymų nustatyta tvarka, ir apie pagal sandorį atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijantį 5 tūkst. eurų sumą.
Kita atskirąja nutartimi apygardos teismas informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą apie galimą automobilio ridos suklastojimą, pakeičiant prietaiso, skirto nuvažiuotam atstumui matuoti, duomenis, taip pat apie tai, kad į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašyta neteisinga sandorio suma.
Teisėjų kolegija nustatė, kad interneto svetainėje buvo paskelbtas skelbimas apie automobilio pardavimą už 10 tūkst. 500 eurų. Skelbime nurodyta, jog automobilis yra tvarkingas, be defektų, 2008 m. gamybos, rida – 304 000 km. Tačiau automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje ir pinigų priėmimo kvite įrašyta visai kita automobilio kaina – 4 tūkst. 900 eurų.
Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad realiai sumokėjo 9 tūkst. eurų grynaisiais, nes automobilis turėjo pastebimų trūkumų. Kitą dieną po sandorio pirkėjas pastebėjo ir kitus rimtus defektus, o atlikus kompiuterinę diagnostiką, paaiškėjo ne tik paslėpti gedimai, bet ir tikroji automobilio rida – 503 279 km.
Apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirkėjui automobilio apžiūros metu radus nedidelių, vizualiai matomų trūkumų, kurie nebuvo nurodyti skelbime ir kurių nebuvo minėjęs pardavėjas, pradinė skelbime nurodyta 10 tūkst. 500 eurų kaina buvo sumažinta iki 9 tūkst. eurų, o sutartyje nurodyta 4 tūkst. 900 eurų vien todėl, kad būtų galima išvengti įstatymu įtvirtintų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pardavėjas apie automobilio ridos neatitikimą nežinojo, savaime nepaneigia pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę. Tokios pareigos nepaneigia ir tai, kad iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas apžiūrėjo automobilį, tikrino jį specialia diagnostikos įranga.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu patikrinti perkamo daikto kokybę.
Pirkėjas byloje įrodė, kad automobilis jam buvo parduotas netinkamos kokybės, apie esminius automobilio trūkumus pirkėjui nebuvo žinoma pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl byloje nenustačius atsakovo, kaip daikto pardavėjo, atsakomybę šalinančių aplinkybių, jam kyla atsakomybė už kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto pardavimą – atlyginti pirkėjui išlaidas, patirtas šalinant paslėptus iš atsakovo įsigyto automobilio trūkumus.
Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
