Sostinėje veikiančių vaikų ir jaunimo klubų vadovai teigia, kad trūksta informacijos, kokiu principu bus įgyvendinama likvidacija ir reorganizacija, kaip keisis darbuotojų darbo sąlygos ir kokie bus reorganizacijos terminai.
„Susidaro įspūdis, kad savivaldybėje sprendimai priimami už uždarų durų“, – rašoma vadovų išplatintame pareiškime.
Kaip teigia Vilniaus vaikų ir jaunimo klubų asociacija, rugsėjo 12 d. vykusiame susitikime savivaldybės Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vedėjas Vidmantas Mitkus pateikė planuojamos pertvarkos gaires.
„Susitikimo dalyviai pasigedo detalios, tyrimo duomenimis pagrįstos planuojamo projekto informacijos, todėl klubų asociacija kreipėsi į Jaunimo skyriaus vedėją, su prašymu atsiųsti reorganizacijos projektą, bet atsakymų nesulaukė iki šiol“, – tvirtina klubų atstovai.
Anot jų, V. Mitkus išsakė kelis argumentus, kodėl reikalinga pertvarka: Jaunimo skyriaus vadovui bus paprasčiau bendrauti su viena neformalaus švietimo įstaiga „Hobiverse“, nei su 12 įstaigų, bus sutaupytas milijonas, kurio sąskaita neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis padidės iki 30 eurų, bus suvienodintas kokybės standartas, nemokamas neformalusis ugdymas turės būti paliktas mokykloms.
„Gal savivaldybės administracijai pakanka įvardintų argumentų, tačiau klubų asociacija mano, kad siekiant įvykdyti tokio didžiulio mąsto reorganizaciją turi būti atlikti rimti paskaičiavimai, įvertinti reorganizacijos kaštai ir vienkartinė sutaupyto milijono nauda, atleidus 30–40 proc. klubų darbuotojų“, – dėsto klubų atstovai.
Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje teigė, kad sostinėje esantys 12 mažesnių vaikų ir jaunimo klubų turi direktorius, direktorių pavaduotojus ugdymui bei ūkiui ir visa tai miestui kainuoja 3,6 mln. eurų.
„Tai yra didžiulė prabanga, nes vaikų lanko nuo 100 iki 200. Mūsų matymas, kurį mes pristatėme vadovams, kad visus šiuos mažuosius klubus prijungsime prie Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“, taip sutaupysime milijoną eurų ir jį skirsime NVŠ krepšelio didinimui iki 30 eurų nuo kitų metų rugsėjo. Bet dėl reikės tartis, kalbėti“, – kalbėjo D. Meiželytė.
Pasak jos, dvylikaaukščių daugiabučių namų cokoliniuose aukštuose veikiantys klubai yra atgyvena.
„Norėtume, kad būtų kokybė visur vienoda, kad būtų vienas bendras kokybės ženklas, atsižvelgsime į tuos klubus, kurie yra nutolusiuose mikrorajonuose, tokiuose kaip Naujoji Vilnia, nes, taip, ten kaina turės būti šiek tiek kitokia“, – sakė D. Meiželytė.
„Kaip mes supratome, savivaldybė planuoja uždaryti visus vaikų ir jaunimo klubus, juos visus sukelti į Konstitucijos pr. 25 esantį pastatą <...> ir kad bus planuojamas ženklus ugdymo lėšų pakėlimas tėvams. Kiek per mėnesį tėvams padidės įmokos?“ – tame pačiame posėdyje klausė tarybos opozicijos lyderis Artūras Zuokas.
D. Meiželytė atsakė, kad didesnieji klubai, tokie kaip „Šatrija“ ar „Meteoras“ liks savo patalpose, tačiau taps „Hobiverse“ filialais.
„Visi pedagogai liks darbuotis. Tiesiog administraciškai jie bus pavaldūs Sostinės vaikų ir jaunimo centrui, kuris turi nepriklausomą valdybą ir jie bus valdomi efektyviau, kokybės standartas bus vienodas, pedagogai galės dirbti įvairiais, skirtingais adresais“, – kalbėjo D. Meiželytė.
Ne pirmą kartą lipa ant panašaus grėblio
Opozicijai priklausantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis sako, kad planuojama reforma – skubota.
„Blogai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepasimoko, nes yra teismo sprendimai, kai savivaldybė pralaimi panašiose situacijose, kai nederinama su bendruomene“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo A. Nemunaitis.
Savivaldybės tarybos narys mini keletą atvejų, kai miesto valdžia „užlipo ant grėblio“ ir galiausiai pralaimėjo teisminius procesus.
Kaip praėjusių metų rugsėjį skelbė portalas sportas.lt, kai 2022 metų pradžioje sostinės savivaldybė pranešė, kad daugiau nei 200 tūkstančių eurų per trejus metus parems moterų klubą FK „Vilnius“, o MFA „Žalgiris-MRU“ liks be pinigų, pastarojo vadovai kreipėsi į teismą ir jį laimėjo. Anot teismo, savivaldybės parinkti ekspertai neteisingai įvertino aplinkybes.
Praėjusią savaitę Sostinės krepšinio mokykla laimėjo bylą prieš Vilniaus miesto savivaldybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, kuriuo ji prašė panaikinti nepalankų žemesnės instancijos sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti krepšinio mokyklos prašymą akredituoti jos programą, kad galėtų pretenduoti į biudžeto lėšas.
Teismas pripažino, kad mokymo lėšų paskirstymo tvarkos aprašas, kiek nenustato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, prieštarauja Švietimo įstatymui ir kitiems teisės aktams.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir LVAT, konstatavęs, kad lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti yra paskirstomos pagal mokinių skaičių, o ne pagal švietimo įstaigos priklausomybę.
Anot teismo, lėšos turi būti paskirstomos visiems mokiniams, kurie mokosi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas.
Pasak LVAT, tokia situacija, kai mokymo lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti yra skiriamos ne visiems švietimo teikėjams, turintiems teisę vykdyti švietimą, bet tik savivaldybės mokykloms, susiaurina ministro patvirtintą tvarką dėl neformaliojo švietimo.
Pagal savo kurpalį
„Savivaldybė elgiasi pagal savo kažkokį kurpalį. Ar kompetencijos trūksta, ar jie nelinkę tartis nei su kitais ekspertais, nei su bendruomene. Sugalvoja kažką, išsikelia vėliavą, kažkaip įpakuoja gražiai ir tiek. Daug savivalės, daug nekompetencijos ir komunikacija tragiška“, – aiškino A. Nemunaitis.
Jo tvirtinimu, reformos vykdytojai savivaldybės komitetų posėdžiuose pripažino, kad apie planuojamą reorganizaciją nežinojo nei tėvų atstovai, nei mokyklų atstovai.
„Taip nedaroma. Net jei siekiama gerų tikslų, tai susitark, komunikuok, viskas normalu ir žmogiška. Tokių dalykų nėra. Yra per daug savimi pasitikėjimo. Politinės kultūros kažkaip mes dar neatsinešame.
Atrodo, kad visi susirenkame į vieną vietą daryti gerus darbus, šiuo atveju, miestui. Bet tada daryk maksimaliai skaidriai, atsakyk į krūvą klausimų prieš tai. Viskas. Visi priims teigiamai, pozityviai. O taip, kaip čia, dalykai nedaromi“, – dėstė A. Nemunaitis.
Politikas į viešumą iškylančias diskusijas dėl vienos ar kitos reformos savivaldybėje sieja ir su ydinga kadrų politika sostinės administracijos aparate.
„Remigijaus Šimašiaus aplinkoje žmonės buvo sustatyti pagal „myliu nemyliu“, „fainas nefainas“, „draugas nedraugas“ principą“, – sakė jis.
Reforma – pagal magistro darbą?
Į tą pačią kategoriją A. Nemunaitis priskiria ir vaikų ir jaunimo klubų reorganizacijos veidu tapusį V. Mitkų.
„Čia yra jaunas vaikinas, kuris, tuo metu, buvo tik bakalaurą turintis, atsistojo Jaunimo skyriaus vadovo vietoje ir parašė magistrinį darbą būdamas čia, pasinaudodamas tarnybine padėtimi“, – kalbėjo tarybos narys.
„Tai yra vieno žmogaus silpnas magistrinis darbas, kurį jis dabar bando realizuoti ir paeksperimentuoti su vaikais“, – pridūrė jis.
Apie magistro darbą, kurį mini A. Nemunaitis, kalba ir klubus vienijantis asociacija. Pasak jos, reorganizacijos projektas galimai remiasi V. Mitkaus magistriniu darbu ir jame atliktu tyrimu.
„Švietimo komiteto posėdžio metu iš vicemerės D. Meiželytės sužinoma, kad projektas rengiamas dvejus metus. To paties posėdžio metu V. Mitkus teigia, kad šia tema atliko tyrimą bei parengė magistro darbą.
Posėdžio metu išgirdę, jog tyrimas yra V. Mitkaus magistro darbas, pasidomėjome, susipažinome su jo atliktu tyrimu, kurio pagrindu galimai ir vyksta 12 klubų likvidacija/reorganizacija. Kilus abejonių dėl tyrimo reprezentatyvumo, kreipėmės į Vilniaus universiteto akademinės etikos komisiją dėl galimo V. Mitkaus pagrindinių keturių etikos principų pažeidimo.
Šiuo metu advokatai rengia kreipimąsi dėl galimo V. Mitkaus viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymo pažeidimo bei galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi viršijant įgaliojimus“, – rašoma viešai išplatintame klubų asociacijos laiške.
Nerimas dėl aukštų būrelių kainų
Vienas iš reformos „baubų“ – baiminamasi, kad po klubų reorganizacijos kils būrelių kainos. Kaip teigia klubus vienijančios asociacijos atstovai, susitikimo metu V. Mitkus akcentavo sutaupomą milijoną, kuris turėtų užtikrinti, kad NVŠ krepšelis didės iki 30 eurų.
„Klubų bendruomenei kyla klausimas, kam didinti krepšelio kainą iki 30 eurų, jeigu krepšelis gali būti taikomas tik vienam būreliui, o šiuo metu veikiančiuose Klubuose paslaugos kainuoja tik 10–15 eurų. Ar po reorganizacijos, padidinus krepšelį, bus išlaikytos dabartinės kainos?“ – klausia asociacijos atstovai.
Tuo metu A. Nemunaitis mano, kad kainos kils ir dėl to, kad visi klubai ir centrai bus pakišti po vienu „Hobiverse“ stogu.
„Nebūna taip, kad bus skirtinga kainodara toje pačioje VšĮ“, – tikino A. Nemunaitis.
Opozicijai priklausantis politikas netiki, kad bus sutaupyti milijonai. Anot jo, reformos rengėjams kliūna 12 įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimai, tačiau šiuo metu yra pasibaigusios vadovų kadencijos, tad būtų galima skelbti naujus konkursus į vadovų vietas su naujomis finansinėmis sąlygomis, jei, tarybos nario teigimu, čia yra didžiausia problema.
„Vietoje šių 12 vadovų reikės surasti 12 to „Hobiverse“ koordinatorių. Tai vis tiek etatai. Nežinai, kurioje vietoje čia tas milijoninis sutaupymas. Man finansinis pagrindimas nėra aiškus. Kitas dalykas, netikiu, kad dėl to nekils kaina galutiniam vartotojui“, – sakė A. Nemunaitis.
„Nevyniojant į vatą, aš matau, kad čia yra galimybė jiems pastatyti savo koordinatorius, savo žmones. Nes kai kurie kolektyvai dirba puikiai, nežinau, kokio ten dar standarto reikia. Gyvuoja daug metų, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, apdovanojimai“, – pridūrė jis.
Politiko nuomone, jei norima gerinti sostinėje veikiančių vaikų ir jaunimo klubų veiklą, reikėtų imtis pertvarkyti pavienius klubus, kurių veikla kelia abejonių, paskiriant naujus vadovus, o tam puiki galimybė, nes, kaip minėta, visų klubų vadovų kadencijos yra pasibaigusios.
Anot klubų vadovų, vienas iš V. Mitkaus argumentų likviduoti įstaigas yra tai, kad įstaigos veikia neefektyviai.
„Nėra jokių tai įrodančių dokumentų, klubuose buvo atlikti du auditai. Direktorių 2022 metinės veiklos ataskaitos paties V. Mitkaus įvertintos „labai gerai“, – tikina klubų vadovai.
Patarė klausimą nukelti, bet jis – šios savaitės darbotvarkėje
Išplatintame viešame laiške klubus vienijanti asociacija pažymi, kad spalio 18 d. Švietimo komiteto posėdyje buvo pasiūlyta atidėti projekto teikimą vienam mėnesiui.
Komiteto narių manymu projektas netinkamai parengtas, neišdiskutuotas su įstaigų bendruomenėmis, reikalaujantis faktų patvirtinimo. Projekto įgyvendinimo laikas, prasidėjus mokslo metams, netinkamas, o planuojamos sutaupyti lėšos menkos.
„Aš įsivaizduoju, kad politinė kultūra reikalauja, kad jei kai kurie komitetai ar net pagrindinis atideda klausimą arba pasisako prieš, tai taryba turėtų į tokius dalykus atsižvelgti.
Bet kiek esu tarybos narys, aš matau, kad net pagrindiniam komitetui pasisakius prieš, klausimas ramiausiai įtraukiamas į darbotvarkę ir nubalsuojama „už“, nes neva 7–8 žmonės negali nuspręsti už visą tarybą. Tai kam tada tie komitetai?“ – klausė A. Nemunaitis.
Nepaisant komiteto siūlymo, klausimai dėl klubų likvidavimo liko šio trečiadienio tarybos posėdžio darbotvarkėje. Pasak A. Nemunaičio, pagal dabartinį įstatymą posėdžio darbotvarkę vienašališkai tvirtina meras.
„Būtų normalu dabar pačiam merui paskelbti, kad nesvarstysime šio klausimo, matome visuomenės nepasitenkinimą, matome Švietimo komiteto rekomendacijas. Tą buvo galima ir smarkiai anksčiau malšinti“, – kalbėjo tarybos narys.
Reforma ne pagal magistrą, modelis jau taikomas bibliotekoms
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame Vilniaus miesto savivaldybės komentare teigiama, kad jai pavaldžių biudžetinių vaikų bei jaunimo neformaliojo švietimo ir ugdymo įstaigų optimizavimo procesas vykdomas remiantis visai ne V. Mitkaus magistro baigiamojo darbo tyrimu.
Teigiama, kad reforma vykdoma remiantis sostinės valdančiųjų pasirašyta koalicijos programa, kurioje numatoma efektyvinti jaunimo klubų veiklą, taip pat 2022-2023 metų situacijos analize, buvusių smulkių optimizacijų proceso analize, kai dvi biudžetinės įstaigos būdavo sujungiamos į vieną, klubų veiklos ir finansinėmis ataskaitomis, išorės ekspertų atlikto jaunimo situacijos identifikavimo ir jaunimo politikos kokybės vertinimo Vilniaus mieste tyrimo rekomendacijomis ir apžvalgomis, išoriniais įstaigų vertinimo rezultatais, kurie buvo atlikti 2018-2019 m.
Savivaldybės atstovai teigia, kad Švietimo reikalų komitetas klausimo svarstymą perkėlė į kitą komiteto posėdį. Be jo klausimą dar svarstė Socialinių reikalų ir Ateities Vilniaus komitetai, kuriuose priimtas sprendimas pritarti optimizavimo klausimo pateikimui tarybai ir jo svarstymu.
„Klausimas yra įtrauktas tarybos darbotvarkę, tačiau jam nėra siūloma skuba. Tai reiškia, kad jei Taryba pritars siūlymui pateikimo stadijoje, jis toliau bus svarstomas komitetuose, o dėl galutinio sprendimo bus grįžta kitame tarybos posėdyje, lapkričio pabaigoje“, – teigiama atsiųstame komentare.
Įmanoma, kad klausimas išvis nebus trečiadienį svarstomas. Tarybos posėdžio darbotvarkė, kuri yra skelbiama iš anksto, tvirtinama posėdžio pradžioje. Tarybos nariai turi teisę išbraukti į darbotvarkę įtrauktus klausimus, jei už tai balsuoja daugiau nei pusė tarybos narių.
D. Meiželytė teigė, kad reorganizacijos procesas vykdomas dvejus metus, nors klubų vadovai teigia, kad apie jį išgirdo tik šį rugsėjį. Savivaldybė teigia, 2020 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai perdavus Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą Vilniaus savivaldybei, kilo poreikis ieškoti sprendimų, kaip suderinti mažesnių ir didesnių įstaigų veiklą, suvienodinti kokybės lygį, identitetą ir kitus aspektus.
„Taigi galima teigti, kad optimizavimo procesui buvo ruoštasi daugiau nei 2 metus. Techniškai paruoštas proceso modelis buvo pristatytas įstaigų vadovams rugsėjo pradžioje. Tiek tuo metu, tiek ir dabar pabrėžiame, kad planuojamu procesu keičiama tik administracinė struktūra, o vaikų užsiėmimų kaina, dažnumas ar vieta nėra keičiami“, – tvirtina savivaldybės atstovai.
Pasak jų, modelis, kurį norima integruoti Vilniaus vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo sistemoje, jau yra taikomas kitur – pavyzdžiui, pagal tokį modelį dirba savivaldybės centrinė biblioteka. Savivaldybė tikina, kad toks struktūros modelis leidžia užtikrinti vienodą paslaugų kokybę ir efektyviau panaudoti lėšas.
