Patys kaltinamieji jiems metamus kaltinimus bei įtarimus vadina absurdu, tačiau pripažįsta, kad nieko gero iš kolegų Seimo narių ir nesitikintys.
Kyla Seimo laikinosios komisijos rankos ir paaiškėja Petro Gražulio likimas. 7 „už" ir 1 „prieš“ – tokia balsų persvara komisija nusprendė, kad Seimui derėtų panaikinti Petro Gražulio neliečiamybę.
„Toks komisijos sprendimas yra pagalba ir Seimo nariui Petrui Gražuliui dalyvauti teisminiuose procesuose ir prokuratūrai baigti šią bylą priimant vienokį, ar kitokį sprendimą teisme“, – sako Komisijos pirmininkas Arminas Lydeka.
„Jisai vykdė veiklą, gal nevisai teisingai, galbūt su klaidomis, bet jeigu jis vėl teismo bus išteisintas, bet tas procesas vienareikšmiškai jam paliks tokius liekamuosius blogus dalykus“, – pasakoja Komisijos narys Jonas Pinskus.
Prokuratūros duomenimis, Petras Gražulis rūpinosi su juo siejamos bendrovės „Judex“ reikalais, kai prieš penkerius metus Rusijos pareigūnai bendrovės gamintuose koldūnuose aptiko listerijos bakterijų. Tuomet, anot teisėsaugos, Gražulis įmonės problemas sprendė bandydamas paveikti ir mūsų šalies veterinarijos tarnybos vadovą.
Taip pat vyko į Rusiją, kur sutarė su vienu šios šalies specialistu, kad šis veiks įmonės naudai, o bendrovės vadovybei aiškino, kad rusams reikia duoti kyšį. Nustatyta, kad iš „Judex“ įmonės jis ir pats gavo naudos. Gražulis sako, kad byla politinė.
„Aš perfrazuoju monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius, kuris sovietmečiu sakydavo taip: jeigu sovietinė sistema mane persekioja, tarnauju Dievui. O jeigu gintų, tarnaučiau velniui. Taip, aš kaip ekspertas, atlikčiau ekspertizę, kurios sąlygos geresnės, sovietmečiu ar dabar“, – teigia Seimo narys Petras Gražulis.
Prieš ketverius metus įsibėgėjus šiam skandalui, iš pareigų Vyriausybė atleido ir tuometį veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių. Jis skundė tokį sprendimą ir tik šiandien Konstitucinis Teismas padėjo tašką – jis atleistas pagrįstai.
„Ponui Miliui turėjo būti puikiausiai žinoma, kad Seimo narys negali atstovauti jokios verslo įmonės, verslo interesų ir jis negali vykdyti jokių prašymų“, – kalbėjo Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„Apie kokią mes galime teisinę gerovės valstybę kalbėti, pasiklausius Dainiaus Žalimo kalbos? Kalbos kratinio. Absurdo viršūnė buvo tokia, kodėl nepritarta mano ataskaitai? Tai jie turėjo atsakyti į klausimą, kokia priežastis buvo, o ne kažkokių išvedžiojimų, kad turėjo teisę abejoti“, – sako buvęs tarnybos vadovas Jonas Milius.
Ar Petras Gražulis papasakos prokurorams daugiau detalių tiek apie savo, tiek ir apie Miliaus vaidmenį šioje istorijoje – dar nežinia. Dėl Gražulio neliečiamybės turės balsuoti ir visas Seimas. Kaip ir dėl darbiečio Vytauto Gapšio, dėl kurio komisija taip pat nusprendė, kad nuo teisingumo jis neturėtų slėptis už parlamentaro mandato.
„Labai gerai iliustravo komisijos pirmininkė, kuri tiesiog pasakė prokurorui klausimą: ar jūs matote byloje įdėtos medžiagos, kuri būtų susiejusi su politika, politiniu persekiojimu? Taigi, kaltintojo klausia, prokuroro. Baltarusijos prokurorų paklauskit, ar jie persekioja opozicijos atstovus? Tai aišku pasakys, kad ne. Matosi, kad komisija tiesiog nesuprato savo vaidmens“, – pasakoja Seimo narys Vytautas Gapšys.
Gapšys jau porą metų mina teismo slenkstį vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ korupcijos byloje. Darbietis įtariamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Anot prokuratūros, jis priiminėjo koncernui naudingus sprendimus, mainais gaudamas nuolaidas reklamai televizijose.
„Aš girdėjau iš kolegų, kad buvo priimtas politinis tiesiog sprendimas, kad turi Darbo partijos atstovai lygiai taip pat būti, kad būtų balansas, turint omenyje, kad buvo pradėtas procesas prieš Liberalų sąjūdžio atstovus“, – teigia V. Gapšys.
Tiek dėl Gražulio, tiek dėl Gapšio neliečiamybių Seimo nariai turėtų balsuoti jau kitą savaitę.
